- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-18
- Bylos Nr.
- 1-114-919/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00054-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Kaltinamasis
- M. M., V. S., P. M.
- Advokatai
- Haroldas Juška
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. M. , a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį,
V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį,
M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. M. laikotarpiu nuo 2017-09-06 iki 2018-03-31 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 d. nuostatomis: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“, 2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 punkto nuostatomis „Bendrovės vadovas atsako už“ 1 dalyje „bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą <...>“, 1995-12-05 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 (2004-03-30 nauja redakcija nuo 2005-01-01, Nr. IX-2084) 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, duomenų teikimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:
- pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 3 straipsnio reikalavimus „bendrieji apskaitos tvarkymo reikalavimai. Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus – ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno“, nes nepateikė už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2018-03-31 pastatytų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vertės apskaičiavimo, sąmatų, atliktų darbų aktų, kiekvienam butui atskirai;
- pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus „Reikalavimai apskaitos informacijai. Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, laiku neapskaitė įvykusių ūkinių operacijų:
- pagal 2017-10-26 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. MV-7453 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujant direktoriui P. M., pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (JAR (duomenys neskelbtini)) už 298809,85 Eur aštuoniolika žemės sklypų esančių (duomenys neskelbtini) ir šio sandorio neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje;
- pagal 2017-11-03 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. MV-7647 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujant direktoriui P. M., pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ butą su dalimi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) už 50417 Eur ir šio sandorio neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje;
- pagal 2017-11-03 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. MV-7644 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujant direktoriui P. M., pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ du butus su dalimi žemės adresu (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklus ir nuotekų šalinimo tinklus esančius (duomenys neskelbtini) už 98632 Eur ir šio sandorio neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje;
- pagal 2018-03-23 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. MV-1896 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujant direktoriui P. M., pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir du gyvenamuosius namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) už 110000 Eur ir šio sandorio neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje;
- pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio reikalavimus „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, - nes 2017 m. pardavė butus, žemės sklypus, pardavimus įformino notaro patvirtintomis Pirkimo - pardavimo sutartimis ir neapskaitė pardavimų registruose;
- pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 9 straipsnio reikalavimus „Apskaitos politika. Ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir finansinę atskaitomybę. Ūkio subjekto vadovo patvirtintoje apskaitos politikoje turi būti nurodoma: ūkio subjekto apskaitai taikomi apskaitos standartai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę, finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis ir finansinėms ataskaitoms sudaryti taikomi apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus“, nes nevedė Apskaitos politikos, pagal kurią būtų nustatyti metodai ir principai bendrovės apskaitai tvarkyti;
- pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes į apskaitos registrus įtraukė ne visas turto pardavimo operacijas ir pardavus turtą pirkėjams, neišrašė PVM sąskaitų – faktūrų; neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 2017-11-13 Pareiškimo - pakvitavimo, kuriuo P. M. patvirtino, kad pagal 2017-11-03 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo -pardavimo sutartį, reg. Nr. MV-7644, 98632 Eur atsiskaitymo prievolė pilnai įvykdyta;
- pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 straipsnio reikalavimus „Apskaitos registrai. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine- sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, nes nevedė banko atsiskaitomųjų sąskaitų registro, atskaitingų asmenų registro, tiekėjų ir pirkėjų analitinės apskaitos registrų, nebaigtos statybos registro;
Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-09-06 iki 2018-03-31.
P. M. taip pat, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, siekdamas išvengti mokesčių, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 3 straipsnio reikalavimus, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį“, 15 straipsnio reikalavimus „Apmokestinamoji vertė“ 1 dalies „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (toliau šiame straipsnyje - pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo...“, 79 straipsnio reikalavimus „Prekių tiekimo ar paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita faktūra“ 2 dalies„ PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant, patiekus prekes ar suteikus paslaugas....“, 86 straipsnio reikalavimus “mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos formą, reikalaujamus joje pateikti duomenis ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius”:
- nes UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujant direktoriui P. M., neapskaitė pardavimo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (JAR (duomenys neskelbtini)) pagal notariškai patvirtintas Pirkimo - pardavimo sutartis parduodant žemės sklypus ir butus už 557859 Eur, t. sk. PVM 96818 Eur ir į biudžeto pajamas nesumokėjo PVM 96818 Eur.
Lentelėje Pirkimo - pardavimo sutartys, kurios patvirtintos notariškai:
pastatas kuriame yra butas, unik. Nr. pardavimo įregistruota pirkėjas pardavimo suma, PVM (Eur) Bendra suma, baigtumas,% adresas, data registrų centre, Eur :
(duomenys neskelbtini) Butas 2017-11-03 2017-11-06 UAB "(duomenys neskelbtini)" 41667 8750 50417 61
(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))
(duomenys neskelbtini) žemės sklypas 2017-10-26 2017-11-06 UAB "(duomenys neskelbtini)" 14000 2940 16940, Nr. (duomenys neskelbtini);
(duomenys neskelbtini) žemės sklypas 2017-10-26 2017-11-06 UAB "(duomenys neskelbtini)" 14000 2940 16940 Nr. (duomenys neskelbtini);
(duomenys neskelbtini) žemės sklypas 2017-10-26 2017-11-06 UAB "(duomenys neskelbtini)" 14000 2940 16940, Nr. (duomenys neskelbtini);
(duomenys neskelbtini) žemės sklypas 2017-10-26 2017-11-06 UAB "(duomenys neskelbtini)" 14000294016940, Nr. (duomenys neskelbtini);
(duomenys neskelbtini) žemės sklypas 2017-10-26 2017-11-06 UAB "(duomenys neskelbtini)" 140002940 16940, Nr. (duomenys neskelbtini);
(duomenys neskelbtini) žemės sklypas 2017-10-26 2017-11-06 UAB "(duomenys neskelbtini)" 14000294016940, Nr. (duomenys neskelbtini);
(duomenys neskelbtini) žemės sklypas 2017-10-26 2017-11-06 UAB "(duomenys neskelbtini)" 14000 2940 16940, Nr. (duomenys neskelbtini)
(duomenys neskelbtini) žemės sklypas 2017-10-26 2017-11-06 UAB "(duomenys neskelbtini)" 14000 2940 16940 Nr. (duomenys neskelbtini);
(duomenys neskelbtini) žemės sklypas 2017-10-26 2017-11-06 UAB "(duomenys neskelbtini)" 14000 2940 16940, Nr. (duomenys neskelbtini);
(duomenys neskelbtini) žemės sklypas 2017-10-26 2017-11-06 UAB "(duomenys neskelbtini)" 14000 2940 16940, Nr. (duomenys neskelbtini);
(duomenys neskelbtini) žemės sklypas 2017-10-26 2017-11-06 UAB "(duomenys neskelbtini)" 14000 2940 16940, Nr. (duomenys neskelbtini);
(duomenys neskelbtini) žemės sklypas 2017-10-26 2017-11-06 UAB "(duomenys neskelbtini)" 14000 2940 16940, Nr. (duomenys neskelbtini);
(duomenys neskelbtini) žemės sklypas 2017-10-26 2017-11-06 UAB "(duomenys neskelbtini)" 14000 2940 16940, Nr. (duomenys neskelbtini);
(duomenys neskelbtini) žemės sklypas 2017-10-16 2017-11-06 UAB "(duomenys neskelbtini)" 14000 2940 16940, Nr. (duomenys neskelbtini)
(duomenys neskelbtini) žemės sklypas 2017-10-16 2017-11-06 UAB "(duomenys neskelbtini)" 14000 2940 16940, Nr. (duomenys neskelbtini);
(duomenys neskelbtini) žemės sklypas 2017-10-16 2017-11-06 UAB "(duomenys neskelbtini)" 14000 2940 16940, Nr. (duomenys neskelbtini);
(duomenys neskelbtini) žemės sklypas 2017-10-16 2017-11-06 UAB "(duomenys neskelbtini)" 14000 2940 16940, Nr. (duomenys neskelbtini);
(duomenys neskelbtini) 14,863 a žemės skl. dalis 2017-10-16 2017-11-06 UAB "(duomenys neskelbtini)" 8949,85 1880 10829,85, Nr. (duomenys neskelbtini);
(duomenys neskelbtini), 2017-11-03 2017-11-03 UAB "(duomenys neskelbtini)" 30840 6476 37316 63
(duomenys neskelbtini) butas 2017-11-03 2017-11-03 UAB "(duomenys neskelbtini)" 30840 6476 37316 63
(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-11-03 217-11-03 UAB "(duomenys neskelbtini)" 1653 347 2000
Vandentiekio tinklai 2017-11-03 2017-11-03 UAB "(duomenys neskelbtini)" 1653 347 2000
Nuotekų šalinimo tinklai 2017-11-03 2017-11-03 UAB "(duomenys neskelbtini)" 16529 3471 20000
Unk. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žemės sklypas 2018-03-23 2018-03-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 90909 19091 110000
- pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 64 straipsnio reikalavimus „reikalavimai dėl PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą“, 86 straipsnio reikalavimus “mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos formą, reikalaujamus joje pateikti duomenis ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius”, nes neteisėtai PVM deklaracijoje pateiktoje 2018 m. sausio mėn. mokesčių administratoriui padidino įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 46 Eur, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ i.SAF sistemoje „Gaunamų sąskaitų registras“ deklaravo pirkimų Lietuvoje PVM 88 Eur nei nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamų sąskaitų registre 42 Eur suma;
dėl ko laikotarpiu nuo 2017-09-06 iki 2018-03-31 PVM deklaracijose (forma FR0600) pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai ir dėl to nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 96864 Eur PVM.
