Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-764-227/2010

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-11-18
Bylos Nr.: 2A-764-227/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
Atsakovas: B. P., R. Š.
Ieškovas: V. J.
Trečiasis asmuo: Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui

Kategorijos

121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-764-227/2010.

Vijolė Vitienė Procesinio sprendimo kategorija: 121.15;121.18.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės,sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. P. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-718-356/2010 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovams B. P., R. Š. bei trečiajam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė teismą padidinti teismo sprendimu iš atsakovų nepilnametėms dukroms I. P. ir S. P. priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo dydį iki 400 Lt bei pakeisti iš atsakovės R. Š. priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo formą į išlaikymą turtu, vaikams nuosavybėn perduodant atitinkamas atsakovės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto - buto dalis. Nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2005-07-29 sprendimu iš atsakovų nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo priteista po 125 Lt, o ieškovė buvo paskirta anūkių globėja. Išlaikymas buvo priteistas prieš daugiau nei ketverius metus. Vaikai paaugo ir jų poreikiai pasikeitė. 2005 m. priteistas išlaikymas yra mažesnis net už minimalų pragyvenimo lygį ir tai pažeidžia dviejų nepilnamečių vaikų interesus, nes neįmanoma užtikrinti pastovaus ir normalaus jų išlaikymo. Savo nepilnamečių anūkių išlaikymui skiria Ievai apie 1 300 Lt, o Samantai – 1 200 Lt. Kadangi atsakovė R. Š. nuo 2009m kovo mėnesio nedirba, neturi lėšų ir neteikia išlaikymo, o dėl jos vedamo nederamo gyvenimo būdo gali iššvaistyti turimą turtą, siekiant apsaugoti vaikų interesus, prašė priteisti padidintą išlaikymą nekilnojamuoju turtu- 2 kambarių butu, esančiu Utenoje.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2010-08-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pakeitė Utenos rajono apylinkės teismo 2005-07-29 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-677-455/2005 iš atsakovų nepilnametėms dukroms I. P., gimusiai 1996-09-15, ir S. P., gimusiai 1999-03-13, priteisto išlaikymo po 125 Lt dydžio periodinėmis išmokomis dydį iki 300 Lt , pradedant nuo 2010-03-10 iki dukrų Ievos ir Samantos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nustatė priverstinę hipoteką atsakovės R. Š. nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam daiktui – 34 792 Lt vidutinės rinkos vertės (nustatyta 2006 m.) 2 kambarių butui su rūsiu 3.80 kv.m., pažymėtu R-32, esančiam Sėlių g. 42-33, Utena, unikalus Nr. 8298-3001-9018:0033, laikotarpiui iki 2017-04-01, kad užtikrinti, jog atsakovė R. Š. tinkamai įvykdytų jai Utenos rajono apylinkės teismo 2005-07-29 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-677-455/2005 nustatytą piniginę prievolę nuo 2005-04-05 iki 2010-03-09 (įskaitytinai) kas mėnesį mokėti po 125 Lt dydžio periodines išmokas I. P., gimusios 1996-09-15 ir S. P., gimusios 1999-03-13, išlaikymui, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o taip pat, kad tinkamai įvykdytų jai Utenos rajono apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-718-356/2010 nustatytą piniginę prievolę nuo 2010-03-10 kas mėnesį mokėti po 300 Lt dydžio periodines išmokas I. P., gimusios 1996-09-15 ir S. P., gimusios 1999-03-13, išlaikymui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo B. P. į valstybės biudžetą 126,00 Lt žyminio mokesčio, 9,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2005-07-29 