Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos duodančios išvadą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Monikai Gražulienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei E. R. dėl neterminuoto motinos valdžios į dukrą apribojimo, institucija duodanti išvadą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio ir kitų procesinių dokumentų esmė.

Ieškovas A. R. (toliau ieškovas) ieškiniu teismo prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei E. R. (toliau atsakovė) mažametės dukros L. R. atžvilgiu.Atsakovas ieškinyje nurodo, kad jis su atsakove (duomenys neskelbtini) susilaukę dukros L., kuriai gimus pripažinęs tėvystę ir suteikęs savo pavardę. Gimus dukrai jos motina atsakovė dukra visiškai nesirūpino, girtavo, todėl jis kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo kartu juo, ir išlaikymo dukrai priteisimo iš atsakovės priteisimo, bendravimo tvarkos su dukra nustatymo. 2016-12-19 Vilkaviškio rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla ir buvo priimtas sprendimas nustatyti nepilnamečio vaiko L. R., gimusios 2015-07-04, gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti nepilnametės dukros išlaikymą po 160.00 eurų kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki kol ji sulauks pilnametystės šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai išlaikymo įsiskolinimą 769.03 Eur, nustatyti su nepilnamete dukra bendravimo tvarką. Nepilnametė dukra L. gyvena kartu su juo ir yra jo pilnai išlaikoma. Atsakovė dėl savo vedamo gyvenimo būdo, piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, polinkio į laisvą gyvenimą negeba rūpintis nepilnamete dukra, tenkinti jos būtinų poreikių, bei atlikti elementarių vaiko priežiūros darbų ir visiškai neišreiškia noro dukra rūpintis. Atsakovė neturi jokio nekilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, negauna pajamų, linkusi gyventi laisvą gyvenimą, nėra atsakinga bei patikima ir dėl priklausomybės alkoholiui negeba rūpintis jų dukra. Atsakovė nepilnametei dukrai L. teismo priteisto išlaikymo neteikia, jos neaplanko ir nepasidomi kaip jie gyvena. Dėl atsakovės palaido gyvenimo, dėl girtavimo, jis nepageidauja, kad atsakovė bendrautų su jų nepilnamete dukra L. dėl jai daromos neigiamos įtakos, todėl prašo teismo apriboti neterminuotai atsakovės motinos teises į dukrą. E. R. prie savo nepilnametės dukros L. išlaikymo visiškai neprisideda, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, dukros nelanko, vengia atlikti savo pareigą dora auklėti ir prižiūrėti savo dukrą, tinkamai rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją, atsižvelgiant į dukros fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad dukra būtu parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad mažametės dukros L. teisės ir interesai yra pažeisti, dukra neturi ryšio su motina, motina su dukra nebendrauja, atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia, savo elgesiu daro žalingą įtaką dukrai, girtauja, nedalyvauja dukros auklėjime. Dėl motinos kaltės neįgyvendinama motinos teisė ir pareiga auginti ir dorai auklėti savo dukrą. Tokiais savo veiksmais motina daro ypatingą žalą savo dukrai. Nėra jokios tikimybės, kad padėtis gali pasikeisti, todėl atsakovei ribotina motinos valdžia neterminuotai (b.b.4-5 l.).Institucija, duodanti išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė į ieškinio reikalavimus išvadą, kurioje palaiko ieškinio reikalavimą ir nurodo, kad VTAS specialistas bendravo su ieškovu. Ieškovo teigimu, tėvų pareigas suteikti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, ją prižiūrėti, rūpintis jos sveikata, ugdyti įgimtus bei įgytus gebėjimus, dukros atžvilgiu vykdo tik ieškovas. Ieškovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, kurioje yra vienas kambarys, virtuvė, vonia. Name yra daliniai patogumai, reikiami