V. S., laikotarpiu nuo 2015-1-11 iki 2017-09-06, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore ir kasininke, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 d. nuostatomis: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“, 2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 punkto nuostatomis „Bendrovės vadovas atsako už“ 1 dalyje „bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą <...>“, 1995-12-05 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 (2004-03-30 nauja redakcija nuo 2005-01-01, Nr. IX-2084) 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką“, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, duomenų teikimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:
- pažeisdama Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 3 straipsnio reikalavimus „bendrieji apskaitos tvarkymo reikalavimai. Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus – ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno..“, nes nepateikė pastatytų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąmatų, atliktų darbų aktų, kiekvienam butui atskirai, vertės apskaičiavimo, kuri nurodyta 2017-05-05 ir 2017-05-10 sutartyse „Kita sutartis (keičiasi turto savininkas); - pažeisdama Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus „Reikalavimai apskaitos informacijai. Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, laiku neapskaitė įvykusių ūkinių operacijų:
- pagal 2016-07-21 ir 2016-07-22 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, 2017-05-05 ir 2017-05-10 sutartis „Kita sutartis (keičiasi turto savininkas)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo jėgomis ir medžiagomis pastatė E. Š. penkis butus ir mainais už juos gavo 15,20 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 76000 Eur ir 13,96 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 83760 Eur ir šių sandorių neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje;
- pagal 2017-07-05 Pirkimo pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujant direktorei V. S., pardavė butą (baigtumas 80 %) su dalimi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) J. V. ir L. V. už 33000 Eur ir šio sandorio neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje;
- pažeisdama Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio reikalavimus „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, - nes neapskaitė 2017 m. pastatytų butų, žemės sklypų pardavimų, įformintų notarų patvirtintomis Pirkimo - pardavimo sutartimis; Ilgalaikio turto registre nurodė neteisingus duomenis: 1. Pagal ilgalaikio turto likučius 2016-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo ekskavatorių Case 580SR-4PT, kurį pardavė 2016-12-12 ir neapskaitė gautų lėšų bei ekskavatoriaus Case 580SR-4PT pardavimo apskaitoje; 2. Ilgalaikio turto likučiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jame pastatė tris dvibučius gyvenamuosius namus, žemės sklypą ir pardavė fiziniams asmenims kartu su butais;
- pažeisdama Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 9 straipsnio reikalavimus „Apskaitos politika. Ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir finansinę atskaitomybę. Ūkio subjekto vadovo patvirtintoje apskaitos politikoje turi būti nurodoma: ūkio subjekto apskaitai taikomi apskaitos standartai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę, finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis ir finansinėms ataskaitoms sudaryti taikomi apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus“, nes nevedė Apskaitos politikos, pagal kurią būtų nustatyti metodai ir principai bendrovės apskaitai tvarkyti;
- pažeisdama Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes nepateikė sutarčių ar kitų, patvirtinančių dokumentų dėl darbuotojų išsiuntimo laikotarpiu nuo 2017-03-03 iki 2017-04-28 į komandiruotę (duomenys neskelbtini); išmokėjo darbuotojams dienpinigius, neturint patvirtinančių dokumentų, jog darbuotojai vyko į (duomenys neskelbtini) įmonės tikslais;
- pažeisdama Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas. Visosūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 16 straipsnio reikalavimus „Apskaitos registrai. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine- sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, nes nevedė banko atsiskaitomųjų sąskaitų registro, atskaitingų asmenų registro, tiekėjų ir pirkėjų analitinės apskaitos registrų, nebaigtos statybos registro; į apskaitos registrus įtraukė ne visas turto pardavimo operacijas ir pardavus turtą pirkėjams neišrašė PVM sąskaitų- faktūrų; apskaitos registre neteisingai įformino I. ir L. A., E. G. ir D. G. atsiskaitymus grynais pinigais:
- pagal 2016-07-22 Pirkimo - pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujant direktorei V. S., butą su dalimi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) pardavė E. G. ir D. G. už 33000 Eur. Sutarties atsiskaitymo tvarkos dalyje - pardavėjas iš pirkėjo gavo 7000 Eur prieš pasirašant sutartį ir likusią sumą 26000 Eur pirkėjas sumokėjo mokėjimo pavedimu į pardavėjo sąskaitą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraštyje „Suminės skolos“ - Ema ir D. G. bendrovei skolingi 7000 Eur, t. y. bendrovė apskaitoje neapskaitė 7000 Eur piniginių lėšų gavimo, nors notarine pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas patvirtino, kad 7000 Eur gavo prieš sutarties pasirašymą;
- pagal 2016-12-30 Buto ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujant direktorei V. S., butą su dalimi žemės adresu (duomenys neskelbtini) pardavė I. A. ir L. A. už 50000 Eur. Sutarties atsiskaitymo tvarkos dalyje – pagal 2016-09-13 preliminarią sutartį pirkėjai sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3000 Eur ir 7000 Eur grynais pinigais prieš atvykstant į notaro biurą ir likusią 40000 Eur sumą į pardavėjo (UAB (duomenys neskelbtini)“) sąskaitą, DNB banke, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraštyje „Suminės skolos“ – I. ir L. A. bendrovei skolingi 10000 Eur, o direktorė V. S. 2017-07-31 Pareiškimu-Pakvitavimu patvirtino, kad iš I. A. ir L. A. gavo visus pinigus ir pretenzijų pagal pirkimo –pardavimo sutartį neturi, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitė 3000 Eur ir 7000 Eur piniginių lėšų gavimo, nors notarine pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas patvirtino, kad 3000 Eur ir 7000 Eur gavo prieš sutarties pasirašymą.
Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-11-11 iki 2017-09-06.
