- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-22
- Bylos Nr.
- I-2533-208/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00609-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Edmundas Kisielius
- Kategorijos
- 9.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjo M. S. atstovui advokatui Edmundui Kisieliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 38-46), prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2013-01-31 sprendimą Nr. S-14(7-227/2012), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) 2012-11-09 sprendimą Nr. 68-207, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Vilniaus apskrities VMI) 2012-08-16 sprendimą Nr. (4.65)-256-85.
Pareiškėjas paaiškino, kad ginčas siejamas su tuo, ar pagrįstai konstatuota, kad jis pagal 2006-10-26 pirkimo–pardavimo sutartį įsigydamas 1 ha, tai yra dalį 3,43 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) už 160 000 Lt bei pagal 2008-01-23 pirkimo–pardavimo sutartį įsigydamas 2,43 ha, tai yra dalį 3,43 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) už 230 000 Lt, gavo pajamų natūra. Ginčo sklypai įsigyti iš G. R. (toliau – ir G. R.), kuri patvirtino, kad pareiškėjas su ja yra atsiskaitęs. Pareiškėjas skolindavo pinigus G. R. sūnui V. R. (toliau – ir V. R.), kuris buvo įsiskolinęs bankui bei kitiems kreditoriams, kuris įtikino G. R. parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį sklypą ir tokiu būdu leisti gautais pinigais atsiskaityti pareiškėjui bei kitiems kreditoriams. Pareiškėjui rūpėjo tik atgauti paskolintus pinigus. Realią prekės kainą nustato konkretus pirkėjo ir pardavėjo susitarimas. Sklypų vertinimas atliktas neatsižvelgiant į esamas individualias sklypo ypatybes (nustatyti servitutai, esanti aukštos įtampos linija, valstybiniai melioracijos įrenginiai, sklypo viduryje esanti kitų savininkų sodyba, per sklypą suplanuotas regioninės reikšmės kelias, didžioji sklypo dalis patenka į gamtinį karkasą), vertinamas nekilnojamasis turtas yra neidentifikuotas ir norint plėtoti veiklą šiuose žemės sklypuose turi būti parengtas detalusis planas. Pareiškėjo teigimu, net jeigu ir būtų kainos skirtumas, jo jokiu būdu negalima traktuoti kaip natūra gautos ekonominės naudos, nes paskolos grąžinimas nėra pajamų gavimas. Pardavęs sklypus V. R. atsiskaitė ne tik su pareiškėju, bet ir kitais kreditoriais, gavo lėšų pragyvenimui. Gavęs MGK sprendimą, pareiškėjas savo lėšomis užsakė naują įsigytos žemės įsigijimo laikotarpio galimų kainų ekspertinį palyginamąjį turto vertinimą, kuris patvirtino buvusio pirkimo kainų realumą. Iš susiklosčiusių tarpusavio santykių naudos turėjo V. R., nes jis grąžino savo asmenines skolas padedant motinai. Jo ir žemės pardavėjų nesiejo kokie nors interesai, dėl kurių žemės sklypai galėjo būti parduoti už lengvatinę kainą. Pareiškėjo teigimu, VMI išvados pagrįstos ne įrodymais, o prielaidomis. Pareiškėjas šiuos sklypus įsigijo ne komerciniais interesais. Tik nustatęs dėl kokių interesų ar sandorių įtakos pareiškėjas įsigijo turtą mažesne kaina nei rinkos vertė, mokesčių administratorius turėtų pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas gavo pajamų natūra bei jas atitinkamai apmokestinti. Surinkti įrodymai nesudaro pagrindo pareiškėjo mokesčio bazę nustatyti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 str. 1 d.). Net ir nustačius, kad jis gavo pajamų natūra, mokestį būtų galima apskaičiuoti įprastine, tai yra Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nustatyta tvarka. Surinkti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas gavo pajamas natūra, kurių nedeklaravo 2006 ir 2008 metų deklaracijose.