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-677-455/2005 atsakovams tėvų valdžia jų nepilnamečių dukrų I. P., gim. 1995-09-15, ir S. P., gim.1999-03-13, atžvilgiu apribota, atsakovai dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo iki šio laiko nesikreipė. Atsakovų dukroms nustatyta nuolatinė globa, jų globėja paskirta ieškovė, kartu su ja nustatyta vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta. Iš atsakovų priteistas išlaikymas dukroms kas mėnesį mokamomis 125 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iš kiekvieno atsakovo. Atsakovų dukrai Ievai šįmet sukaks 14 metų, o dukrai Samantai sukako 11 metų, teismo sprendimo 2005 m. priėmimo metu joms tebuvo 8 ir 6 metai. Todėl jau vien dėl vaikų amžiaus jų poreikiai padidėjo. Atsakovų dukros gyvena kartu su ieškove, jos lanko mokyklą, pagal gebėjimus yra lavinamos (Ieva lanko anglų kalbos kursus, Samanta mokosi groti gitara), vaikams teikiamos reikiamos medicininės paslaugos (Ievai teikiamos ortodonto paslaugos), kad vaikai turėtų kitų specialių poreikių, nenustatyta. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovų dukrų būtiniausiems poreikiams ir poreikiams, susijusiems su jų gebėjimų lavinimu, sveikatos priežiūra, patenkinti kas mėnesį būtina lėšų suma yra: Ievai – 1 300 Lt, o Samantai – 1 200 Lt, t.y. būtina lėšų daugiau nei viena minimali mėnesio alga (MMA). Jei atsakovė kas mėnesį vaikams skirtų jos nurodytą sumą – 2 500 Lt, tai panaudotų ne tik 1 000 Lt, vaikams mokamų iš valstybės biudžeto, tačiau ir, kaip nurodo ieškovė, savo gaunamą 850 Lt pensiją bei 1 100 Lt darbo užmokestį, taigi savo poreikių tenkinti nebegalėtų, todėl teismas vertino, kad ieškovės nurodyta suma, kurią ji nurodo skirianti kas mėnesį vaikų išlaikymui, nėra reali. Atsakovas savo paskaičiavimų dėl to, kokie yra jo dukrų poreikiai, neteikė ir neginčijo ieškovės nurodytų faktų, kad ryšium su vaikų amžiumi ir jų gebėjimų lavinimu, sveikatos priežiūra jų poreikiai nuo 2005 metų padidėjo. Atsakovė po teismo sprendimo 2005 m. priėmimo sudarė naują santuoką, nuosavybės teise valdo 2 kambarių butą, esantį Utenos mieste, iki 2008 m. lapkričio nuosavybės teise valdė SB „Žilvitis“ buvusį žemės sklypą su jame buvusiais jai sutuoktiniui priklausiusiais pastatais, laikotarpiu nuo 2006-06-28 iki 2009-03-24 dirbo, asmeniškai ir solidariai su sutuoktiniu turi neįvykdytų piniginių prievolių (valstybei, UAB „Utenos šilumos tinklai“, UAB „Utenos butų ūkis“, Swedbank, AB), kurių terminai suėję. Nuo 2009-03-24 susidaręs išlaikymo dukroms įsiskolinimas. Pareigos išlaikyti kitus asmenis neturi. Atsakovas taip pat sudarė naują santuoką, dirbo, o nuo 2009 m. spalio įregistruotas darbo biržoje, transporto priemonių ir nekilnojamųjų daiktų atsakovas neįgijo. Pareigos išlaikyti kitus asmenis neturi. Todėl teismas darė išvadą, kad abiejų atsakovų turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo esmingai nepakito. Atsakovės turtinė padėtis geresnė tuo, kad ji nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – butą, kuris nėra suvaržytas, tačiau ji turi neįvykdytų piniginių prievolių. Teismas nurodė, kad abiejų atsakovų turtinė padėtis esmingai nesiskiria, atsakovės valdomas turtas yra skirtas šeimos poreikiams tenkinti, abu atsakovai nepateikė įrodymų, kad turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų nedarbingi, taigi pagal LR CK 3.192 str. 2-3 dalių nuostatas, jie prie vaikų išlaikymo privalėtų prisidėti lygiomis dalimis. Pagal formuojamą Teismų praktiką, tėvų patekimas į sunkią turtinę padėtį dėl savo amoralaus elgesio, pvz. girtavimo, o taip pat abejingumas savo tėviškoms pareigoms, negali būti pateisinama priežastimi tokius tėvus atleisti nuo pareigos išlaikyti savo vaikus.