V. S. taip pat, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore, siekdama išvengti mokesčių,
- pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 3 straipsnio reikalavimus, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį“, 10 straipsnio reikalavimus „Mainai - jeigu už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas atlyginama (visiškai ar iš dalies) prekėmis ir (arba) paslaugomis, laikoma, kad kiekviena tokio sandorio šalis tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas“, 15 straipsnio reikalavimus „Apmokestinamoji vertė“ 1 dalies „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (toliau šiame straipsnyje - pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo...“, 79 straipsnio reikalavimus „Prekių tiekimo ar paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita faktūra“ 2 dalies“ PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant, patiekus prekes ar suteikus paslaugas....“, 86 straipsnio reikalavimus “mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos formą, reikalaujamus joje pateikti duomenis ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius”:
- nes neišrašė 2017 m. gegužės mėn. PVM sąskaitų – faktūrų už mainais gautą turtą, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-07-21 ir 2016-07-22 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, 2017-05-05 ir 2017-05-10 sutartis „Kita sutartis (keičiasi turto savininkas)“ pastatė E. Š. dvibutį gyvenamąjį namą ir tris butus, kai mainais už juos gavo 15,20 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) 76000 Eur vertės ir 13,96 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) 83760 Eur vertės., bendros vertės 159760 Eur ir nuo gauto turto vertės nepaskaičiavo pardavimo PVM 27727 Eur;
- nes dirbtinai sumažino 2017 m. gegužės mėn. mainais perleisto Buto Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę 37653 Eur,, kai Buto Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio baigtumas 58%, kaina už 1 kv. m. sudaro 478,94 Eur, t.y. 93,7 % didesnė už Buto Nr. (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 1 kv. m. kaina yra 30,27 Eur bei neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose ir nedeklaravo pardavimo PVM 6535 Eur;
- nes neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-09-01 pagal patvirtintas notarines sutartis butų pardavimų bendroje sumoje 384150 Eur ir į biudžeto pajamas nesumokėjo PVM- 66669 Eur;
Lentelėje Pirkimo - pardavimo sutartys, kurios patvirtintos notariškai: Pastatas kuriame yra butas, unik. Nr., pardavimo data, įregistruota registrų centre, pirkėjas, pardavimo suma, PVM (Eur) Bendra suma, baigtumas % adresas Eur Eur
(duomenys neskelbtini) Butas (duomenys neskelbtini)- E. R.
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2017-01-24 2017-01-25 St. R. 44629 9371 54000 804400-4059-6301
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) P. M.
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2017-03-16 2017-03-20 K. M. 42976 9024 52000 (duomenys neskelbtini)
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) R. B.
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2017-03-28 2017-04-03 G. G. 33058 6942 40000 80 (duomenys neskelbtini)
Butas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2017-05-12 2017-05-15 A. P. 29752 6248 36000 (duomenys neskelbtini) Butas
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) S. K.
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2017-06-20 2017-06-21 R. S. 41983 8817 50800 84
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A. P.
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2017-05-23 2017-06-02 L. P. 13223 2777 16000 61
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2017-05-23 2017-07-25 K. N. 42975 9025 52000 80
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) J. V.
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2017-07-05 2017-07-10 L. V. 5727 33000 80
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. M.
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2017-08-09 2017-08-11 A. N. 41612 8738 50350 80
- pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 58 straipsnio reikalavimus „Veikla, kuriai skirtų naudoti prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti atskaitomas. PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“, 67 straipsnio reikalavimus „PVM atskaitos tikslinimas dėl ilgalaikio materialiojo turto naudojimo pasikeitimo“ 1 dalies 2 punkto reikalavimus „kitoms ilgalaikio materialiojo turto rūšims, kurioms teisės aktuose, reglamentuojančiuose pelno (pajamų) apmokestinimą, nustatytas ne trumpesnis kaip 4 metų nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas“, 2 dalies reikalavimus „PVM atskaita šiame straipsnyje nustatyta tvarka turi būti tikslinama: nekilnojamojo pagal prigimtį daikto - 10 metų, o šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto turto - 5 metus, skaičiuojant nuo to mokestinio laikotarpio, kurį atskaityta to turto pirkimo arba importo PVM ar jo dalis (pastato (statinio) esminio pagerinimo atveju - taip pasigaminto ilgalaikio materialiojo turto pirkimo PVM atskaita tikslinama 10 metų nuo to mokestinio laikotarpio, kurį buvo užbaigti pagerinimo darbai). Jeigu turtas buvo įsigytas arba importuotas iki įregistravimo PVM mokėtoju, PVM atskaita tikslinama tokį skaičių metų, kiek į biudžetą nesumokėjo PVM 3587 Eur už 2016 m. parduotą ekskavatorių Case 580SR-4PT be PVM, kai nepatikslino PVM atskaitos 3587 Eur nuo parduoto turto likutinės vertės 17083 Eur, o būtent: 2016-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ JAR (duomenys neskelbtini) įsigijo ratinį ekskavatorių Case 580SR-4PT (V. Nr. A145G) už 20000 Eur ir PVM 4200 Eur, bendros 24200 Eur vertės ir šį sandorį UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė ilgalaikio turto registre. 2016-12-12 pagal Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16/12/12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė ratinį ekskavatorių Case 580SR-4PT UAB „(duomenys neskelbtini)“ JAR (duomenys neskelbtini) už 11000 Eur, nenurodant PVM sumos ir šio sandorio neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. 2016-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto likučiuose ekskavatorių Case 580SR-4PT apskaitė įsigijimo verte 20000 Eur, nurodant nusidėvėjimą 3333 Eur ir likutinę turto vertę 16666,80 Eur, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-11-11 iki 2017-09-06 PVM deklaracijose (forma FR0600) pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai ir dėl to per mažai šio mokesčio sumokėjo į valstybės biudžetą bei nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 104518 Eur PVM bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo papildomai 19542 Eur mokesčių nuo išmokėtų darbuotojams dienpinigių vykstant į (duomenys neskelbtini), iš jų pagal rūšis: Gyventojų pajamų mokesčio 5312 Eur, Valstybinio socialinio draudimo įmokų 14159 Eur, Garantinio fondo įmokų 71 Eur.
M. M., laikotarpiu nuo 2017-09-19 iki 2019-07-17 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku, direktoriumi ir kasininku, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 d. nuostatomis: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“, 2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 punkto nuostatomis „Bendrovės vadovas atsako už“ 1 dalyje „bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą <...>“, 1995-12-05 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 (2004-03-30 nauja redakcija nuo 2005-01-01, Nr. IX-2084) 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, duomenų teikimą, tinkamai neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos,
- pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus „Reikalavimai apskaitos informacijai. Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ (2003-07-01 įstatymo Nr.IX-1668 redakcija) 1 dalies reikalavimus „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arbaūkinio įvykio turinys;<...> 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės)“ ir 3 dalies reikalavimus „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.“ ir Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-575) 14 straipsnio „Turinio viršenybės prieš formą principas“ reikalavimus „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.“, nes:
1)nepateikė informatyvių atliktų darbų aktų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" šešias PVM sąskaitas faktūras: 2018-04-16 Nr. ANA005 už 4398,47 Eur (t.sk. 763,37 Eur PVM), 2018-04-16 Nr. ANA010 už 7756,10 Eur (t.sk. 1346,10 Eur PVM), 2018-04-30 Nr. ANA006 už 8736,20 Eur (t.sk. 1516,20 Eur PVM), 2018-05-15 Nr. ANA006 už 5566 Eur (t.sk. 966 Eur PVM), 2018-05-15 Nr.ANA009 už 6171 Eur (t.sk. 1071 Eur PVM), 2018-05-28 Nr.ANA010 už 3085,50 Eur (t.sk. 535,50 Eur PVM), dėl ko negalima nustatyti ar įrašyti statybos darbai iš viso už 35713,27 Eur (t.sk. 6198,17 Eur PVM) buvo atlikti UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe priklausančiuose name, butuose ar jų aplinkos sutvarkyme;
2) nepateikė dokumento pagrindžiančio 3775,20 Eur (t.sk. 655,20 Eur PVM) transporto išlaidų maršrutu (duomenys neskelbtini) apmokėjimą UAB "(duomenys neskelbtini)", ir dėl šio apmokėjimo pagal UAB "(duomenys neskelbtini)" 2017-12-01 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ABG170093 bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 3775,20 Eur nuostolį;
3) nepateikė apskaitos dokumento, pagrindžiančio 15000 Eur nurašymą į sąnaudas dėl rekonstrukcijos darbų pagal 2018-04-16 P. M. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus) išrašytą sąskaitą faktūrą PM Nr. 2018/1 UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe priklausančiuose name arba butuose už 15000 Eur sumą;
4) nenurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose šešiose PVM sąskaitose faktūrose: 2018-01-09 Nr.SAU00002 - 3824,75 Eur, 2018-04-16 Nr.SAU00005 - 2091,77 Eur, 2018-05-08 Nr. SAU00006 - 6765,69 Eur, 2018-06-06 Nr. SAU00009 - 8218,54 Eur, 2018-06-06 Nr. SAU00008 - 10000 Eur, 2018-06-11 Nr. SAU00010 - 761 Eur (duomenys neskelbtini) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už statybos darbų paslaugas (iš viso už 31661,75 Eur) statybos objektų adresų, tyrimui nepateikė sutarties dėl statybos darbų atlikimo, statybos darbų sąmatos, atliktų statybos darbų perdavimo-priėmimo aktų, dėl to nebuvo galima nustatyti kur bendrovė vykdė statybos darbus, ar PVM sąskaitose faktūrose įrašyta atliktų statybos darbų vertė atitiko įrašytai sąmatose ir atliktų statybos darbų perdavimo-priėmimo aktuose, be to nefiksavo apskaitoje duomenų susijusių su bendrovės darbuotojų kelionės ir apgyvendinimo išlaidomis, todėl negalima nustatyti darbuotojų kelionės ir apgyvendinimo išlaidų dydžio
- pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus „Reikalavimai apskaitos informacijai. Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ (2012 04 24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ ir 3 dalies reikalavimus „ Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“, nes:
5) neįtraukė į UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 ir 2018 metų apyvartos žiniaraščius 4620 Eur skolos pervedimo ūkinių operacijų: 2017-12-05 - 4000 Eur ir 2018-11-08 - 620 Eur į (duomenys neskelbtini) kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2017-09-19 buvo kredito unija "(duomenys neskelbtini)") sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, dėl ko buvo iškreipti bendrovės apskaitos duomenys; - pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus „Reikalavimai apskaitos informacijai. Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes:
6) nepateikė UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumento - PVM sąskaitos faktūros, kaip darbuotojų nuomos ūkines operacijas pateisinamojo dokumento dėl 1300 Eur sumokėjimo į M. I. F. sąskaitą ir neįtraukė į UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir apyvartos žiniaraščius M. I. F. 1300 Eur vertės paslaugų atlikimo ūkinių operacijų, todėl negalima nustatyti, ar minėta paslauga buvo susijusi su UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ veikla;
- pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus „Reikalavimai apskaitos informacijai. Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies reikalavimus “ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ (2003-07-01 įstatymo Nr.IX-1668 redakcija) 1 dalies reikalavimus „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;<...> 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės)“ ir 3 dalies reikalavimus „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ (2012 04 24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ ir 3 dalies reikalavimus „ Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“ ir Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-575) 14 straipsnio „Turinio viršenybės prieš formą principas“ reikalavimus „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.“, Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr.IX-751) 3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ (2004-01-15 įstatymo Nr.IX-1960 redakcija) 1 dalies reikalavimus „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t.y. veikdamas kaip toks...“, 14 straipsnio „Apmokestinimo momentas“ 1 dalies reikalavimus „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“ ir 2 dalies reikalavimus „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama.“, 77 straipsnio „PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“ (2004-01-15 įstatymo Nr.IX-1960 redakcija) 1 dalies reikalavimus „PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo“, 78 straipsnio „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ (2004-01-15 įstatymo Nr.IX-1960 redakcija) 1 dalies reikalavimus „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“ ir 79 straipsnio „Prekių tiekimo ar paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita faktūra“ (2011 12 20 įstatymo Nr. XI-1817 redakcija) 2 dalies reikalavimus „PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta: 1. nedelsiant, patiekus prekes ar suteikus paslaugas <...>“ ir 92 straipsnio „PVM mokėtojais neįregistruotų asmenų prievolės, susijusios su PVM mokėjimu“(2004-01-15 įstatymo Nr.IX-1960 redakcija) 1 dalies reikalavimus (2014-09-23 įstatymo Nr. XII-1122 redakcija) „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71(1) straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę (kai taikoma šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, – už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos 45 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas, tačiau tuo atveju, kai nurodytoji riba viršijama, PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodytoji riba buvo viršyta): Mokėtina PVM suma = atlygis*T/(100 % + T), čia: T – šioms prekėms ir (arba) paslaugoms šiame Įstatyme nustatytas PVM tarifas (procentais); * – daugybos ženklas.“, nes:
7) neįtraukė į bendrovės apskaitą P. V. sumokėtų 8250 Eur grynųjų pinigų pagal 2018-12-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą kasos pajamų orderį už pirktą nekilnojamą turtą;
8) neįtraukė į UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 ir 2018 metų apyvartos žiniaraščius „Kiti skoliniai įsipareigojimai“ UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 24040 Eur, pervestų 2017-12-08 – 14040 Eur, 2017-12-18 - 5000 Eur ir 2018-01-23 - 5000 Eur į (duomenys neskelbtini) kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2017-09-19 buvo kredito unija "(duomenys neskelbtini)") sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) EUR;
- pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus „Reikalavimai apskaitos informacijai. Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies reikalavimus “ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ (2012 04 24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ ir 3 dalies reikalavimus „ Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“, nes:
9) neįtraukė į UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 ir 2018 metų apyvartos žiniaraščius „Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“ bei „Ilgalaikio materialiojo turto, skirto parduoti, savikaina“ nekilnojamojo turto pirkimo iš UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ už 604943,85 (499953,60 Eur pirkimo kaina + 104990,25 Eur PVM) Eur ūkinių operacijų pagal 2017-10-26, dvi 2017-11-03, 2018-03-23 ir 2018-07-04 nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartis:
1. 2017-10-26 žemės sklypą 0,0733 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 16940 Eur;
2. 2017-10-26 žemės sklypą 0,0747 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 16940 Eur;
3. 2017-10-26 žemės sklypą 0,0914 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 16940 Eur;
4. 2017-10-26 žemės sklypą 0,0914 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 16940 Eur;
5. 2017-10-26 žemės sklypą 0,0961 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 16940 Eur;
6. 2017-10-26 žemės sklypą 0,0931 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 16940 Eur;
7. 2017-10-26 žemės sklypą 0,0759 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 16940 Eur;
8. 2017-10-26 žemės sklypą 0,0782 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 16940 Eur;
9. 2017-10-26 žemės sklypą 0,0734 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 16940 Eur;
10. 2017-10-26 žemės sklypą 0,0753 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 16940 Eur;
11. 2017-10-26 žemės sklypą 0,0734 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 16940 Eur;
12. 2017-10-26 žemės sklypą 0,0751 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) už 16940 Eur;
13. 2017-10-26 žemės sklypą 0,0903 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) už 16940 Eur;
14. 2017-10-26 žemės sklypą 0,0956 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 16940 Eur;
15. 2017-10-26 žemės sklypą 0,0743 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 16940 Eur;
16. 2017-10-26 žemės sklypą 0,0717 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 16940 Eur;
17. 2017-10-26 žemės sklypą 0,0803 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 16940 Eur;
18. 2017-10-26 žemės sklypą 0,1836 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 10829,85 Eur;
19. 2017-11-03 butą 84,82 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 37316 Eur;
20. 2017-11-03 butą 84,82 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 37316 Eur;
21. 2017-11-03 žemės sklypą 200/999 d., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 20000 Eur;
22. 2017-11-03 vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 2000 Eur; 23. 2017-11-03 nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 2000 Eur;
24. 2017-11-03 butą 46,52 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 37317 Eur;
25. 2017-11-03 žemės sklypą 131/999 d., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 13100 Eur;
26. 2018-03-23 žemės sklypą 0,1048 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyv. namą 78,47 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyv. namą 78,55 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 110000 Eur;
27. 2018-07-04 butą 84,19 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 35120 Eur;
28. 2018-07-04 žemės sklypą 62/625, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 11965 Eur;
