- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- AN20.-436-716/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00565-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas (pirm.)
- Atsakovas
- R. A. A. A., H. J. H. S.
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius
- Advokatai
- Algirdas Sakalauskas
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei O. G. S.,
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu („Zoom“ programos platformoje) išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Irako Respublikos piliečiams H. J. H. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir jų nepilnamečiams vaikams B. H. J. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. H. J. S., gim. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. balandžio 22 d. gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus (toliau ir – pareiškėjas) teikimas, kuriuo prašoma Irako Respublikos piliečiams H. J. H. S., R. A. A. A. ir jų nepilnamečiams vaikams B. H. J. S., S. H. J. S. skirti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Teikime nurodoma, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 6 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ribose sulaikė užsieniečių grupę, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, tai yra galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pėsčiomis, neteisėtai, neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respubliką. Sulaikytų asmenų grupėje buvo ir minėti Irako piliečiai H. J. H. S., R. A. A. A. ir jų nepilnamečiai vaikai B. H. J. S., S. H. J. S.
Užsieniečiai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė juos į užkardą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – Migracijos Departamentas) 2021 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą nesuteikti minėtiems Irako piliečiams prieglobsčio, išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į Iraką, uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos, įtraukti juos į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsieniečiai tokį Migracijos departamento sprendimą apskundė Migracijos departamento komisijai prašydami panaikinti 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą. Migracijos departamento komisija 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 6K-2349 užsieniečių skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdami su priimtu sprendimu užsieniečiai jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. kovo 17 d. pareiškėjų skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 13 d. galutine neskundžiama nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą. Pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 21M44365 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „uždrausti asmenims H. J. H. S. ir R. A. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai pakeisti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 6K-2349. Dėl priimtų sprendimų pasikeitė užsieniečių teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, jie nebėra prieglobsčio prašytojai.
Per 6 (šešis) mėnesius nuo asmenų užsiregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl užsieniečių teisinės padėties, todėl Migracijos departamentas 2022 m. sausio 28 d. priėmė sprendimus įsileisti užsieniečius į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti juos (duomenys neskelbtini) Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuo 2022 m. kovo 3 d. minėti užsieniečiai yra apgyvendinti (duomenys neskelbtini) Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovė V. P. posėdžio metu prašė teikimą tenkinti.
H. J. H. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su teikimu nesutinka. Jo vaikai jau turi psichologinių problemų, atidarinėja langą ir nori pro jį iššokti. Iš pykčio priepuolio vaikas daužė galvą į sieną. Vaikai nori išeiti į lauką. Jis sutinka būti centro viduje, bet prašo išleisti vaikus ir jų mamą. Jam skaudu matyti vaikus verkiančius, jis nežino, kaip spręsti šią problemą. Jie buvo pas psichologus. Nesutinka išvykti iš Lietuvos, nebėgs, to nedarė ir kai sirgo Corona, kai buvo išvežtas į ligoninę. Kai jį sulaikė pareigūnai, nerado pasų, o kitą dieną jis pats pasus pareigūnams atidavė.
R. A. A. A. teismo posėdžio metu teigė, kad pavargo, norėtų išeiti iš patalpų, negali net į lauką išeiti, negali pirkti vaikams drabužių. Ji prašo suteikti teisę išeiti jeigu ne dėl jų, tai bent jau dėl vaikų.
Atstovas advokato padėjėjas Algirdas Sakalauskas prašė teikimo netenkinti ir skirti asmenims alternatyvią sulaikymo priemonę, kuri neatimtų judėjimo laisvės.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau ir – Įstatymas) 115 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, tarp kurių yra ir alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ar užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).
Teismas nustatė, kad H. J. H. S., jo žmona R. A. A. A. ir jų nepilnamečiai vaikai B. H. J. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei S. H. J. S., gim. (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, be tam reikalingų privalomų dokumentų, ne per pasienio kontrolės postą kirsdami valstybės sieną su (duomenys neskelbtini) Respublika.
Reikšmingas faktas yra tai, kad užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 6 d., o prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė juos į užkardą. Šiuo metu galioja galutinis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priimtas sprendimas (iš dalies pakeistas) ir patvirtintas teismų įsiteisėjusiais sprendimais dėl to, kad prieglobstis Irako piliečiams H. J. H. S., R. A. A. A. ir jų vaikams B. H. J. S., S. H. J. S. Lietuvos Respublikoje nebus suteikiamas. Dėl to asmenys netenka teisės likti Lietuvos Respublikoje ir bus išsiųsti į Irako Respubliką, tėvams H. J. H. S., R. A. A. A. uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti, kad minėtų užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje nėra teisėtas.
Lietuvos Respublikoje minėti užsieniečiai neturi nei ekonominių, nei socialinių ryšių, neturi pagrindo jų įgyti ar kurti, nes turi išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas nustatė, kad su tokiu galutiniu sprendimu užsieniečiai nesutinka, tokį sprendimą jie skundė teismams prašydami sprendimą panaikinti. Užsieniečių nenoras susitaikyti su priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu, siekis likti Europos Sąjungos erdvėje yra pagrindas manyti, kad turėdami laisvę užsieniečiai gali vengti sprendimo įvykdymo, gali slėptis ar siekti savarankiškai išvykti į kitą šalį piktnaudžiauti jiems išreikštu pasitikėjimu, jei teismas neapribotų jų laisvės judėti.
Atsižvelgiant į tai, kad neskyrus minėtiems užsieniečiams alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jų judėjimo laisvės yra pagrindas manyti, kad H. J. H. S., R. A. A. A., kartu su nepilnamečiais vaikais B. H. J. S., S. H. J. S., gali bandyti savavališkai neteisėtu būdu įgyvendinti savo siekį likti Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, tokiu atveju kelti nelegalios migracijos grėsmę ne tik šaliai, kurioje jie yra šiuo metu, bet ir visai Europos Sąjungos teritorijai. Dėl to teismas pripažįsta, kad egzistuoja ir turi būti taikomi prievartos pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnyje, nes užsieniečių tapatybė nustatyta, o jiems taikant prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę nekiltų grėsmė valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.
Teismas įvertinęs užsieniečių kaip šeimos vieneto santykius, nepilnamečių asmenų priklausomybę nuo tėvų, kuriems yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, dėl ko ir nepilnamečiai asmenys turės išvykti iš Lietuvos, mato pagrindą prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę taikyti ir nepilnamečių asmenų atžvilgiu. Pažymėtina, kad toks sprendimas nereiškia, kad užsieniečiai neturi teisės gauti psichologinės pagalbos, medicinos, socialinių, švietimo, maitinimo ar kitų paslaugų už apgyvendinimo vietos ribų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsniu, 116 straipsniu,117 straipsniu
nusprendžia
teikimą tenkinti, ir 6 (šešiems) mėnesiams, bet ne ilgiau iki užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Irako Respublikos piliečiams H. J. H. S. ir R. A. A. A. bei jų nepilnamečiams vaikams B. H. J. S. ir S. H. J. S. skirti alternatyvią sulaikymui priemonę –apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Šį sprendimą užsienietis turi teisę per vieną mėnesį skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą pateikdamas per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.