- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- ATP-278-354/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00133-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Institucija S. B. 2014 m. kovo 2 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 40P-8312999-14 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 str. 6 d. už tai, kad S. B. 2014 m. kovo 2 d. 9 val. 50 min. Joniškio rajone, kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 22 km, vairuodamas automobilį ,,Audi A5“, valst. Nr. K774MP39, viršijo leistiną greitį 54 km/h, t. y. vairavo 144 km/h greičiu, kai leistinas greitis 90 km/h, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 136.1 p. reikalavimus (1–2 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Joniškio rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą, pradėtą S. B., gimusio 1986-04-15, atžvilgiu, nutraukė. Tokį sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių S. B. kaltę jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6-198-874/2014 ir priimti naują nutarimą, kuriuo S. B. skirti ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatytą minimalią 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui.
Institucija skunde deklaruoja nuomonę, kad S. B. teiginiai, jog jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, neviršijo leistino greičio, kad važiavo automobilių kolonoje, kad jo greitis negalėjo skirtis nuo kitų kolonoje važiavusių automobilių greičio, teismas turėjo vertinti kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B. prašo atmesti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. balandžio 28 d. apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-198-874/2014. Pasak S. B., Institucijos pareigūnai neįrodė jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo ir tai savo teisėtu ir pagrįstu nutarimu patvirtino Joniškio rajono apylinkės teismas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pirmiausia pažymėtina, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, organo (pareigūno), teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012).
Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas savo sprendimą nutraukti S. B. administracinio teisės pažeidimo bylą grindė atitinkamų įrodymų, kurie buvo išnagrinėti teismo posėdžio metu, įvertinimu, tačiau nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai neištyrė S. B. iškeltų versijų, o policijos pareigūnų liudytojų H. P. ir S. V. parodymus atmetė, remdamasis tik prielaidomis ir spėjimais. Teismas visiškai nepagrįstai nutarime nurodė, kad nėra galimybės pašalinti abejones tarp S. B. ir liudytojų H. P. bei S. V. duotų parodymų. Pats teismas šiame kontekste nebuvo pakankamai aktyvus, pats kėlė įvairias versijas, savaip interpretavo įvykio aplinkybes, pasisakydamas dėl liudytojų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų. Antai, teismas suformulavo versiją, kad S. B. važiavo automobilių kolonoje ir dėl to, taip pat dėl kelio ypatybių, turėjo ribotas galimybes išvystyti 144 km/h greitį, aplenkdamas kitus automobilius. Maža to, apylinkės teismui kilo abejonių ir dėl to, ar policijos pareigūnai (H. P. ir S. V.), kelyje apsisukę, tarnybiniu automobiliu išvis galėjo pasivyti S. B. 144 km/h greičiu vairuojamą automobilį ir jį sustabdyti. Pasisakant dėl tokių apylinkės teismo samprotavimų, pažymėtina, kad tik S. B. teigė, jog jis važiavo automobilių kolonoje, o liudytojai H. P. ir S. V. tvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kelyje važiavo vienas, ir būtent jo vairuojamo automobilio greitį užfiksavo greičio matavimo prietaisu. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismui kilo abejonių, ar įvykio dieną liudytojų H. P., S. V. nurodytomis aplinkybėmis iš tikrųjų buvo sustabdytas ir patikrintas kitas policijos ekipažas, kuriame važiavo ir tą patį tvirtino liudytojai Ž. B. bei G. K.. Teismas S. B. ir jo poziciją palaikančio liudytojo M. J. (S. B. draugas, kurį į teismo posėdį pasikvietė pats S. B., ir objektyviai nėra nustatyta, ar M. J. iš tikrųjų 2014 m. kovo 2 d. važiavo viename automobilyje su S. B.) parodymus laikė pakankamai išsamiais ir detaliais, o liudytojų Ž. B. ir G. K. parodymų objektyvumu suabejojo, tačiau pašalinti tas abejones nesiėmė reikiamų priemonių. Teismas tik pažymėjo, kad S. B. ir liudytojas M. J. apie antrą policijos ekipažą neužsiminė, o liudytojai Ž. B. ir G. K. neužsiminė apie sustabdytą patikrinimui S. B. vairuotą automobilį. Iš teismo posėdžio protokolo aišku, kad tokie klausimai minėtiems liudytojams ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui net nebuvo užduoti. Liudytojų Ž. B. ir G. K. nebuvo paklausta, ar jie matė kelyje apsisukinėjantį policijos ekipažą su įjungtais švyturėliais, ar matė, važiuodami link Joniškio, priešais važiuojančią automobilių koloną, nors, kaip nurodo apylinkės teismas, greičio užfiksavimo momentą ir policininkų ekipažo patikrinimą skiria tik 4 minutės. Teismui nekilo klausimas, kaip policijos ekipažas, nesudarydamas kliūties kitam tuo pačiu keliu priešpriešine eismo juosta važiuojančiam transportui, kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas apsisuko ir pasivijo galimo pažeidėjo vairuojamą automobilį, jei, pasak S. B., jis važiavo automobilių kolonoje – prieš jo automobilį ir paskui jo automobilį važiavo kitos transporto priemonės. Neišsamiai, fragmentiškai atkuriant įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti tikrąją situaciją, o apeliacinės instancijos teismas patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
Taip pat iš pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo turinio galima suprasti, jog teismui kilo abejonės, kodėl policijos greičio matuoklio išklotinėse fiksuojamas tik laikas ir greitis, kodėl policijos pareigūnai ilgai nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo ir ,,kažką tarėsi“. Tačiau teismas nesiėmė priemonių tikslu išsiaiškinti, ar naudotas greičio matuoklis yra sertifikuotas, ar atlikta, ar galiojanti šio prietaiso patikra, kokios prietaiso naudojimo ypatybės ir būdai, kokie duomenys fiksuojami ir t. t.
Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad tiriant tam tikrus specifinius įrodymus teismas privalo imtis priemonių užtikrinti ir reikiamų techninių priemonių panaudojimą. Savo nutarime apylinkės teismas nurodė, kad Institucijos pateiktoje laikmenoje (CD; ,,Pokalbis“; 18 b. l.) nėra jokio įrašo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad garso įrašas laikmenoje yra užfiksuotas.
Taigi apylinkės teismas nutarime konstatavo, kad surinkti įrodymai nepatvirtina S. B. kaltės padarius ATPK 124 str. 6 d. numatytą pažeidimą, tačiau pats teismas nebuvo aktyvus – nesiėmė priemonių nustatyti svarbias bylos aplinkybes bei pašalinti esančias abejones. Aišku, kad abejonės turi būti vertinamos pažeidėjo naudai, tačiau tik tuomet, kai ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos galimybės tų abejonių pašalinti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sprendžiama, kad Joniškio rajono apylinkės teismas neįvykdė pareigos išsiaiškinti visas svarbias, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) ir bylą išnagrinėjo pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl šių priežasčių Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes, šaukti į teismą liudytojus, kitus asmenis ir vertinti įrodymų visumą.
Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto daryti įtaką galimiems iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimams, dėl jų šioje nutartyje nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,
nutaria:
panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.