Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „4finance“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. Š., J. Š. ir antstolė Eurika Rulienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimas 2016-07-29 nutartimi buvo atidėtas ir pasiūlyta suinteresuotiems asmenims iki 2016-08-10 pateikti teismui atsiliepimus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Eurika Rulienė vykdo 2014-03-12 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1660-641/2014, dėl 623,84 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. Š. kreditoriaus UAB „4finance“ naudai.

Kaip nurodo pareiškėjas prievolė nėra įvykdyta. Išieškojimą vykdo antstolė Eurika Rulienė. Kreditorius buvo informuotas, kad skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį, todėl antstolė pareiškėjui pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas skolininko turto, esančio su kitu asmeniu, dalies nustatymo klausimas. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.). Pagal CK 4.92 str. 1 d. nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 str. – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.).

Iš byloje esančio antstolės Eurikos Rulienės pasiūlymo nematyti, kad skolininkas A. Š. turėtų asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos matyti, kad skolininkas A. Š. ir J. Š. 2009-04-24 sudarė santuoką. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų santuoka nėra nutraukta, prašymų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia Lietuvos teismuose registruota nėra. Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas nėra nustatytas pagal LR CK 3.101 str. – 3.108 str.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita) (CK 3.88 str. 1 d.).

Šio straipsnio 2 d. numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 177, 178 str.).

Pagal CK 3.117 str. sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad skolininkas A. Š. atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Valstybės registro Nekilnojamo turto registro duomenimis skolininkas A. Š. ir jo sutuoktinė nekilnojamo turto neturi. Nors įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 str. 1 d.), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalį turto, tačiau tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo šio lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., 3.118 str. 4 d.). CK 3.123 str. pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko ar kitus svarbius interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Vaiko interesai yra vienas iš teisinių gėrių, kurį gindamas teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad iš skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio yra išlaikomas nepilnametį sūnus A. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą teikia tik J. Š., nes vaiko tėvystė nenustatyta, o pats skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, kito nekilnojamo ar vertingo turto neturi, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningo principus, nustatytina, kad skolininkui A. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/5 dalis jo sutuoktinės J. Š. gaunamų pajamų.

Teismas pateiktą prašymą tenkina iš dalies ir todėl, kad sutuoktinių A. Š. ir J. Š. santuoka, kaip juridinis faktas abiem sutuoktiniams sukuriantis teises ir pareigas, nėra nutraukta. Ta aplinkybė, kad minėta santuoka nėra nutraukta ir abiem sutuoktiniams iš santuokos gali atsirasti tam tikros teisinės pasekmės, yra ir pačios J. Š. valinis sprendimas, nes santuokai nutraukti yra pakankama ir vieno sutuoktinio valia. Santuokos nenutraukus, J. Š. kaip A. Š. sutuoktinei atsiranda įstatyme numatytos pasekmės – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Pagal CK 3.88 str. 1 d. vienas iš kriterijų vieno sutuoktinio gaunamas pajamas pripažinti bendru turtu yra gaunamų pajamų pobūdis ar pagrindas. Tikslinės paskirties išmokos dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimas, vieno sutuoktinio gauta tikslinė materialinė parama negali būti pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl tokias pajamas J. Š. gaunant ateityje, jos išliks J. Š. asmenine nuosavybe.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 – 291, 667 str., teismas

nutaria:

pareiškėjo UAB „4finance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti skolininko A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pripažinti, kad skolininkui A. Š. priklauso 1/5 (viena penktoji) dalis visų sutuoktinės J. Š. pajamų, kurias ji gauna arba ateityje gaus, išskyrus tikslinės paskirties išmokas dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimą, gautą tikslinę materialinę paramą.

Nutarties kopiją siųsti antstoliui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.