10) neįtraukė į UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų apyvartos žiniaraščius nekilnojamojo turto pirkėjo E. G. 2018-11-15 sumokėtų 15020 Eur už UAB-ę „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos, be to neįtraukė į UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų apyvartos žiniaraštį „Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“ 577484,70 Eur skolos likučio UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos;
- pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus „Reikalavimai apskaitos informacijai. Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies reikalavimus “ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ (2003-07-01 įstatymo Nr.IX-1668 redakcija) 1 dalies reikalavimus „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;<...> 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės)“ ir 3 dalies reikalavimus „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ (2012 04 24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ ir 3 dalies reikalavimus „ Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“ ir Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-575) 14 straipsnio „Turinio viršenybės prieš formą principas“ reikalavimus „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.“, Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr.IX-751) 3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ (2004-01-15 įstatymo Nr.IX-1960 redakcija) 1 dalies reikalavimus „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t.y. veikdamas kaip toks...“, 14 straipsnio „Apmokestinimo momentas“ 1 dalies reikalavimus „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“ ir 2 dalies reikalavimus „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama.“, 77 straipsnio „PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“ (2004-01-15 įstatymo Nr.IX-1960 redakcija) 1 dalies reikalavimus „PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo“, 78 straipsnio „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ (2004-01-15 įstatymo Nr.IX-1960 redakcija) 1 dalies reikalavimus „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“ ir 79 straipsnio „Prekių tiekimo ar paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita faktūra“ (2011 12 20 įstatymo Nr. XI-1817 redakcija) 2 dalies reikalavimus „PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta: 1. nedelsiant, patiekus prekes ar suteikus paslaugas <...>“ ir 92 straipsnio „PVM mokėtojais neįregistruotų asmenų prievolės, susijusios su PVM mokėjimu“(2004-01-15 įstatymo Nr.IX-1960 redakcija) 1 dalies reikalavimus (2014-09-23 įstatymo Nr. XII-1122 redakcija) „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71(1) straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę (kai taikoma šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, – už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos 45 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas, tačiau tuo atveju, kai nurodytoji riba viršijama, PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodytoji riba buvo viršyta): Mokėtina PVM suma = atlygis*T/(100 % + T), čia: T – šioms prekėms ir (arba) paslaugoms šiame Įstatyme nustatytas PVM tarifas (procentais); * – daugybos ženklas.“, Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr.IX-675) 4 straipsnio „Mokesčio bazė“ (2009-12-09 įstatymo Nr.XI-539 redakcija) 1 dalies reikalavimus „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 51 straipsnio „Metinės pelno mokesčio deklaracijos, metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas“ (2016 03 22 įstatymu Nr. XII-2262 redakcija) 1 dalies reikalavimus „Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais.“ ir 2 dalies reikalavimus „Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.“, nes:
11) neįtraukė į UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 ir 2018 metų apyvartos žiniaraščius „Pirkėjų skolų vertė“, „Ilgalaikio materialiojo turto, skirto parduoti, savikaina“, „Pardavimo pajamos“ ir „Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis“ nekilnojamojo turto pardavimo fiziniams ir juridiniams asmenims iš viso už 232000 (191736 Eur pardavimo kaina + 40264 Eur pardavimo PVM) Eur ūkinių operacijų pagal 2017-11-15, 2018-04-03, 2018-11-15 ir 2018-12-21 nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartis:
1. 2017-11-15 butą 46,52 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 131/999 d., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 27000 (tame skaičiuje 4686 Eur PVM) Eur;
2. 2018-04-03 žemės sklypą 0,1048 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyv. namą 78,55 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 80000 (tame skaičiuje 13884 Eur PVM) Eur;
3. 2018-11-15 butą 84,19 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 62/625, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 70000 (tame skaičiuje 12149 Eur PVM)Eur;
4. 2018-12-21 butą 84,82 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 200/999 d., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 55000 (tame skaičiuje 9545 Eur PVM) Eur,
nepagrindė šių ūkinių operacijų apskaitos dokumentais, nesurašė jų metu arba joms pasibaigus ar įvykus PVM sąskaitų faktūrų ir bendrovės apskaitoje neužfiksavo nekilnojamojo turto pardavimo pajamų bei pardavimo PVM tuo mokėtiną į biudžetą PVM sumažino 40264 (4686 + 13884 + 12149 + 9545) Eur,
- pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalies reikalavimus „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“ ir 2 dalies reikalavimus „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.“ ir Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvo įstatymo (1995-12-05 Nr.I-1115, 2004-03-30 įstatymo Nr.IX-2084 redakcija) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies reikalavimus „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka <...>“, 2 dalies reikalavimus „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas.“, nes neišsaugojo UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų: PVM sąskaitų faktūrų, išlaidų nurašymo į sąnaudas aktų ar buhalterinių pažymų, 2018-07-04 nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutarčių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių atskaitomybių už 2017 ir 2018 metus, pelno mokesčio deklaracijų už 2018 metus, 2018-04-03, 2018-11-15 ir 2018-12-21 nekilnojamojo turto pardavimo sutarčių. Taip M. M. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-09-19 iki 2018-12-31.
M. M. taip pat, laikotarpiu nuo 2017-09-19 iki 2019-07-17 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku, direktoriumi ir kasininku, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, pagal 2017-11-15 pirkimo pardavimo sutartį, išrašydamas PVM sąskaitą faktūrą Nr. PPS2017-11-15 UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ pardavė butą 46,52 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 131/999 d., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 27000 (tame skaičiuje 4686 Eur PVM) Eur;
pagal 2018-04-03 pirkimo pardavimo sutartį, neišrašydamas PVM sąskaitos faktūros G. J. pardavė žemės sklypą 0,1048 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyv. namą 78,55 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 80000 (tame skaičiuje 13884 Eur PVM) Eur;
pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2017 m. lapkričio mėn. ir 2018 m. balandžio mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pridėtinės vertės mokestį, o būtent:
- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600) už 2017 m. lapkričio mėn. neįrašė 27000 Eur pardavimo pajamų ir šią deklaraciją 2017-12-22 per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, ko pasekoje bendrovė 2017-11-15 pardavusi butą ir žemės sklypą 4686 Eur sumažino pardavimo PVM;
- pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600) už 2018 m. balandžio mėn. neįrašė 80000 Eur pardavimo pajamų ir šią deklaraciją 2018-05-21 per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, ko pasekoje bendrovė 2018-04-03 pardavusi žemės sklypą ir gyvenamą namą 13884 Eur sumažino pardavimo PVM, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir sumažino į valstybės biudžetą viso 18570 Eur mokėtino pardavimo PVM sumą.
Kaltinamasis P. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltu prisipažįsta. Konkrečiai pripažįsta, kad buvo blogai vykdoma buhalterija dėl jo nekompetencijos. Viskas staigiai įvyko netikėtai. Situacija susiklostė, kad negalėjo iki galo sutvarkyti ir susidarė skolos. Aišku jis neketino nieko slėpti, viskas buvo daroma notariškai, visi sandoriai buvo registruojami notariškai. Tuo metu, kai pardavinėjo dar turto UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo likę, tą įmonę po to pardavė, dengė skolas kreditoriams. Tokia sudėtinga situacija labai susiklostė. Nurodė, kad buhalterinę apskaitą tvarkė pasamdytos įmonės, jis nelabai suprato visos situacijos. Kai perėmė bendrovės valdymą visas sąskaitas ką turėdavo, teikdavo buhalterei, nieko neslėpdavo, buhalterius dėl to ir samdė, nes nemokėjo vesti buhalterinės apskaitos. Nekilnojamojo turto, pastatyto (duomenys neskelbtini) pagrindinis statytojas buvo (duomenys neskelbtini), jie atliko darbus ir jie turėjo pateikti visus dokumentus. Jie tų dokumentų nepateikė. Ekonominio, buhalterinio išsilavinimo neturi. Apie deklaracijų pildymą ir teikimą iš esmės nesupranta, tik žino faktą, kad reikia pildyti. Kaip tai daroma nesupranta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekami notariškai. Už turtą buvo atsiskaityta. Buvo padengtos kreditorių skolos, daug vėliau po sandorio, po termino kada turėjo pristatyti. Pilnai buvo atsiskaityta.
