Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-10-25 sprendimu nusprendė ieškovės G. N. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį tenkinti visiškai; įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškove G. N. buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpos nuomos sutartį; atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priešieškinį ieškovei G. N. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), atmesti; priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovės G. N. naudai 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti; priteisti iš atsakovo Vilniaus m. savivaldybės į valstybės biudžetą 43,86 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė iki 1989-1990 metų buvo išnuomojusi ieškovei ir jos šeimai butą (duomenys neskelbtini). Pradėjus namo (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą, atsakovas laikinai suteikė ieškovei manevrinio fondo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1989-12-13 išdavė garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo, pasibaigus kapitaliniam remontui, suteikti ieškovei ir jos šeimai butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkiu Nr. 762V atsakovas įsipareigojo išnuomoti butus šeimoms kapitališkai suremontuotame name (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo Senamiesčio seniūnijos valstybinę įmonę sudaryti nuomos sutartis su priedėlyje išvardintais asmenimis, tik pateikus dokumentus apie manevrinio fondo butų palaisvinimą (1 t., b.l. 8). 1995-03-23 potvarkio Nr. 762V priedėlis patvirtina, kad ieškovės G. N. 4 asmenų šeimai turėjo būti išnuomotas butas kapitališkai suremontuotame name (duomenys neskelbtini)1989-12-13 Garantinio rašto Nr. 40/264 pagrindu (1 t., b.l. 9). Ieškovė 2001-10-30 kreipėsi į UAB „Naujamiesčio būstas“ su prašymu priimti manevrinio fondo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 10). Nurodytas manevrinio fondo butas 2001-11-05 ieškovės buvo atlaisvintas, tai patvirtinta UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovo parašu (1 t., b.l. 10). Ieškovė 1999 m. rugsėjo mėn. sudarė elektros energijos tiekimo vartojimo sutartį energijai tiekti ir vartoti (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 29-30), 2004-05-20 sudarė Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį (1 t., b.l. 31-33), 2006-10-18 sudarė Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b.l. 34-35), mokėjo mokesčius už suteiktas paslaugas (1 t., b.l. 36-41). 2007-01-09 buvo priimtas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktas (1 t., b.l. 19-23). Ieškovė 2009-06-15 kreipėsi į atsakovą su prašymu užregistruoti ją ir šeimos narius pagal gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 11), tačiau 2009-06-18 Gyventojų registro tarnybos pažyma patvirtina, kad ieškovės ir jos šeimos narių gyvenamosios vietos iki šiol yra deklaruotos adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 42). Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2000-07-05 sprendime ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001-06-20 nutartyje yra pasisakę dėl byloje esančio Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkio Nr. 762V, kuriuo savivaldybė įsipareigojo išnuomoti butus šeimoms kapitališkai suremontuotame name, (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo Senamiesčio seniūnijos valstybinę įmonę sudaryti nuomos sutartis su priedėlyje išvardintais asmenimis, teisėtumo (1 t., b.l. 114-125). Nurodyti teismo sprendimai turi prejudicinę galią šioje nagrinėjamoje byloje, kadangi jais buvo nustatytos aplinkybės administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str. 2 p.