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 74-76).
VMI nurodė, kad pareiškėjo įsigyto turto vertė buvo didesnė nei jo įsigijimo kaina, turtas buvo įsigytas lengvatine kaina. 2006-10-26 ir 2008-01-23 pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyta kaina buvo įtakota pareiškėjo ir V. R. sandorių bei nekilnojamojo turto pardavėjos G. R. interesų (padėti sūnui padengti skolas pareiškėjui). Pažymėjo, kad pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas, jog jam GPM apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Pareiškėjo atžvilgiu MAĮ 70 str. nuostatos nėra taikytos. Taip pat pareiškėjas neteisingai nurodo, jog vietos mokesčių administratorius sprendime iš dalies pripažįsta, kad turto vertinimo ataskaitoje nepilnai įvertintas žemės sklypų teisinis režimas. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. VZ-057(2012/04) atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. nustatytus reikalavimus ir turi juridinę galią, todėl nėra pagrindo abejoti minėtoje ataskaitoje pateiktų duomenų teisingumu. Pareiškėjas savo vertinimo ataskaitos pateikęs nebuvo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 78).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VMI nurodė, kad palaiko VMI atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl MGK 2013-01-31 sprendimo Nr. S-14(7-227/2012), VMI 2012-11-09 sprendimo Nr. 68-207, Vilniaus apskrities VMI 2012-08-16 sprendimo Nr. (4.65)-256-85, kuriais pareiškėjui apskaičiuotas 91 879 Lt gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM), 45 234 Lt GPM delspinigiai ir skirta 9 188 Lt GPM bauda.
Nustatyta, kad 2006-10-26 pareiškėjas su G. R. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo dalį (1 ha) 3,43 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) už 160 000 Lt (MGK I t. b. l. 42) ir su pardavėja atsiskaitė (MGK I t. b. l. 43). 2008-01-23 pareiškėjas su G. R., kurią atstovavo A. R. (toliau – ir A. R.) sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo dalį (2,43 ha) 3,43 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) už 230 000 Lt (MGK I t. b. l. 87) ir su pardavėja atsiskaitė (MGK I t. b. l. 88). Vilniaus apskrities VMI 2012-05-31 surašė patikrinimo aktą Nr. (4.65)-480-8, kuriuo apskaičiavo 91 879 Lt GPM (MGK I t. b. l. 38-41). Pareiškėjas 2012-07-13 pateikė rašytines pastabas (MGK I t. b. l. 29). Vilniaus apskrities VMI 2012-08-16 sprendimu Nr. (4.65)-256-85 patvirtino apskaičiuotą 91 879 Lt GPM, apskaičiavo 45 234 Lt GPM delspinigius ir paskyrė 9 188 Lt GPM baudą (MGK I t. b. l. 31-34). VMI 2012-11-09 sprendimu Nr. 68-207 patvirtino Vilniaus apskrities VMI 2012-08-16 sprendimą Nr. (4.65)-256-85 (MGK I t. b. l. 8-10). MGK 2013-01-31 sprendimu Nr. S-14(7-227/2012) patvirtino VMI 2012-11-09 sprendimą Nr. 68-207 (MGK II t. b. l. 98-106), nes konstatavo, kad pareiškėjas pagal 2006-10-26 pirkimo–pardavimo sutartį įsigydamas 10000/34300 dalį 3,43 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 160 000 Lt (1 ha – 160 000 Lt) bei pagal 2008-01-23 pirkimo–pardavimo sutartį įsigydamas 24300/34300 dalį 3,43 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 230 000 Lt (1 ha – 94 650 Lt), gavo pajamų natūra – 2006 metais gavo 90 000 Lt, 2008 metais gavo 290 000 Lt pajamų natūra. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas už įgytus žemės sklypus sumokėjimo pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytą kainą.
