Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-07-05 · Civilinė byla Nr. 2A-333-425/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-05
Bylos Nr.
2A-333-425/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Margarita Dzelzienė
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
R. G., R. V.
Trečiasis asmuo
L. B., R. M., R. T.
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-333-425 /2007Procesinio sprendimo kategorija 42.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Birutės Valiulienės,kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno (pranešėjas) ir Margaritos Dzelzienės,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-88-223/2007 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams R. G., R. V., tretiesiems asmenims L. B., R. M., R. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. Š. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų 19.16 Lt nuostolių, o būtent: 500 Lt negrąžinto avanso, 600 Lt turto vertinimo išlaidų, 7560 Lt kainų skirtumą, įsigyjant analogiško dydžio žemės ūkio paskirties sklypą, 10 500 Lt išlaidų projektavimo darbams, keičiant žemės sklypo paskirtį bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Savo prašymą motyvavo, kad su atsakovų atstove L. B. 2006-05-22 sudarė preliminarią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią sutarė pirkti atsakovų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sumokėjo už sklypą 500 Lt avansą. Tačiau atsakovų atstovė minėtą žemės sklypą pardavė kitiems asmenims už didesnę kainą, dėl to ieškovas patyrė nuostolius. Iki šiol ieškovui negrąžintas 500 Lt avansas. Be to, ieškovas įvertino norimą pirkti žemės sklypą ir už tai sumokėjo 600 Lt turto vertintojams. Sklypo vertinimas buvo reikalingas tam, kad galėtų gauti paskolą sklypo pirkimui. Be to, jei jis norėtų pirkti tokio pat dydžio kitą žemės sklypą, tai naujasis sklypas už atsakovų sklypą būtų brangesnis 7560 Lt, nes vieno aro kaina yra 876 Lt. Išlaidų projektavimo darbams jis nepatyrė, nes jie neatlikti iki šiol.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų R. G. ir R. V. ieškovo A. Š. naudai 1100 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo 2006-10-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 16,50 Lt žyminio mokesčio ir po 50,80 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. Š. atsakovės R. G. naudai 282,78 Lt advokato atstovavimo išlaidų, L. B. naudai 471,30 Lt advokato atstovavimo išlaidų, į valstybės biudžetą 80,12 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, o iš atsakovų R. G. ir R. V. priteisė po 2,44 Lt į valstybės biudžetą už procesinių dokumentų įteikimą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai R. G. ir R. V. privalo atlyginti ieškovui jo turėtus nuostolius, kadangi esant tokiems platiems L. B. įgaliojimams, ieškovas A. Š. turėjo rimtą pagrindą manyti, kad L. B. veikia, turėdami atsakovų įgaliojimus, ir todėl tarp ieškovo ir L. B. sudaryti sandoriai yra privalomi ir atsakovams. Teismas vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei ta aplinkybe, kad, teismo manymu, ieškovas, neturėdamas specialaus teisinio išsilavinimo, veikė kaip pakankamai apdairus ir rūpestingas asmuo ir būdamas įsitikinęs, kad L. B. yra įgaliota atlikti kitus su žemės sklypo pirkimu–pardavimu susijusius veiksmu, turėjo teisę ir sudaryti 2006-05-22 sutartį ir tuo pagrindu priimti 500 Lt. Nurodė, kad ieškovo turėtos turto vertinimo išlaidos buvo būtinos, priverstinės, protingos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais, kurie abejonių nekelia, o todėl jos turi būti atlygintos, nes yra susijusios su atsakovų žemės sklypo pirkimu–pardavimu, turto vertinimas yra būtinas, siekiant gauti paskolą, vertinimas atliktas pas tokiai veiklai įgaliotus asmenis, jokių duomenų apie tai, kad išlaidos yra per didelės nėra. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl 7560 Lt kainų skirtumo priteisimo iš atsakovų. Ta aplinkybė, kad prekiaujama žemės sklypu už nurodytą kainą dar neįrodo realios žemės sklypo vertės, ieškovas žemės sklypo neįsigijo. Be to, ieškovo prašoma suma neatitinka nuostolių požymių. Ieškovas, jokių išlaidų už projektavimo darbų atlikimą jis neturėjo, žemės sklypo iki šiol neįsigijo, pakankamų įrodymų dėl ketinimų įsigyti žemės sklypą nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovas A. Š. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta ieškinį atmesti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas su priimtu sprendimu iš dalies nesutinka, mano, kad jis iš dalies nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesines teisės normas, todėl teismo sprendimas iš dalies naikintinas ir ieškovo ieškinys dalinai tenkintinas, nes:

1. Teismas neteisingai vertino ieškovo pateiktus įrodymus dėl jo patirtų netiesioginių nuostolių dėl to, jog atsakovai nesudarė su juo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Kadangi ieškovo norimoje teritorijoje, t. y. (duomenys neskelbtini) pramonės ir sandėliavimo paskirties parduodamų sklypo ieškovas nerado, tai teismui pateikė įrodymus, kiek kainuotų analogiško dydžio žemės ūkio paskirties sklypas bei nurodė kiek tektų patirti išlaidų, atliekant žemės sklypo paskirtį keičiant iš žemės ūkio paskirties į kitą. Žemės sklypas buvo parduotas už 54 000 Lt, vadinasi, pateikti įrodymai – notarinė sutartis, jog atsakovai savo nesąžiningais veiksmais gavo 9000 Lt naudos, kuri, kaip ieškovo nurodyta ieškinyje, pripažintina ieškovo nuostoliais. Ieškovas prašė priteisti jo paskaičiuotus patirtus netiesioginius nuostolius – 18 060 Lt, bet ne mažiau nei atsakovų nesąžiningai gautos naudos 9000 Lt.

2. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.249 str. Tai, jog ne dėl nuo ieškovo priklausančių priežasčių A. Š. dar nesudarė jam tinkamo sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, dar nereiškia, kad ieškovas nepatyrė nuostolių. Nurodo, kad ieškovas realiai ir tęstinai iki šios dienos patiria nuostolius dėl to, jog negalėjo įsigyti sklypo tokiu terminu, kaip buvo nustatyta ieškovo ir atsakovų sudarytoje preliminarioje sutartyje – dėl šių priežasčių ieškovas negali planuoti, projektuoti ir pradėti sandėliavimo objektų statybos darbų yra priverstas tęsti sklypo paieškas, rūpintis papildomu finansavimu dėl to, jog šiandien sklypo pirkimo–pardavimo kainos yra didesnės negu būtų, jei atsakovai būtų sąžiningai laikęsi preliminarios sutarties. Teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį dalyje dėl netiesioginių nuostolių, taip pat nukrypo nuo LR Aukščiausiojo Teismo praktikos. Įrodymai pagrindžiantys atsakovų nesąžiningai gautą naudą 9000 Lt – notarinė pirkimo–pardavimo sutartis teismui yra pateikta, todėl 9000 Lt ieškovo patirti nuostoliai yra įrodyti. Teismas dėl šios nuostolių dalies nepasisakė ir dėl šios nuostolių dalies pagrindžiančių įrodymų nevertino, tuo pažeisdamas CPK 185 str. 1 d. ir 270 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

2003-05-26 notariškai patvirtintu įgaliojimu R. G. įgaliojo L. B. valdyti, tvarkyti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuoti atskirus žemės sklypų vienetus, parduoti šį žemės sklypą už kainą, ne mažesnę kaip 1000 Lt už arą, sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, gauti pinigus ir t. t. (b. l. 131). 2006-05-11 notariškai patvirtintu įgaliojimu R. V. įgaliojo L. B. parduoti visą jam priklausančią žemės sklypo dalį bendrojoje nuosavybėje, savo aptarta kaina ir savo nuožiūra, pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį, perdavimo aktą, gauti pinigus ir t. t. (b. l. 132).

2006-05-22 „Sutartimi“ L. B., įgaliota atsakovų R. G. ir R. V., gavo iš A. Š. 500 Lt rankpinigių už parduodamą 0,60 ha komercinės paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutartimi nustatė parduodamo sklypo kainą 45000 Lt ir šalys įsipareigojo iki 2006-08-17 pasirašyti žemės pardavimo–pirkimo sutartį (b. l. 12).