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2001-06-20 nutartyje konstatavo, kad Vilniaus miesto valdyba, priimdama 1995-03-23 potvarkį Nr. 762V, pripažino 1989 m. garantinį raštą ir prisiėmė pareigą įvykdyti garantinio rašto įsipareigojimus, todėl atsakovui kilo pareiga išnuomoti ieškovei butą (duomenys neskelbtini), po to, kai namas bus kapitališkai suremontuotas, o ieškovei kilo teisė nuomoti iš atsakovo gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ir pareiga palaisvinti manevrinio buto fondo patalpas (1 t., b.l. 119-125). Teismas nurodė, jog aplinkybė, jog į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė po kapitalinio remonto grįžti negalės, atsakovui buvo žinoma, kadangi namas buvo numatytas panaudoti kitoms reikmėms (šiuo metu ten yra įsikūrusi Prancūzijos ambasada). Tuo metu galiojusio Butų kodekso 82 str. 5 d. numatė, kad tais atvejais, kai nuomininko ir jo šeimos narių turima gyvenamoji patalpa dėl kapitalinio remonto negali būti išsaugota, nuomininkui ir jo šeimos nariams turi būti suteikta kita tinkamai įrengta patalpa prieš pradedant kapitalinį remontą. Įgyvendinant šią įstatymo nuostatą, atsakovas namo kapitalinio remonto metu suteikė ieškovei laikinai manevrinio fondo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir išdavė garantinį raštą, įsipareigodamas, pasibaigus kapitaliniam remontui, ieškovei suteikti butą suremontuotame name (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 7). Teismas konstatavo, jog atsakovas būtent garantiniu raštu pripažino nuomos teisinių santykių tęstinumą, tuo užtikrindamas ieškovės teisę į butą, kaip reikalavo tuo metu galiojusio Butų kodekso 82 str. 1 d. Atsakovas, vykdydamas garantinio rašto reikalavimus, 1995-03-23 potvarkiu Nr. 762V bei jo priedėliu įsipareigojo išnuomoti ieškovės šeimai butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 8-9). Teismo manymu, šie administraciniai aktai sudarė pakankamą pagrindą ieškovei tikėtis, jog su ja bus sudaryta buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Tokiu būdu ieškovė, siekdama operatyvesnio ir efektyvesnio savo teisių ir interesų įgyvendinimo, o būtent - gyvenamųjų namų statybai, kontrolei, inžinerinių tinklų statybos priežiūrai vykdyti, gyvenamųjų namų savininkų interesams ginti, įsteigė Gyvenamųjų namų statybos bendriją (1996-04-18 Gyvenamųjų namų statybos bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas) (1 t., b.l. 16), kurią atsakovas 1996-05-09 įregistravo (1 t., b.l. 15-16). 1997-03-03 įvyko valdybos pasitarimas, kurio metu buvo nuspręsta pritarti pasiūlymui remontuoti pastatą (duomenys neskelbtini) už gyventojų lėšas (1 t., b.l. 17). Nurodytame pasitarime dalyvavo atsakovo atstovai – Vilniaus miesto meras, jo pavaduotojas, valdybos nariai bei kiti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš pasitarimo, įvykusio 1997-07-16, protokolo dėl restauruojamo pastato (duomenys neskelbtini) remonto darbų eigos (b.l. 18) aišku, kad gyventojai, turintys garantinius raštus, turėjo suderinti iki 1997-07-23 kiekvieno buto išplanavimą su projekto autoriumi ir tik po to atlikti remontą (duomenys neskelbtini). Todėl nurodyti savivaldybės veiksmai, o būtent – bendrijos įregistravimas, sutikimas remontuoti pastatą (duomenys neskelbtini) už gyventojų lėšas, neabejotinai patvirtina jo siekį vykdyti garantiniu raštu prisiimtus įsipareigojimus. Byloje esantis ekspertizės aktas (1 t. b.l. 24-25), lokalinė sąmata (1 t., b.l. 26-27) ir atliktų darbų apžiūrėjimo žiniaraštis (1t., b.l. 28) patvirtina, kad ieškovė investavo lėšas į buto, kurį atsakovė įsipareigojo išnuomoti, remontą. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų prieštaravęs nurodytiems ieškovės veiksmams, nėra. Tokiu būdu ieškovė, investuodama lėšas į buto (duomenys neskelbtini) remontą, esant atsakovo sutikimui, visiškai pagrįstai tikėjosi, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), bus jai išnuomotas. Teismas konstatavo, jog atsakovas, išduodamas ieškovei 1989 m. garantinį raštą, pripažino tęstinius gyvenamojo būsto nuomos santykius. LR 1992-09-25 Vyriausybės nutarimo Nr. 704 „Dėl LR gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos“, kurioje reglamentuota Savivaldybių manevrinio butų fondo sudarymo ir naudojimo tvarka, 1 punkte nurodyta, kad savivaldybių manevrinių butų fondą sudaro gyvenamieji namai, butai, kambariai, skirti piliečiams laikinai apgyvendinti atliekant gyvenamųjų namų kapitalinį remontą, juos rekonstruojant, modernizuojant ir pan. Pagal Tvarkos 3 p., savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos yra suteikiamos piliečiams laikinai apgyvendinti. Tvarkos 5 p. nurodyta, kad piliečiams, laikinai apgyvendintiems gyvenamosiose patalpose, jeigu juos ketinama grąžinti į anksčiau nuomotas gyvenamąsias patalpas, nuomotojas turi išduoti garantinius raštus. Teismas pažymėjo, jog atsakovės prievolė kilo pagal tuo metu galiojusio Butų kodekso 82 str. 1 d., kuri numatė, kad tuo atveju, kai valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamasis namas kapitališkai remontuojamas, jeigu remontuoti negalima neiškeliant nuomininko, nuomotojas privalo suteikti nuomininkui ir jo šeimos nariams kapitalinio remonto laikui kitą gyvenamąją patalpą, nenutraukdamas remontuojamos patalpos nuomos sutarties. Byloje nustatyta, kad ieškovės nuomotas butas (duomenys neskelbtini) nebuvo išsaugotas, todėl ieškovei tuo metu galiojusio Butų kodekso 82 str. 5 d. pagrindu buvo laikinai suteiktas manevrinio fondo butas ir išduotas garantinis raštas, įsipareigojant suteikti butą (duomenys neskelbtini). Garantinio rašto išdavimas užtikrino nuomos teisinių santykių tęstinumą. Kadangi ieškovė iš buto (duomenys neskelbtini) buvo iškeldinta ir jai suteiktas laikinai manevrinio fondo butas tuo metu galiojusio Butų kodekso 82 str. 1 ir 5 d. pagrindu, akivaizdu, kad garantiniame rašte nurodytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), jai buvo suteiktas Butų kodekso, o ne socialinio būsto nuomos sutarties pagrindu. Atsakovas priešieškiniu prašė iškeldinti ieškovę ir jos šeimos narius iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas turėdamas pareigą, numatytą galiojančiuose administraciniuose aktuose, sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su ieškove, jos iki šiol nėra įvykdęs. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001-06-20 nutartyje konstatavo, kad Vilniaus miesto valdyba, priimdama 1995-03-23 potvarkį Nr. 762V, pripažino 1989 m. garantinį raštą ir prisiėmė pareigą įvykdyti garantinio rašto įsipareigojimus, todėl atsakovui kilo pareiga išnuomoti ieškovei butą (duomenys neskelbtini), po to, kai namas bus kapitališkai suremontuotas (b.l. 119-125). Teismas nurodė, jog atsakovas priešieškinį grindė Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 str. 1 d. 6 ir 7 p., 8 str. 1 d., 2 str. 7 d. nuostatomis, t.y. kad ieškovė nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų jos teisę gyventi socialiniame būste. Tačiau teismas nurodytus teiginius atmetė kaip nepagrįstus, nes konstatavus aplinkybes, kad ieškovė iš buto (duomenys neskelbtini), buvo iškeldinta ir jai suteiktas laikinai manevrinio fondo butas tuo metu galiojusio Butų kodekso 82 str. 1 ir 5 d. pagrindu, taip pat nustačius, kad garantiniame rašte nurodytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei taipogi buvo suteiktas tuo metu galiojusio Butų kodekso, kuris nenumatė socialinių būstų, pagrindu, akivaizdu, kad nurodyto įstatymo nuostatos negali būti taikomos. Tuo metu galiojęs Butų kodeksas nenumatė socialinių būstų, todėl garantiniame rašte nurodytas butas (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo suteiktas ne socialinio būsto nuomos sutarties pagrindu. Tokiu būdu Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatos šioje byloje šalių susiklosčiusiems santykiams negali būti taikomos. Priešingu atveju būtų pažeisti ne tik teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 4.98 str., 6.59 str., 6.575 str., 6.577 str., 6.579 str. 1 d.).