Teismas buvo paskyręs ginčo sklypų vertinimo ekspertizę, kurią atlikus turto vertintojas-ekspertas Darijus Grigas 2013-07-05 priėmė turto ekspertizės aktą Nr. DGE130619, kuriame nurodė, kad 2006-10-26 pirkto 1 ha žemės sklypo rinkos kaina 2006-10-26 datai yra 170 000 Lt, 2008-01-23 pirkto 2,43 ha žemės sklypo rinkos kaina 2008-01-23 datai yra 232 000 Lt (b. l. 146-175).
GPMĮ 5 str. 1 d. įtvirtinta, kad pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.
Pagal GPMĮ 2 str. 14 d., pajamos – pozityviosios pajamos, <...>, taip pat per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra <...>.
Pagal GPMĮ 2 str. 15 d., pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn <...> turtas <...>, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 339 patvirtintos Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5.1 p. nustatyta, kad pajamos, gautos natūra, įvertinamos to turto ar paslaugų tikrąja rinkos kaina pajamų natūra gavimo momentu.
GPMĮ 2 str. 20 d. įtvirtinta, kad tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ) 2 str. 13 d. nustatyta, kad rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, kad lengvatine kaina įgytas turtas gali būti pripažintas pajamomis natūra tik tuomet, jeigu bus nustatyta, kad turtas mažesne negu tikroji rinkos kaina konkrečiam gyventojui buvo parduotas dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos. Taigi apmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu lengvatine kaina nuosavybėn įgytą turtą, nepakanka vien nustatyti, kad įgyto turto kaina yra mažesnė negu rinkos vertė, tačiau būtina nustatyti, kad pardavėjas konkrečiam turto pirkėjui turtą lengvatine kaina (mažesne negu tikroji rinkos kaina) pardavė dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos (LVAT 2011-03-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-385/2011, 2011-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-585/2011).
Dėl įgytų sklypų kainos
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2006-10-26 pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad viso aukščiau minėto žemės sklypo (3,43 ha) vidutinė rinkos vertė 1 294 601 Lt (MGK I t. b. l. 42), vadinasi, pagal šią sutartį pirkto 1 ha vidutinė rinkos vertė būtų 377 434,69 Lt. 2008-01-23 pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, kad 2,43 ha sklypo vidutinė rinkos vertė 1 397 438,45 Lt (MGK I t. b. l. 87), UAB „Tikslo siekis“ 2008-08-29 pažymoje nustatyta, kad minėto 3,43 ha sklypo rinkos vertė 2006 m. lapkričio mėnesiui 823 000 Lt (MGK I t. b. l. 63-64), vadinasi 2006 m. pirkto 1 ha vidutinė rinkos vertė būtų 239 941,69 Lt. UAB „Ober-Haus“ 2007-08-13 ataskaitoje nustatyta, kad sklypo 1 ha rinkos vertė 2007 m. rugpjūčio 13 dienai yra 725 000 Lt (MGK I t. b. l. 65-75, 85), vadinasi viso sklypo 3,43 ha vidutinė rinkos vertė būtų 2 486 750 Lt. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2012-04-26 nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. VZ-057(2012/04) nustatyta, kad minėto 2006-10-26 pirkto 1 ha sklypo rinkos vertė pirkimo dieną buvo 250 000 Lt, 2008-01-23 pirkto 2,43 ha sklypo rinkos vertė pirkimo dieną buvo 520 000 Lt (MGK I t. b. l. 93-106). UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2013-03-08 ataskaitoje nustatyta, kad 1 ha sklypo vidutinė rinkos vertė vertinimo datai 2006-10-26 yra 158 700 Lt, 2,43 ha sklypo vidutinė rinkos vertė vertinimo datai 2008-01-23 yra 229 800 Lt (b. l. 84-95), tai yra sklypų rinkos vertės pirkimo datai