Teismas pripažino, kad šiuo metu atsakovų turtinė padėtis yra tokia, kad jie objektyviai yra pajėgūs teikti didesnio nei 125 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, o tuo pačiu galėtų pilnai patenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, dėl to proporcingumo principas pažeistas nebūtų. Atsakovai neįrodė (LR CPK 178 str.) aplinkybių, kad jie, dukrų išlaikymui kas mėnesį mokėdami 125 Lt dydžio išmokas, sąžiningai siekia užtikrinti savo vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių, atsižvelgiant į savo amžių, sveikatos būklę ir turtinę padėtį, to padaryti neturi galimybės. Todėl padidėjus šalių nepilnamečių vaikų poreikiams, atsakovams pagal savo turtinę padėtį esant pajėgiems mokėti daugiau nei 125 Lt dydžio išmokas, vadovaujantis vaikų interesų pirmumu, siekiant, kad iš atsakovų priteisiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jų turtinei padėčiai ir patenkintų vaikų poreikius, pakeistinas Utenos rajono apylinkės teismo 2005-07-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-677-455/2005 priteisto iš atsakovų periodinėmis 125 Lt dydžio išmokomis išlaikymo dydis iki 300 Lt ir nustatytina, kad tokio dydžio išlaikymą atsakovai privalo mokėti dukrų Ievos ir Samantos išlaikymui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Teismas ieškinį kitoje dalyje dėl išlaikymo dydžio padidinimo iki 400 Lt atmetė. Nurodė, kad susidaręs atsakovės R. Š. mokėtino dukroms išlaikymo įsiskolinimas, palyginus jį su buto verte, nėra didelis. Atsakovės turtinę padėtį pripažinti pablogėjusia taip, kad ji keltų realią grėsmę dukrų interesams, ir tuo remiantis pakeisti priteistą nuolatos mokėtiną periodinėmis išmokomis išlaikymą, į ieškovės nurodytą atsakovei priklausantį butą, kai turto vertė (buto vertę – 57.000,00 Lt ieškovė apskaičiavo pati) neekvivalentiška įsiskolinimo ir būsimųjų išmokų sumai, o perdavus vaikams turtą nuosavybėn, nepilnamečiams vaikams atsirastų papildomų pareigų, kurios tenka turto savininkams, nėra teisinio pagrindo, numatyto LR CK 3.201 straipsnyje. Todėl ieškinį šioje dalyje teismas atmetė ir nurodė, kad nepilnamečiams vaikams aktuali priteisto išlaikymo sumų realaus išieškojimo problema išspręstina priverstinai įkeičiant atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą (LR CK 3.197 str.), nes toks atsakovės turto suvaržymas nėra neproporcingas jos prievolei, atsižvelgiant į prievolės mastą ir pobūdį - teikti išlaikymą iki pilnametystės dviems vaikams, jau esant išlaikymo įsiskolinimui ir neįvykdytoms piniginėms prievolėms kitiems kreditoriams.