Kaltinamoji V. S. apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad iš dalies prisipažįsta, kad yra kalta. Ėjo tokias pareigas, suvokia, kad yra atsakinga dėl ko ir išėjo iš darbo. Buvo pasamdyta buhalterinė įmonė „(duomenys neskelbtini)“, buhalterė visada jos prašydavo sąskaitų faktūrų, tie dokumentai niekada nebūdavo pateikti laiku, skambindavo T., jis jai visada sakydavo, kad nepergyventi, čia nieko tokio ir panašiai. Kuo toliau tuo labiau matėsi, kad taip neturėtų vykti. Ji T. pasitikėjo, jis jai pasiūlė tas pareigas, kaip tik buvo dekretinėse atostogose. Buvo pažįstami. Tuo žmogumi tikrai pasitikėjo, tikrai nemanė, kad susiklostys tokia situacija, nes piktybiškai nieko tikrai nenorėjo daryti, nieko nenorėjo nuslėpti, nieko per gyvenimą nėra apgavusi. Pilnai prisipažįsta ką padarė, kas kaltinamajame akte yra išdėstyta. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. T. buvo statytojas tų kotedžų. Jis statė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuos kotedžus, kurie vėliau buvo pardavinėjami. T. pateikinėjo „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Jis jai sakydavo nesijaudinti, viskas bus sutvarkyta. Ką ji turėjo su savimi, notarines pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose ji dalyvavo, tą ir pateikė buhalterei. Buhalterijai visada trūkdavo kažkokių dokumentų. Kaip supranta sąskaitų-faktūrų pagrinde jiems trukdavo. Kai buvo paskirta bendrovės vadove, buhalterinę įmonę rado T.. Ji pasirašė sutartį su „(duomenys neskelbtini)“. Pagal sutartį registrus turėjo vesti buhalterinė įmonė.
Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Gavosi taip su sąskaitomis. Ne taip deklaravo sąskaitas, gavosi, kad klaidingai buhalteriją pildė. Buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, akcininkas ir kasininkas. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė pradžioje „(duomenys neskelbtini)“, o po to perduota į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentų buhalteriams nepateikė, nes kai kurių neturėjo, kai kurių nesužiūrėjo. Neišsireikalavo sąskaitų laiku, taip ir gavosi. Kad pardavimai buvo žinojo, pats tuos sandorius ir sudarinėjo. Su deklaracijų teikimu niekada nebuvo susidūręs, dėl to padarė tiek klaidų. Nežinojo kaip tas dalykas daromas ir nežinojo ant kiek tai yra svarbu padaryti. Deklaracijas pats nelabai suprastų kaip padaryti, nesusidūręs buvo, todėl nežinojo. Deklaruodamas nesuprato, kad išvengia mokesčių. Gaudavo pinigus ir jų tiesiog neapskaitydavo. Jis galvojo po visų tų pardavimų, kad susitvarkys eigoje. Su buhalterija sudėtingai sekėsi, pakeitė buhalterius. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiek buvo sandorių tai gavosi taip, kad neišsireikalavo sąskaitų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišrašė sąskaitų-faktūrų. Jos nebuvo įtrauktos į apskaitą, nes jų tiesiog nebuvo. Sąskaitų-faktūrų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laukė. Jei būtų turėjęs sąskaitas, tai būtų įtraukęs į apskaitą. Pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias įsigijo prekes, neatsimenu ar buvo pateiktos buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei. Sąskaitas-faktūras būtų pateikęs, kai tik būtų gavęs sąskaitas. Priežasčių išrašyti sąskaitas nebuvo. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityta buvo grynaisiais kiek atsimena. Visi sandoriai buvo patvirtinti notariškai. Mano, kad notariniuose dokumentuose buvo reikalavimas dokumentams.
Liudytoja I. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad iš kaltinamųjų pirko butą. Ieškojo būsto. Kaip suprato, kad jų sandoris nebuvo įtrauktas į buhalteriją. Pirko su paskola, dokumentai visi kaip ir yra. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo ir P. M. ir V. S. direktoriai, jie keitėsi. Prieš perkant davė avansą grynaisiais pinigais, 40 000 eurų ėmė paskolą. Grynus pinigus mokėjo P. M., su juo derino visas sąlygas, jokių ginčų nebuvo kilę. Po notaro daugiau bendravo su V. ir P.. V. parašė raštą, kad atsiskaityta. Preliminari sutartis buvo sudaryta su P.. Tuo pačiu metu, kai avansą padavė. Buvo aptartos detalės kas bus objekte ir panašiai.
Liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sutuoktinė daugiau žino apie buto pirkimą. Pas notarą buvo su moteriške (parodė salėje į kaltinamąją V. S.). Pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Davė ir grynais ir ėmė paskolą iš banko. Grynais sumokėjo 7 000 eurų. Sumokėjo T.. Sutartį pasirašė pas notarą su V. S. (parodo salėje į kaltinamąją V. S.). Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Butą rado skelbimuose, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, pretenzijų šiuo metu jokių neturi. Tikslių detalių šiuo metu nelabai atsimena.
Liudytojas L. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad visam buto pirkimui vadovavo žmona. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Notarų biure pirkimo-pardavimo sutartį sudarė 2016-12-30, pakvitavimas buvo 2017-07-31. Kodėl toks terminas buvo pakvitavimo nežino. Aš dirbdavau užsienį. Atsiskaitymas buvo grynaisiais pinigais ir iš banko.
Liudytoja J. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad M. atstovavo įmonę, butą pirko už 33 000 eurų. Pradžioje mokėjo tik rankpinigius. Rankpinigius sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pervedė į jų sąskaitą, iš sūnaus sąskaitos 2 000 eurų. Kartu su sūnumi įsigijo tą butą, todėl iš jo sąskaitos ir vedė pinigus. Grynaisiais nemokėjo nieko. Jokių pretenzijų neturiu ir neturėjo. Gavo visus dokumentus, nebuvo jokių kalbų apie PVM. Kaina buvo tiesiog nustatyta ir viskas. P. M. davė kažkokią pažymą, kad atsiskaityta pilnai. M. davė lapą, o ten turbūt buvo parašyta S..
Liudytoja E. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jos parodymai ikteisminio tyrimo metu buvo teisingi. Pirko būstą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie buvo statytojai. Prieš pasirašant notarinę sutartį sumokėjo pradinį įnašą grynaisiais T. su D. lygtais. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie pasirašinėjo turbūt, bendravo su T. ir D.. Grynų sumokėjo 7 000 eurų, neatsimena ar gavo už tai kažkokią sąskaitą. Ėmėme paskolą ir ją pervedė. Už būstą sumokėjo visą sumą, kuri numatyta notarinėje sutartyje.