nustatytos net šiek tiek mažesnės, nei buvusi pirkimo kaina. Atlikus teismo paskirtą ginčo sklypų turto vertinimo ekspertizę, turto vertintojas-ekspertas Darijus Grigas 2013-07-05 priėmė turto ekspertizės aktą Nr. DGE130619, kuriame nurodė, kad 2006-10-26 pirkto 1 ha žemės sklypo rinkos kaina 2006-10-26 datai yra 170 000 Lt, 2008-01-23 pirkto 2,43 ha žemės sklypo rinkos kaina 2008-01-23 datai yra 232 000 Lt (b. l. 146-175). Bendrai įvertinus visas turimas ataskaitas, visas sklypo dalių vidutines rinkos vertes, matyti, kad skirtingų vertintojų nustatytos vidutinės rinkos vertės labai ženkliai skiriasi. Tačiau pabrėžtina tai, kad pagal atliktą ginčo sklypų vertinimo ekspertizę matyti, kad nustatytų sklypų rinkos verčių pardavimo dienom bei pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytų kainų skirtumas yra labai nedidelis. Matyti, kad 2006-10-26 1 ha žemės sklypas buvo pirktas už 160 000 Lt (MGK I t. b. l. 42), o ekspertizės metu nustatyta, kad šio 1 ha pirkto žemės sklypo rinkos kaina pirkimo dieną buvo 170 000 Lt (b. l. 146-175). 2008-01-23 2,43 ha žemės sklypas pirktas buvo už 230 000 Lt (MGK I t. b. l. 87), o ekspertizės metu nustatyta, kad šio 2,43 ha pirkto žemės sklypo rinkos kaina pirkimo dieną buvo 232 000 Lt (b. l. 146-175). Kadangi pirkimo–pardavimo sutartyse buvo nurodytos sklypų vidutinės rinkos vertės, negalima teigti, kad pardavėjas buvo apgautas, suklaidintas ar nežinojo tikrosios turto kainos, nors pagal atliktą ekspertizę matyti, kad pirkimo–pardavimo sutartyse jos buvo nurodytos daug didesnės. Pabrėžtina, kad kiekviena sutarties šalis pati turi domėtis savo teisėmis. Įstatymas nedraudžia sutarties šalims pačioms nusistatyti sandorio vertę, kuri gali būti mažesnė už rinkos vertę, abiems sutarties šalims sutinkant. Pažymėtina, kad TVVPĮ 2 str. 13 d. įtvirtina, kad rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas <...>, GPMĮ 2 str. 20 d. įtvirtinta, kad tikroji rinkos kaina yra už kurią gali būti apsikeista turtu <...>, vadinasi, įstatymo nuostatos įtvirtina tik galimybę, bet ne būtinybę parduoti turtą už rinkos kainą. A. R., atstovavusi sutuoktinio V. R. motiną G. R. 2008-01-23 parduodant sklypą, 2011-08-31 paaiškinime nurodė, kad G. R. pati norėjo parduoti sklypą, norėjo padėti sūnui atiduoti skolas (MGK I t. b. l. 89-92), G. R. paaiškino, kad norėjo padengti sūnaus skolas bei padovanoti pinigus anūkui, gyvenančiam Baltarusijoje (MGK I t. b. l. 55-60), pareiškėjui pasiūlius kainas, sklypus parduodanti šalis su jomis sutiko, kadangi pasirašė pirkimo–pardavimo sutartis, vadinasi matė jose nurodytas rinkos kainas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir klaidinantis V. R. paaiškinime nurodytas faktas, kad jo motina sutiko su pareiškėjo nurodyta kaina, nes nežinojo kokia tuo metu buvo žemės sklypo vertė (MGK I t. b. l. 52-53). Teismas pripažįsta, kad kaina buvo nustatyta derybų būdu ir konstatuoja, jog įgytų sklypų kaina yra nedaug mažesnė negu rinkos vertė. Vien aplinkybės, kad įgytų sklypų kaina yra šiek tiek mažesnė (2006-10-26 pirkto sklypo skiriasi 10 000 Lt, 2008-01-23 pirkto sklypo skiriasi 2 000 Lt, kas pripažįstama visai nedideliu skirtumu tokio sandorio bendros vertės atžvilgiu) nepakanka, kad būtų galima neženkliai mažesne nei rinkos kaina įsigytus sklypus apmokestinti GPM. Pats rinkos vertės ir sumokėtos kainos nedidelis skirtumas savaime nepatvirtina tam tikrų interesų ar sandorių buvimą, todėl juos reikia nustatinėti papildomai.