Apeliaciniu skundu atsakovas B. P. prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą sumažinant priteistą išlaikymą iki 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, priteistus iš atsakovo 126 Lt žyminį mokestį bei 9,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, padalinti per pusę su atsakove. Mano, kad teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, realios apelianto turtinės padėties, jo šiuo metu gaunamų pajamų bei protingų dukterų Ievos ir Samantos poreikių. Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo esmingai pakito. Atsakovas prarado nuolatinį pragyvenimo šaltinį, t. y. neteko nuolatinio darbo. Jo turtinė padėtis pasikeitė, bei jis neteko darbo ne dėl jo darbingumo sumažėjimo arba dėl kitų nuo jo priklausančių aplinkybių, o dėl ekonominio sunkmečio. Todėl atsakovo turtinė padėtis neleidžia mokėti nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Atsakovas dirbo statyboje, ryšium su ekonomine situacija gauti tokio pobūdžio darbo neturi galimybės, turi elektromonterio, vairuotojo profesijas išskirtinio išsilavinimo neturi, todėl jo galimybės artimiausiu laiku gauti gerai apmokamą darbą yra ribotos. Teismas nekonstatuoja iš kokių lėšų atsakovas gali sumokėti 600 Lt vaikams bei patenkinti savo būtiniausius poreikius, t. y. turi turėti pajamas ne mažiau negu 1 200 Lt per mėnesį. Atsakovo atveju net 50 Lt jo biudžetui formuoti yra labai ženkli suma. Išlaikymo dydinimas iki 300 Lt jam yra nepakeliama našta. Objektyviai pagal atsakovo finansines galimybes daugiau nei 200 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui skirti negali. Mano, kad nuolatinio darbo neturėjimas bei pragyvenimo šaltinio netekimas ne dėl savo kaltų veiksmų turėtų būti traktuojamas kaip esminis turtinės padėties pablogėjimas. Nustatydamas proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, teismas privalėjo įvertinti, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Apeliantas supranta, kad privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau šiuo metu jo finansinės galimybės yra ribotos. Teismas privalėjo tinkamai įvertinti, kad pastaruoju metu apeliantas jokių pajamų negauna ir savo būtiniausius poreikius tenkina tiktai savo sutuoktinės pagalba. Teismas nustatė, kad ieškovės nurodyta suma vaikų išlaikymui nėra reali, tačiau teisme nebuvo detaliai išaiškinta kaip konkrečiai pasikeitė vaikų poreikiai, kurie gali būti labai indvidualūs ir kokios sumos galėtų užtekti patenkinti būtiniausius vaiko poreikius (įskaitant ir valstybės skiriamas lėšas). Teismas visiškai neatsižvelgė į Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 18 str., 27 str. 2 d. nuostatas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistu, perskirstant priteistą valstybės naudai žyminį mokestį ir pašto išlaidas (CPK 326 str. 1 d.1 p.).

Didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą tenka tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims. Civilinio kodekso 3.192 straipsnis numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Dėl to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (CK 3.201 straipsnis). Lietuvos Respublikos įstatymai numato teismo diskrecijos teisę, bet ne pareigą tenkinti prašymą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo. Toks prašymas tenkinamas tik visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes, išsaugant protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Tačiau tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kaip rodo teismų praktika, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio vertinamos vaiko interesų naudai.

Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo padidinant nuo 125Lt/mėn iki 400Lt/mėn. Ieškovė įrodinėja, kad anūkių poreikiai dėl amžiaus išaugo. Ji skiria Ievai apie 1 300 Lt, o Samantai – 1 200 Lt mėnesiui. Teismas padidino priteistą išlaikymą iki 300Lt/mėn kiekvienam vaikui. Atsakovas apeliaciniu skundu sutinka mokėti po 200Lt/mėn.