namų apyvokos reikmenys. Namuose palaikoma švara ir tvarka. Ieškovas nurodė, kad dirba individualioje įmonėje. Pragyvena iš gaunamo darbo užmokesčio. Ieškovas nurodė, kad jo dukra L. R. lanko Vilkaviškio vaikų lopšelį - darželį „(duomenys neskelbtini)". Mergaitė turi specialiųjų poreikių, jai nustatytas vystymosi sutrikimas. Nurodė, kad dukrą vienas augina kaip dukrai buvo 9 mėnesiai. Nuo to laiko ieškovo teigimu, atsakovė dukros nei karto neaplankė, ja nesidomi, prie išlaikymo neprisideda. VTAS specialistams nepavyko užfiksuoti mažametės L. R. nuomonės dėl ieškinyje keliamų reikalavimų, kurie susiję su ja, nes mergaitė yra jauno amžiaus, savo tikslios nuomonės suformuoti negali. VTAS specialistams taip pat nepavyko sužinoti atsakovės nuomonės dėl ieškinyje keliamų reikalavimų, kurie susiję su ja, nes ieškinyje nėra pateikta tikslaus atsakovės gyvenamosios vietos adreso. VTAS specialistai bendravo su Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Pilviškių seniūnijos darbuotoja, kuri nurodė, kad atsakovė E. R. pastaruoju metu veda asocialų gyvenimo būdą, neturi pastovios gyvenamosios vietos, gyvena pas atsitiktinius nesirūpina savo dukra. Todėl palaikantys ieškinio reikalavimą, kadangi ieškovė yra nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo dukros atžvilgiu, ja nesirūpina, nesidomi (b.34,35 l.).Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors jai ieškovės procesiniai dokumentai ir teismo pranešimas įteikti tinkamai asmeniškai (b.25 l.).

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Ieškovas nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje savo ieškinį palaikė visoje apimtyje bei paaiškino, kad norintis, jog atsakovei būtų apribotos motinystės teisės, kadangi ji girtuokliauja, valkatauja, nekreipia dėmesio į dukrą, gali jai padaryti blogą įtaką. Su atsakove gyvenę metus laiko, negyvenantis apie 2,5 metų. L. R. gimė (duomenys neskelbtini), tuo metu kartu su atsakove negyvenęs. Dukra su motina gyveno apie 9 mėn., kai ją iš atsakovės paėmė vaikų teisės. Dukra jam buvo perduota auginti, jis ją pasiėmęs iš karto, su juo ji gyvena 2 metus kartu. 2016-12-19 teismo sprendimu jos gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, o gyveno nuo 2016 m. gegužės mėn. Jis gyvenantis vienas su dukra. Atsakovė žino kur jis gyvenantis (duomenys neskelbtini), nė karto nėra dukros lankiusi. Jis nebendraujantis su ja visai, nežinantis kur ji gyvena, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Jo santykiai su atsakove neigiami. Iki gyvenamosios vietos nustatymo jis jai drausdavęs bendrauti su dukra. Teismui nustačius bendravimo tvarką su dukra, jos nelankė, teisme irgi nedalyvavo. Nebuvo jos sutikęs, matęs tik iš toli. Ji nebuvo skundusis, kad jis neleidžia bendrauti su dukra, jos ji nedomina. Mergaitė nežino, kas yra jos motina, apie tai nekalbantis su ja, ji neklausia, dar maža. Pradeda kalbėti. Lanko darželį Vilkaviškyje. Jis asmeniškai atsakovės nėra matęs neblaivios, liudytojos gali patvirtinti. Jei atsakovė bendrautų su dukra, ji jai gali padaryti blogą įtaką, ją pamačius mergaitei būtų trauma, nes ji atrodo kaip valkata, asociali, girtuoklė. Buvo priteistas dukrai išlaikymas, tačiau atsakovė nemoka visiškai jo, nedirba, jis gaunantis išmokas iš vaikų fondo. Į teismą kreipęsis ne dėl pinigų, naudos nesiekiantis, o dėl vaiko interesų. Nėra jokių asmenų norinčių įsivaikinti vaiką. Atsakovė mėgsta vogti, apgaudinėti, gali dukrą išnaudoti savo interesais. Atsakovės amoralus elgesys pasireiškią tuo, kad ji lytiškai santykiauja su kitais vyrais, to jis nėra matęs. Atsakovė negali pasikeisti per mėnesį. Kartu gyvenant bandė pasitaisyti darbo biržoje stovėjo, darbinga, ieškojo darbo. Yra priklausoma nuo alkoholio (Teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 00:19:30-00:44:00 val.).Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, buvo atstovaujama atstovo advokato, jos dalyvavimas nebuvo būtinas pagal įstatymą ir jo būtinu pripažinti neprašė kiti byloje dalyvaujantys asmenys, todėl byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant.Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, bei nurodė, kad ieškovas ieškinio nepagrindė jokiais įrodymais, darė tik prielaidas dėl galimos atsakovės neigiamos įtakos vaikui ateityje (teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 00:44:23---00:44:50 val.).Institucijos duodančios išvadą atstovės teismo posėdyje savo duotą išvadą pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės metu palaikė, bei paaiškino, kad iš esmės palaiko ieškovo ieškinį dėl girdėtų aplinkybių ir liudytojų parodymų, ieškovo paaiškinimų, surinkta medžiaga, tiesiogiai dirbant specialistams su šia šeima. Akivaizdžiai matyti, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų-lankyti dukrą, domėtis jos sveikata. Ji galėjo lankyti dukrą ne tik pas tėvą. Dukra lanko savaitinį ,, (duomenys neskelbtini)“ darželį, motinai nebuvo jokių kliūčių kreiptis ten, nėra duomenų kad ji tai būtų dariusi nors vieną kartą. Gaunantys atsiliepimus iš socialinių darbuotojų kad atsakovė savo gyvenimo būdo nekeitė, nėra tikimybės, kad jis pasikeis ar pagerės, ko pasekmėje teigiamos įtakos dukrai jos vystymuisi ir augimui ji neturės, būtų tik neigiama. Tokiai atsakovei esant, jos bendravimas su dukra, jai darytų tik neigiamą įtaką atsakovė vesdama tokį gyvenimo būdą kaip dabar. Neigiamą įtaką darytų jos išvaizda, kuri pakitusi nuo besaikio ir nuolatinio alkoholio vartojimo, dėl jos būdo meluoti, manipuliuoti. Prižadant ir nedarant vaiko atžvilgiu, vaikas tikėsis ir lauks, tai būtų vaiko apgaudinėjimas. Dėl motinystės teisių apribojimo ieškovas neturėtų jokios finansinės naudos, tik turėtų judėjimo laisvę, nereiktų prašyti motinos leidimo. Šiuo metu motinos ir vaiko ryšys nutrūkęs, todėl dėl bendravimo su vaiku turėtų būti atstatytas jos ir vaiko tarpusavio ryšys. Neturi informacijos, kad vaiką kas norėtų įsidukrinti (teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 01:12:25-01:20:45 val.).Bylos nagrinėjimo iš esmės metu taip pat ieškovo prašymu buvo apklausos liudytojos G. K. (teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 00:47:26---00:54:45 val.) ir L. Š. (teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 00:57:00---01:10:30 val.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Ieškovas prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei dukros L. R. atžvilgiu. Ieškovas savo ieškinio reikalavimą apriboti atsakovei neterminuotai motinos valdžią grindžia tuo, kad atsakovė nesirūpina vaiku, vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, t.y. pagrindais apriboti tėvų valdžią, nurodytais CK 3.180 str. 1 d.Pagal CK 3.180 str. 1 d. nuostatas teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šis sąrašas yra baigtinis. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių: nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas ( LAT nutartis Nr.3K-3-209/2008, 3K-3-92/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios darytų žalos vaikos sveikatai ir jo raidai (Johansen v.Norway judgement of 7 August 1996, Reports og Judgements and Decisions 1996-III, p.1008-09). CK 3.180 str. 1 d. reglamentuotos tėvų valdžios apribojimo sąlygos. Tėvų valdžia ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, t.y. taikomas laikinas ar neterminuotas ribojimas. Ribojant tėvų valdžią yra svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas už įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą yra gerokai griežtesnė sankcija negu laikinas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai byloje yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina bei nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str.3 d.). Laikinasis motinos valdžios ribojimas gali būti nustatomas konkrečiam terminui su perspektyva, kad motina pasitaisys ir ateityje galės tinkamai auklėti savo dukrą.Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų - gimimo liudijimo kopijos matyti, kad L. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu yra ieškovas, o motina - atsakovė (b.9 l.). Ieškovas nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės mėn., nuo kada jo ir atsakovės dukra L. R. gyvena kartu su juo, atsakovė visiškai nelankė dukros, su ja nebendravo, išlaikymo nemokėjo, dukra net nežino savo motinos. Iš sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1962-503/2016 matyti, kad joje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu L. R. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, dukros išlaikymui iš atsakovės priteista po 160 Eur per mėnesį, uzufruktoriumi paskirtas ieškovas, priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2016-04-08 iki 2016-09-01, nustatyta konkreti atsakovės bendravimo tvarka su dukra (b.b.10-13 l.). Teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą tuo pačiu konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2016-04-08 iki 2016-09-01 (bylos iškėlimo dienos) atsakovė neteikė vaikui materialinio išlaikymo. Iš ieškovo teismui pateiktos antstolio pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikymo mokėjimą 2018-04-12 Nr.S-18-135-5654 matyti, kad vykdomasis dokumentas dėl išlaikymo išieškojimo iš atsakovės buvo išduotas 2016-12-20, nuo pat vykdomosios bylos užvedimo 2016-12-29 skolininkė išlaikymo vaikui nė karto nebuvo mokėjusi, tikrinant SODRA sistemą nustatyta, kad ji niekur nedirbo, išlaikymo įsiskolinimo suma yra 2018-04-01 3815,70 Eur (b.70 l.). Iš ieškovo pateiktos Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos L. Š. informacijos apie atsakovės šeimą matyti, kad nuo 2016-04-13 dukra L. rūpinasi ieškovas, jos motina atsakovė dukros nelanko, nesidomi jos sveikta, nebendrauja su ieškovu, neprisideda prie jos išlaikymo, iki 2017-05-11 nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, nuolat girtavo, nesprendžia šios problemos (b.8 l.). Ieškovo iškviesta liudytoja L. Š. teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovė nusišalinusi nuo dukros auklėjimo , teigdama, kad ji kaip socialinė darbuotoja dirbanti su ieškovo ir atsakovės šeima, bei atsakovę nuolat motyvavo lankyti mergaitę, ji vis prisižadėdavo tai daryti, tačiau mergaitės nelankė, iš atsakovės nusiskundimų, kad ieškovas neleistų jai bendrauti su mergaite, negavusi. Kad atsakovė nusišalinusi nuo dukros auklėjimo, rūpinimosi ja teismo posėdyje patvirtino ir institucijos duodančios išvadą atstovė teismo posėdyje. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų neleidęs atsakovei bendrauti su dukra, to nepatvirtino socialinė darbuotoja liudytoja L. Š., nei institucijos duodančios išvadą atstovė. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad greitu laiku atsakovė gali pradėti rūpintis dukra, dalyvauti jo auklėjime. LITEKO išrašu iš gyventojų registro nustatyta, kad atsakovė nedeklaravusi gyvenamosios vietos (b.21 l.). Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis 2016-07-05 atsakovė nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 50 str. už 100 Eur vagystę iš ieškovo, 2016-07-05 nubausta pagal ATPK 503 str. už svetimo turto sunaikinimą, 2016-04-19 pagal ATPK 181 str.1 d. už L. R. nepriežiūrą esant neblaiviai (b.28-32 l.). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Pilviškių seniūno 2018-01-26 Nr.