Dėl konkrečių interesų ir sandorių egzistavimo
Pareiškėjo 2011-07-12 paaiškinimas, V. R. 2011-09-09, 2012-05-22 paaiškinimai (MGK I t. b. l. 44-47, 48-51, 52-53) patvirtina, kad dar iki sklypų įsigijimo pareiškėjas skolindavo pinigus V. R., pardavė jam automobilį, sklypų pardavimo sandoriais buvo dengiamos V. R. skolos pareiškėjui, pareiškėjas anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kuri iš V. R. nuomojosi patalpas. Sudarant 2006-10-26 pirkimo–pardavimo sutartį, V. R. pareiškėjui buvo skolingas 70 000 Lt, sudarant 2008-01-23 pirkimo–pardavimo sutartį, V. R. pareiškėjui buvo skolingas iki 100 000 Lt (MGK I t. b. l. 48-51). Vadinasi, juos siejo dalykiniai, pinigų skolinimosi ir skolinimo ryšiai. A. R., atstovavusi sutuoktinio V. R. motiną G. R. 2008-01-23 parduodant sklypą, 2011-08-31 paaiškinime nurodė, kad su pareiškėju susipažino per savo sutuoktinį ir juos siejo draugiški dalykiniai santykiai (MGK I t. b. l. 89-92). G. R. paaiškino, kad su pareiškėju ją supažindino sūnus V. R., paduodama sklypus ji norėjo padengti sūnaus skolas bei padovanoti pinigus anūkui (MGK I t. b. l. 55-60).
Dėl konkrečių interesų ir sandorių įtakos mažesnės kainos nustatymui
LVAT 2011-04-18 sprendime administracinėje byloje Nr. A556-585/2011 išaiškino, kad interesų, sandorių įtaką kainos nustatymui reikia suprasti kaip asmens tikslą duoti kažkokią naudą konkrečiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sklypus pardavusi G. R. paaiškinimuose (MGK I t. b. l. 55-60) nurodė, kad paduodama sklypus ji norėjo padengti sūnaus skolas bei padovanoti pinigus anūkui. V. R., būdamas G. R. sūnus, turėjo teisę domėtis, tartis dėl motinos parduodamų sklypų, tuo labiau motinai esant senyvo amžiaus, padėti surasti pirkėją, kas vertintina kaip normali gyvenimo praktika. G. R. patvirtino, kad ji pati norėjo parduoti sklypus, sutikdama su suderėtomis kainomis sudarė sandorius (2008-01-23 sandorį G. R. įgaliojimu sudarė A. R., kuri taip pat patvirtino, kad G. R. pati norėjo parduoti sklypą, norėjo padėti sūnui atiduoti skolas (MGK I t. b. l. 89-92)). Pareiškėjas paaiškino, kad sklypus pirko ne komerciniais interesais, o siekdamas atgauti skolas bei pasistatyti gyvenamąjį namą, tačiau nebuvo sklypo bendrojo plano, per dalį sklypo ėjo aukštos įtampos zona. Atmestinas Vilniaus apskrities VMI argumentas, kad pareiškėjui nagrinėjamų sandorių sudarymo metu dirbant UAB „Swedbank lizingas“ faktoringo skyriuje (duomenys neskelbtini), jam buvo žinomos sandorių metu rinkoje vyraujančios žemės sklypų kainos, kadangi vien pareiškėjo darbo vieta ir pareigos neleidžia teigti, kad perkamų sklypų rinkos kainos jam buvo aiškios ir žinomos, kadangi kiekvienas sklypas yra individualus, atsižvelgiant į jo reljefą, nustatytas specialiąsias sąlygas, aplink esančias teritorijas, žemės sklypo paskirtį ir pan. Pažymėtina, kad iš byloje esančių skirtingų turto vertinimų matyti, kad jie ženkliai skiriasi – 2006-10-26 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad viso žemės sklypo (3,43 ha) vidutinė rinkos vertė 1 294 601 Lt (MGK I t. b. l. 42), UAB „Tikslo siekis“ 