Tikėtina, kad vaikų poreikiai po išlaikymo priteisimo dėl amžiaus pakito- padidėjo. Šiuo metų atsakovų dukroms 11 ir 14 metų amžiaus. Todėl priteistas išlaikymo dydis Utenos rajono apylinkės teismo 2005-07-29 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-677-455/2005, kuris yra mažesnis nei minimalus pragyvenimo lygis, neatitinka išaugusių vaikų interesų ir negali patenkinti būtinų, minimalių vaikų poreikių . Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad materialinio išlaikymo dydis priklauso nuo tėvų turtinės padėties. Tačiau išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus nepilnamečių vaikų poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Įvertinus vaikų amžių, jų papildomus apmokamus užsiėmimus , bei gaunamas pašalpas iš valstybės, darytina išvada, jog atsakovams teikiant kiekvienam vaikui po 300Lt/mėn, šių lėšų pakanka vaikų būtinų poreikių tenkinimui.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog ieškovė nepateikė duomenų , patvirtinančių atsakovų galimybę bei būtinybę teikti jos prašomo dydžio išlaikymą(CPK 178str.), atsakovas neįrodė, jog jis negali teikti išlaikymo po 300 Lt/mėn kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Iš bylos duomenų, apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas yra sveikas, darbingas, nepiktnaudžiaujantis alkoholiu asmuo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis turi paklausias elektromonterio ir vairuotojo specialybes, ilgą laiką dirbo statybininku. Iš UAB „Fortesta“ 2010-07-29 pažymos apie darbą įstaigoje(įmonėje) matyti, kad jis laikotarpiu nuo 2005-05-24 iki 2009-07-29 dirbo UAB “Fortesta“, iš darbo atleistas pagal DK 127 str.1d(darbuotojo pareiškimu). Tai reiškia, kad atsakovas iš darbo atleistas ne dėl ekonominio sunkmečio, kaip tvirtina apeliantas apeliaciniame skunde, o jo paties valia. Apeliantas teiginio, jog pareiškimą dėl atleidimo iš darbo parašė darbdavio liepimu, įrodymais nepagrindė. Todėl jam pačiam tenka atsakomybė, jog išėjus iš darbo pablogėjo jo turtinė padėtis. Iš Vilniaus darbo biržos 2010-08-09 Pažymos matyti, kad B. P. nuo 2010-05-03 iki 2010-08-03 dirbo pagal terminuotą sutartį(b.l.78). Duomenų, kokio dydžio jam išmokėtas darbo užmokestis, bei vėlesnių duomenų apie jo darbinę veiklą, gaunamas pašalpas ar pan., nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog Utenos rajono apylinkės teismas , spręsdamas išlaikymo klausimą, nustatė abiejų vaikų tėvų turtinę padėtį ir padarė pagrįstą išvadą dėl teiktino išlaikymo dydžio. Aplinkybių leidžiančių daryti išvadą, jog kiekvieno vaiko būtinų poreikių patenkinimui pakanka po 400Lt/mėn ir kad atsakovas išgali teikti kiekvienam vaikui po 200Lt/mėn, nenustatyta. Apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, nustatydamas vaikų poreikius , ar kad priteisiant išlaikymą buvo pažeistas išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas(CPK 326 str.1d.1p). Vienok, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendęs ginčą ir išlaikymo dydį padidinęs abiejų atsakovų atžvilgiu, nepagrįstai visą mokėtiną valstybei žyminį mokestį ir pašto išlaidas priteisė tik iš vieno atsakovo- apelianto B. P.. Todėl šioje dalyje perskirstomas priteistas žyminis mokestis ir pašto išlaidos tarp abiejų atsakovų (CPK 326 str.1d.3p, 93 str.2d, 96 str.). Atsakovei R. Š. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-04-30 sprendimu Nr.(1.2)-SP1-0838 Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų(b.l.44).

Nesant skundo ir nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų dėl likusios sprendimo dalies teisėjų kolegija nepasisako.

Ieškovė patyrė 600Lt išlaidų už procesinio dokumento- atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą(b.l.117). Įvertinus šios bylos esmę, jos sudėtingumą, tai, jog šioje byloje ieškovę atstovavo advokatė, surašiusi atsiliepimą, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio patvirtinimo, iš apeliacinį procesą pralaimėjusios šalies ieškovei priteisiama pusę jos turėtų išlaidų. Iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, į valstybės biudžetą(CPK 88 str.1d.3p).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistu sumažinant priteisto iš B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui žyminį mokestį iki 63Lt(šešiasdešimt trijų litų), teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iki 4,50Lt(keturių litų 50 ct) .

Priteisti iš B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 300Lt(tris šimtus litų) V. J., a.k(duomenys neskelbtini) advokato pagalbai patirtų išlaidų atlyginimui ir 7 Lt(septynis litus) valstybei, teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.

TeisėjaiMargarita DzelzienėLaimutė SankauskaitėZina Mickevičiūtė