Liudytoja L. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo išsamesni. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė buhalterinę apskaitą 2017-2018 metais. Bendravome pagrinde su T., P. ir V.. Buvo sudaryta buhalterinė paslaugų sutartis, pagal sutartį kiekvieno mėnesio iki 20 d. turėjo pristatyti pirminius dokumentus, pirkimai pardavimai, banko išrašai, ką gaudavo tą vesdavo. Reikalaudavo papildomų dokumentų. Matydavosi ko trūksta. Mato, kad mokėjimas, o nėra dokumentų, rašydavo, spausdavo, prašydavo papildomai. Su tiekėjais susiderindavo skolas. Su fiziniais asmenimis neturėjo kontaktų. Patys direktoriai ne visada pateikdavo visus dokumentus. Nebuvo, kad šimtu procentų viskas tvarkingai. Direktoriai P. M. ir V. S. būdavo oficialūs, dar pateikdavo T.. Dėl ekskavatoriaus, dėl komandiruočių (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypo pardavimo mainų sutarties į penkis butus, jei ikiteisminio tyrimo metu ką pasakė tai taip ir yra. Buvo sunkiau gauti dokumentus, kai P. M. vadovavo. Dėl dokumentų kaip ir minėjo, matydavo pagal banko pavedimus, to ir prašydavo. Pagrindas buvo banko išrašai. Pavyzdžiui, jei sandoris vyko grynaisiais, o nėra kasos orderio arba kvito, jo nemato, užfiksuoti negali, tai pagrindas buvo banko išrašas. Iš dokumentų buvo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė naujų namų statyba ir pardavimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdė statytojus būdavo įvairiai, jie turėjo ir savų darbuotojų, šimtu procentų tvirtinti negali. Jei stato rangovas, darbų atlikimo aktą turi sudaryti kas užsako paslaugas tas ir sudaro rangos sutartį. Su rangovais ar buvo atsiskaitinėta negali atsakyti, nes neatsimena. Traktoriaus pirkimo sutartis ar buvo įtraukta į PVM deklaracijas neatsimena, reikia dokumentus žiūrėti. Jei to dokumento nebuvo, reiškia jo registruose nėra, jei jo nėra, reiškia jo ir nematė. Dėl komandiruočių į (duomenys neskelbtini) greičiausiai nematė jokių dokumentų. Negali atsakyti ar buvo direktoriaus įsakymas dėl komandiruočių. Darbo užmokestį ir dienpinigius ji turėjo skaičiuoti. Jei buvo dokumentas, tai yra įsakymas dėl komandiruotės, tai turėjo skaičiuoti komandiruotpinigius. Pagal atskaitomybę pakanka laiško, kad apskaičiuoti dienpinigius. Svarbiausia informuoti, tai yra informuoti elektroninio ryšio priemonėmis arba pristatyti dokumentus. Siekiant apskaičiuoti dienpinigius yra tiesiog direktoriaus įsakymas, mes dokumentų pagrįstumo netikrina. Įrodyti ar komandiruotė tikrai vyko, turi būti tą pagrindžiantys dokumentai, pavyzdžiui sutartys, viešbučio apmokėjimai ir panašiai. Prie Registrų centro turėjo turėti prisijungimus. Deklaracijas rengė ir teikė pagal pateiktus dokumentus. Duomenų apie nekilnojamąjį turtą Registrų centre nematė. Tvarkydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą vedė pirkimo-pardavimo žiniaraščius, suvestines, skolų suvestines ir taip toliau. Įmonės apskaitos politikos vadovas nepateikė. Vadovavosi savo apskaitos politika, kurią taikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra aprašyta sutartimi. Apie 2016-07-21 ir 2016-07-22 jungtinės veiklos partnerystės sutartį tikrai nėra girdėjus. Apie 2017-05-05 ir 2017-05-10 apie tai irgi nėra girdėjus. Dėl tokių dokumentų, kurie nėra galutiniai, kur faktas įvyksta, tai nematydavo. Duomenys apie bendrovės turtą ir pajamas VMI metinėje deklaracijoje atsispindėdavo. PVM yra mokestis. Tai nei turtas, nei pajamos. Negali atsakyti kada pradėjo trūkti, bet tai buvo pastoviai, kad trūkdavo dokumentų. Tai būdavo vos neįprastas dalykas, kad kažko trūksta. Ji atstovauja įmonę, kuri teikia buhalterines paslaugas. Turėjo savo apskaitos politiką, kurią taikė savo klientams. Apie apskaitos politiką yra aprašyta sutartyje. Užsakovas klientas gali pateikti savo apskaitos politiką arba vadovaujasi savo, arba klientas gali paprašyti, kad paruoštų savo jam specialią apskaitos politiką. Registrai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jų apskaitos politiką buvo numatyti pirkimai, pardavimai, balanso suvestinės ir taip toliau. Gamyba, turtas yra aprašyta politikoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo atskirtų projektų ir objektų. Išlaidos buvo į nebaigtą gamybą bendrą forminamos. Nebaigta gamyba tai tiesiog fiksuojamos išlaidos, kurios turėtų būti po to paskirstytos pagal patalpas statybose, turėjo pristatyti savikainos nustatymo aktą. Prašydavo dokumentų, kadangi balanso negalėjo pateikti, buvo vienas Excel failas, kuriame buvo nustatyta savikaina vieno kvadrato pastato. Iš dalies buvo teikiama informacija apie pardavimus. Buvo teikiamos notarinės sutartys dėl pardavimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo išrašyti PVM sąskaitas-faktūras šiuo atveju. Kas kontaktuodavo su pirkėjais dėl PVM sąskaitų-faktūrų pateikimo nežino. PVM sąskaitos-faktūros su PVM apskaitoje būdavo. PVM deklaracijas suformuodavo. Pardavimo PVM deklaruodavo, jei būdavo PVM sandoryje. Prieigos prie banko neturėjo lygtais. Pateikdavo banko išrašus kas mėnesį. Kasą vesdavo pagal pateiktus dokumentus. Pajamas registre fiksuodavo kaip avansą, jei nėra sąskaitos. Skolas fiksuodavo pagal notarinę sutartį. PVM sąskaitas faktūras taip pat pagal notarines sutartis fiksuodavo. Pelną ir pelno deklaracijas apskaičiuodavo pagal buhalterinius duomenis. PVM taikymas buvo įvairiai ir atvirkštinis, ir tiesioginis taikomas. Pagal duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo labiau grąžintinas PVM. Tai reiškiasi, kad pirkimų buvo daugiau nei pardavimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą laikotarpį ar buvo PVM mokėtojai negali tiksliai atsakyti. VMI nurodo istoriją kada buvo, kada ne. Dar buvo jos padėjėja tvarkyti buhalterinę apskaitą paskirta. Darbo užmokesčius pagrinde tvarkė pati. Padėjėja suvesdavo pirminius dokumentus, kaip apskaitininkė. Sodroje ir VMI ji buvo įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Sodroje ir VMI nieko be vadovo žinios netvarkydavo ir nepateikdavo. Banko sąskaitos registrus vedė. Nutraukė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, po mėnesio ar dviejų kreipėsi VMI tiesiogiai prašydama dokumentų, turėjo registrus, tai ką turėjo tą ir pateikė. Pirminiai dokumentai buvo atiduoti vadovybei. Vadovai greičiausiai išrašydavo orderius kasos ir panašiai. Kažkiek jų pateikdavo. Negali garantuoti, kad visas pirkimo-pardavimo sutartis pateikdavo.
Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-01-29 Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsakymą, kad civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje nereikš. Valstybės biudžetui padaryta žala bus išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 86);
Motyvuojamoji dalis
Veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies
Kaltinamasis dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, pilnai prisipažino ir paaiškino, kad minėtu laikotarpiu jis vadovavo įmonei ir apgaulingai tvarkė apskaitą, samdė buhalterinę įmonę, tačiau ne visada pateikdavo reikiamus dokumentus buhalterei.
Nėra ginčo ir niekam nekyla abejonių, kad kaltinamasis P. M. nuo nuo 2017-09-06 iki 2018-03-31 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Tai patvirtino ir pats kaltinamasis, ir rašytinė bylos medžiaga. Taigi, atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamą buhalterinę apskaitą minėtu laikotarpiu buvo ne kas nors kitas, o būtent P. M..
Remiantis BAĮ, apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-269-648/2017).
Nuo 2017-09-06 iki 2018-03-31 kaltinamasis P. M. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pats buhalterinės apskaitos netvarkė, tačiau jis pagal BAĮ 11 ir 21 straipsnius buvo atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, o tuo pačiu ir už visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimas buvo patikėtas buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui, tačiau P. M. buvo atsakingas už pirminių apskaitos dokumentų, juose esančių įrašų teisingumą, pateikimą buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui.
Remiantis ištirtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad kaltinamais P. M. nuo 2017-09-06 iki 2018-03-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, nuo 2017-09-06 iki 2018-03-31 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas BAĮ reikalavimus, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, todėl tokie jo veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Dėl kaltinamosios V. S.
V. S. kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2015-11-11 iki 2017-09-06 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore ir kasininku, nesivadovaudama įstatymų ir norminių aktų reikalavimais, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-11-11 iki 2017-09-06. Minėti padariniai (dėl V. S. veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros) paprastai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita, specialisto išvada ar ekspertizės aktu.