2008-08-29 pažymoje nustatyta, kad minėto 3,43 ha sklypo rinkos vertė 2006 m. lapkričio mėnesiui 823 000 Lt (MGK I t. b. l. 63-64), UAB „Ober-Haus“ 2007-08-13 ataskaitoje nustatyta, kad sklypo 1 ha rinkos vertė 2007 m. rugpjūčio 13 dienai yra 725 000 Lt (MGK I t. b. l. 65-75, 85), valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2012-04-26 nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. VZ-057(2012/04) nustatyta, kad minėto 2006-10-26 pirkto 1 ha sklypo rinkos vertė pirkimo dieną buvo 250 000 Lt, 2008-01-23 pirkto 2,43 ha sklypo rinkos vertė pirkimo dieną buvo 520 000 Lt (MGK I t. b. l. 93-106), UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2013-03-08 ataskaitoje nustatyta, kad 2006-10-26 1 ha pirkto sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 158 700 Lt, 2008-01-23 2,43 ha pirkto sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 229 800 Lt (b. l. 84-95), atlikus teismo paskirtą ginčo sklypų vertinimo ekspertizę, turto vertintojas-ekspertas Darijus Grigas 2013-07-05 priėmė turto ekspertizės aktą Nr. DGE130619, kuriame nurodė, kad 2006-10-26 pirkto 1 ha žemės sklypo rinkos kaina 2006-10-26 datai yra 170 000 Lt, 2008-01-23 pirkto 2,43 ha žemės sklypo rinkos kaina 2008-01-23 datai yra 232 000 Lt (b. l. 146-175), vadinasi, yra sudėtinga nustatyti labai tikslią ir aiškią sklypo vertę. Byloje esančios aplinkybės neleidžia teigti, kad pareiškėjo, V. R., G. R., A. R. tarpusavio santykiai, interesai galėjo turėti įtaką sklypų šiek tiek mažesnės nei rinkos kainos nustatymui. Nėra akivaizdžių įrodymų, kad tai, jog žemės sklypų pardavimas buvo inicijuotas siekiant padėti įvykdyti pardavėjos sūnaus kreditorinius įsipareigojimus, galėjo kaip nors įtakoti šiek tiek mažesnės kainos nustatymą. Pardavėjos sūnui turint skolinių įsipareigojimų tiek pareiškėjui, tiek kitiems kreditoriams, pardavėjos kaip motinos noras padėti sūnui skoliniuose įsipareigojimuose, yra normalus, gyvenimiškas reiškinys. Atmestinas kaip nepagrįstas MGK argumentas, kad G. R. prieš parduodama sklypus privalėjo būti susipažinusi su vyraujančiomis nekilnojamojo turto pardavimo kainomis, kadangi kiekviena sandorio šalis yra savarankiška ir pati sprendžia kokiomis sąlygomis parduoti objektus, pati sprendžia, ar jai reikia papildomos informacijos apie vyraujančias kainas, be to, rinkos kainos buvo nurodytos pačiose minėtose pirkimo–pardavimo sutartyse, vadinasi, pardavėjai jos buvo žinomos. Remiantis padarytomis išvadomis, atmestinas Vilniaus apskrities VMI argumentas, kad pardavėja nebuvo susipažinusi su rinkoje tuo metu vyraujančiomis nekilnojamojo turto paradavimo kainomis. Kritiškai vertintinas MGK argumentas dėl įtakos kainos nustatymui, kad pareiškėjas pinigus V. R. skolindavo nesudarant jokių rašytinių sutarčių ir tai nėra normali gyvenimo praktika, kadangi tokių rašytinių sutarčių nesudarymas sukelia pareiškėjui tik didesnę riziką žodinės sutarties įvykdymo prasme, tačiau tai negali būti pagrindu pripažinti, kad tai įtakojo sklypų šiek tiek mažesnės kainos nustatymą. Teismas nesutinka su MGK nuomone, jog kreditoriniai pardavėjos