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tretysis asmuo L. B., būdama atsakovų įgaliotu asmeniu tvarkyti ir parduoti jiems priklausančias žemės sklypo dalis, sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis, turėjo teisę su ieškovu sudaryti 2006-05-22 susitarimą dėl 0,60 ha žemės sklypo pardavimo–pirkimo. Atkreiptinas dėmesys, kad R. G. įgaliotu asmeniu L. B. buvo tik iki 2006-05-26, t. y. dar keturias dienas po 2006-05-22 sutarties su ieškovu sudarymo. Ieškovo ir atsakovų atstovės L. B. sudaryta 2006-05-22 sutartis pripažintina preliminariąją sutartimi, atitinkančia Civilinio kodekso 6.165 str. šiai sutarčių kategorijai nustatytus reikalavimus. Paminėtame straipsnyje įtvirtinta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ir atsakovų įgaliotinė buvo susitarę 0,60 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Parduoti–pirkti 45 000 Lt ir šalys įsipareigojo iki 2006-08-17 pasirašyti žemės pardavimo–pirkimo sutartį (b. l. 12). Bylos medžiaga nustatyta, kad preliminarioje sutartyje numatyta sudaryti kita – pagrindinė – žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi 2006-08-16 atsakovai R. G. ir R. V. ginčo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė R. T. ir R. M. už 54 000 Lt (b. l. 127–130). Teismo posėdyje tretysis asmuo L. B. nurodė, kad prieš Žolinę atsirado pirkėjas, kuris norėjo pirkti žemės sklypą, mokėjo grynais ir davė 9000 Lt daugiau. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų įrodymų pagrindu daro išvadą, kad 0,60 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo sudaryta tik todėl, kad atsakovai surado pirkėjus, pasiūliusius 9000 Lt didesnę sumą negu ieškovas ir pinigus sumokėjusiems iš karto, t. y. dėl atsakovų kaltės. Pagal Civilinio kodekso 6.165 str. 4 d. prasmę, ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai turi būtį kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, tačiau taip pat prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts Rome, 1994, p. 50–52, žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vingio kino teatras“ v. UAB „Eika“, Nr. 3K-3-38/2005). Prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. Taigi tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai. Be to, kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai, tenkindamas ieškinį, priteisė iš ieškovui jo turėtas realias išlaidas: 500 Lt sumokėto atsakovų įgaliotinei avanso, 600 Lt už sklypo vertės nustatymą. Teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio dalies priteisti iš atsakovų 10 500 Lt išlaidų projektavimo darbams, keičiant žemės sklypo paskirtį, kadangi pats ieškovas pripažino, kad šių faktinių išlaidų jis neturėjo. Ieškovo prašomas priteisti 7560 Lt kainų skirtumas, ieškovui įsigyjant analogiško dydžio žemės ūkio paskirties sklypą, pagal Civilinio kodekso 6.165 str. 4 d. prasmę yra pakankamai realus ir pagrįstas. Kaip jau buvo nurodyta, ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju nukentėjusiai sąžiningai šaliai ieškovui turėtų būtį kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, tačiau taip pat prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad šalių sutarta sudaryti pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta tik dėl atsakovų kaltės, kadangi jie surado ekonomiškai naudingesnį sklypo pirkėją, todėl atsakovams yra pareiga atlyginti ieškovo prarastą galimybę įsigyti preliminaria sutartimi numatytą pirkti žemės sklypą. Teismas įvertina atsakovų gautą 9000 Lt ekonominę naudą, ieškovo prarastą laiką bei galimybę įsigyti žemės sklypą iš atsakovų, didėjančią nekilnojamojo turto – žemės sklypų vertės tendenciją, pripažįsta teisingu priteisti iš atsakovų 3000 Lt sumą ieškovo prarastai galimybei kompensuoti, kadangi pagal Civilinio kodekso 6.158 str. 1 d. kiekviena sutartinių santykių šalis privalo elgtis sąžiningai. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 87 str. 1 d. 1 p. patenkinto apeliacinio skundo daliai iš atsakovų priteistinos ieškovo sumokėto žyminio mokesčio dalis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir priteisti solidariai iš atsakovų R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3000 Lt (tris tūkstančius litų) prarastos galimybės kompensavimui, 90 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje teismo sprendimą plikti nepakeistą.

teisėjaiMargarita DzelzienėLaimantas MisiūnasNuorašas tikras teisėjas (pareigų pavadinimas) A.V. . (parašas) Laimantas Misiūnas . (vardas, pavardė) 2007 m. liepos 5 d. .Birutė Valiulienė