(26)(I.9)S8-8 charakteristikoje nurodyta, kad E. R. gyvena Pilviškiuose, be nuolatinės gyvenamosios vietos, dažnai ją keičia, motyvacijos dirbti neturi, nusišalinusi nuo motinos pareigų dukrai L. R., gyventojų charakterizuojama kaip nepastovi, be atsakomybės pareigų (b.33 l.). LITEKO duomenimis ji 2016-12-22 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str.1 d., 215 str.1 d. Kad matė neblaivią atsakovę viešoje taip pat patvirtino liudytoja G. K.. Atsakovei ieškovo procesiniai dokumentai, teismo pranešimas ir šaukimai į parengiamuosius posėdžius buvo įteikti tinkamai, tačiau ji nei atsiliepimo neteikė, nei neatvyko į teismo posėdžius, kas taip pat rodo jos abejingumą savo dukrai. Institucijos duodančios išvadą atstovės vertinimu, kadangi nėra jokio tarp dukros ir jos motinos ryšio, kuris dėl motinos kaltės nutrūkęs, net motinai ir norint bendrauti su vaiku, dalyvaujant specialistas šis ryšys pirmiausia turėtų būti atstatytas, kad nebūtų daroma psichologinė žala vaikui. Šios visos aplinkybės rodo, kad nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, kad atsakovė pradės rūpintis dukra ir dalyvaus jos auklėjime.Teismas atsižvelgdamas į aukščiau teismo išanalizuotus ir įvertintus ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į ieškovo pateiktą ieškinį, jo paaiškinimus teismo posėdyje, liudytojų parodymus, institucijos, duodančios išvadą, pateiktą rašytinę išvadą, šios institucijos atstovės žodinius paaiškinimus teismo posėdyje, konstatuoja, kad ieškovas įrodė, kad atsakovė visiškai nesirūpina dukra L. R., vengia dalyvauti jos auklėjime, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, kas yra pagrindas apriboti neterminuotai atsakovės motinos valdžią dukrai L. R., remiantis CK 3.180 str. 1 d., CK 3.180 str.3 d..Nors ieškovas įrodinėjo, kad būtina apriboti atsakovės motinos valdžią dėl jos amoralaus elgesio, tačiau CK 3.180 str. 1 d. nustatyta, kad šis pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai amoraliu elgesiu daroma žalinga įtaka vaikui. Kadangi ieškovas įrodė, kad atsakovė visiškai nebendrauja su dukra, kuri motinos net nežino, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji savo galimai amoraliu elgesiu daro įtaką savo dukrai, ir šiuo teisiniu pagrindu ieškinys netenkintinas.Atsakovei išaiškintinos neterminuoto motinos valdžios teisinės pasekmės, numatytos CK 3.180 str.4 d., CK 3.181 str.2 d., CK 3.181 str.3 d., CK 3.181 str.6 d..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, antrinės teisinės pagalbos išlaidos.Ieškovas nuo žyminio mokesčio, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo atleistas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-06-26 sprendimu Nr.2.1.(NTP-2)-17-T-2578-12732, kuriuo jam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.), jį 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 str.1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas (išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos) (b.6 l.).Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-03-15 nutartimi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 404 str.4 d. pagrindu teismas atsakovei E. R. paskyrė advokatą (b.46-47 l.). Šios nutarties pagrindu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-03-22 sprendimu Nr.2.1.(NTP-2)-18-T-1387-5429 atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 str.1 d.15 p.), ją 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 str.1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas (išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos) (b.6 l.).Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str.4 d.), todėl iš šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 , 260 str., 263 – 270 str., 385 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Apriboti neterminuotai atsakovės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukrai L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atsakovei išaiškinti, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas.Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti sprendimo paskelbime nedalyvavusioms šalims ir tretiesiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus, ar kitus šio teismo rūmus.