sūnaus įsipareigojimai ir jo verslo santykiai su pareiškėju įtakojo ginčo sklypų pardavimo sąlygas, jog sumokėtos kainos prieštarauja pagrindiniam sutarties tikslui gauti teisingą kainą už perleidžiamą daiktą. Teismas akcentuoja, kad abi sutarties šalys yra laisvos, savarankiškos ir gali suderėti abiems šalims priimtiną kainą, kuri gali skirtis nuo rinkos kainos. Todėl abiems sandorio šalims suderėjus sklypų kainas, jie buvo parduoti ir nėra akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, kad visi paminėti asmenų ryšiai galėjo nulemti šiek tiek mažesnės kainos nustatymą. Kartu pažymėtina, kad atsakovės minimas po 2006-10-26 ir 2008-01-23 pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo 2008-07-11 sudarytas sandoris su G. R. ir J. R. (MGK II t. b. l. 80-84) neturi įtakos šiai bylai, kadangi yra įvykęs po nagrinėjamo laikotarpio, o 2008-04-08 įvykęs sandoris, kuriuo pareiškėjas pardavė pusę iš G. R. pirkto sklypo (MGK II t. b. l. 97-100) vertinamas kaip įgyvendinta pareiškėjo teisė disponuoti savo turtu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo prasme, nėra nustatyta jokia kokių nors interesų ar sandorių įtaka, nulėmusi neženklų kainų skirtumą tarp sklypų įsigijimo kainos ir tų sklypų rinkos vertės, nustatytos turto vertintojo. Vadinasi, Vilniaus apskrities VMI, VMI, MGK savo sprendimuose padarė tik prielaidą, kad mažesne kaina pareiškėjas įsigijo sklypus kaip pajamas natūra, kadangi ši jų išvada nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais – nenustatyta jokių interesų ar sandorių įtaka šiek tiek mažesnės kainos nustatymui. Vilniaus apskrities VMI, VMI, MGK, neturėdamos akivaizdžių įrodymų, o besiremdamos tik prielaidomis, neturėjo teisės įsigytus sklypus apmokestinti GPM, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjui nepagrįstai buvo apskaičiuotas GPM, GPM delspinigiai ir GPM bauda. Tokia teismo išvada grindžiama LVAT formuojama praktika (2012-01-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-89/2012). Akcentuotina tai, kad būtent toks aplinkybių traktavimas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konkrečiu atveju vertintinas kaip labiau atitinkantis teisingos pusiausvyros tarp valstybės institucijų intereso surinkti mokesčius ir pareiškėjo teisių, juo labiau, nesant pakankamai įrodymų apie interesų ir sandorių įtaką, valstybės institucijų pateikti duomenys negali būti iškeliami kaip svarbesni prieš pareiškėjo teikiamus duomenis.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad Vilniaus apskrities VMI, VMI, MGK netinkamai pritaikė teisės normas, priėmė neteisingus sprendimus, todėl skundžiami sprendimai yra naikintini.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 2 p., 127 str. 1 d., teismas
nusprendė:
pareiškėjo M. S. skundą patenkinti.
Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-01-31 sprendimą Nr. S-14(7-227/2012), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-11-09 sprendimą Nr. 68-207, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-08-16 sprendimą Nr. (4.65)-256-85.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.