Dėl kaltinime išvardintų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-11-11 iki 2017-09-06.
Minėti padariniai (dėl V. S. veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros) paprastai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita, specialisto išvada ar ekspertizės aktu.
2018-09-10 patikrinimo aktu Nr. FR0680-358 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio patikrinimo, Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vyresnioji specialistė Elena Jegelevičienė atliko UAB ”(duomenys neskelbtini)” mokestinį patikrinimą, kurio rezultatai įforminti 2018-09-10 Patikrinimo akte Nr. FR0680-358 (t. 1, b.l. 50-68; t.2, b.l. 3-21), iš kurio matyti, kad atlikus mokestinį patikrinimą, dėl jame išvardintų teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-11-11 iki 2017-09-06. Taip pat šios aplinkybės patvirtintos 2018-11-15 Elenos Jegelevičienės specialisto paaiškinimų protokolu, pagal UAB “ (duomenys neskelbtini)” veiklos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes (2018-09-10 Patikrinimo aktas Nr. FR0680-358), bei apklausus specialistę teisiamojo posėdžio metu, kuriame ji patvirtino savo duotus paaiškinimus ir specialisto išvadą, kaip teisingus. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojai, apklausti ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Kaltinamoji dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, pilnai prisipažino ir paaiškino, kad minėtu laikotarpiu ji vadovavo įmonei ir apgaulingai tvarkė apskaitą, samdė buhalterinę įmonę, tačiau ne visada pateikdavo reikiamus dokumentus buhalterei. Taip pat paaiškino, kad pasitikėjo pažįstamų, kuris ją pasamdė dirbti direktore ir tikėjosi, kad nebus tokių pasekmių.
Nėra ginčo ir niekam nekyla abejonių, kad kaltinamoji V. S. nuo 2015-11-11 iki 2017-09-06 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Tai patvirtino ir pati kaltinamoji, ir rašytinė bylos medžiaga. Taigi, atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamą buhalterinę apskaitą minėtu laikotarpiu buvo V. S..
Remiantis BAĮ, apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-269-648/2017).
Nuo 2015-11-11 iki 2017-09-06 kaltinamoji V. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore pati buhalterinės apskaitos netvarkė, tačiau ji pagal BAĮ 11 ir 21 straipsnius buvo atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, o tuo pačiu ir už visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimas buvo patikėtas buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui, tačiau V. S. buvo atsakinga už pirminių apskaitos dokumentų, juose esančių įrašų teisingumą, pateikimą buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui.
Remiantis ištirtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad kaltinamoji V. S. nuo 2015-11-11 iki 2017-09-06, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, nuo 2015-11-11 iki 2017-09-06 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdama BAĮ reikalavimus, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, todėl tokie jos veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Dėl kaltinamojo M. M.
M. M. kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2017-09-19 iki 2019-07-17 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku, direktoriumi ir kasininku, nesivadovaudamas įstatymų ir norminių aktų reikalavimais, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Dėl kaltinime išvardintų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-09-19 iki 2018-12-31. Minėti padariniai (dėl M. M. veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros) paprastai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita, specialisto išvada ar ekspertizės aktu.
2020-01-28 UAB "(duomenys neskelbtini)" ūkinės-finansinės veiklos specialisto išvada Nr. 04/11-2-22-948, patvirtina, kad LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ (2012-04-24 įstatymo Nr.XI-1988 redakcija) 2 dalis nurodo, kad „Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“ ir 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ Tiriamuoju laikotarpiu (2017-06-20 – 2018-12-31) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenis direktoriaus pareigas ėjo M. M. nuo 2017-09-19 iki 2019-07-17.
LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2012 04 24 įstatymo Nr.XI-1988 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.” UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017-10-17 iki 2018-07-31 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018-10-19 iki 2019-02-19.
Pagal įrašus, esančius tyrimui pateiktuose UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose ir apyvartos žiniaraščiuose, iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Taip pat šios aplinkybės patvirtintos 2020-07-24 Nelės Dzešulskienės specialisto paaiškinimų protokolu, pagal UAB “ (duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos nustatytas aplinkybes (2020-01-28 Specialisto išvada Nr. 04/11-2-22-948), vyriausioji specialistė Nelė Dzešulskienė pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, kuriais ji patvirtino savo duotus paaiškinimus ir specialisto išvadą, kaip teisingus. Iš dalies visos aplinkybės patvirtintos ir liudytojų parodymais.
Kaltinamasis dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, pilnai prisipažino ir paaiškino, kad minėtu laikotarpiu jis vadovavo įmonei ir apgaulingai tvarkė apskaitą, samdė buhalterinę įmonę, tačiau ne visada pateikdavo reikiamus dokumentus buhalterei, galvojo kad viską sutvarkys vėliau.
Nėra ginčo ir niekam nekyla abejonių, kad kaltinamasis M. M. nuo 2017-09-19 iki 2018-12-31 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Tai patvirtino ir pats kaltinamasis, ir rašytinė bylos medžiaga. Taigi, atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamą buhalterinę apskaitą minėtu laikotarpiu buvo M. M..
Remiantis BAĮ, apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-269-648/2017).
Nuo 2017-09-19 iki 2018-12-31 kaltinamasis M. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pats buhalterinės apskaitos netvarkė, tačiau jis pagal BAĮ 11 ir 21 straipsnius buvo atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, o tuo pačiu ir už visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimas buvo patikėtas buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui, tačiau M. M. buvo atsakingas už pirminių apskaitos dokumentų, juose esančių įrašų teisingumą, pateikimą buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui.
Remiantis ištirtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis M. M. nuo 2017-09-19 iki 2018-12-31, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, nuo 2017-09-19 iki 2018-12-31 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas BAĮ reikalavimus, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, todėl tokie jo veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Dėl BK 220 straipsnio 1 ir 2 dalies
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Tik tada, kai pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tiek subjektyvieji, tiek objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, padaryta veika gali būti vertinama kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė.
Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius (BK 220 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą. Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Pagal galiojančią BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatytą tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, taip pat sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį, teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl kvalifikuojant veikas pagal šį straipsnį, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius mokestinius santykius.
Nors BK 220 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali (nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai), neteisingų duomenų pateikimas tiesiogiai lemia prievolės mokėti mokestį nebuvimą arba prievolę sumokėti mažesnį, nei priklauso, mokestį. Būtinas šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas išvengti mokesčių – asmuo suvokia, kad jis į deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, turtą, pelną ar jų panaudojimą ir pateikė tokį dokumentą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori, t. y. veika padaroma tiesiogine tyčia. BK 220 straipsnio 2 dalyje suformuluota šios nusikalstamos veikos sudėtis, kuri taikoma tada, kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 750 MGL.
Dėl kaltinamojo P. M.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam P. M. pateiktas kaltinimas dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, siekdamas išvengti mokesčių, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 3 straipsnio reikalavimus, 15 straipsnio reikalavimus, 79 straipsnio reikalavimus, 86 straipsnio reikalavimus, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujant direktoriui P. M., neapskaitė pardavimo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (JAR (duomenys neskelbtini)) pagal notariškai patvirtintas Pirkimo - pardavimo sutartis parduodant žemės sklypus ir butus už 557859 Eur, t. sk. PVM 96818 Eur ir į biudžeto pajamas nesumokėjo PVM 96818 Eur.
- pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 64 straipsnio reikalavimus „reikalavimai dėl PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą“, 86 straipsnio reikalavimus “mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos formą, reikalaujamus joje pateikti duomenis ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius”, nes neteisėtai PVM deklaracijoje pateiktoje 2018 m. sausio mėn. mokesčių administratoriui padidino įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 46 Eur, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ i.SAF sistemoje „Gaunamų sąskaitų registras“ deklaravo pirkimų (duomenys neskelbtini) PVM 88 Eur nei nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamų sąskaitų registre 42 Eur suma; pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 64 straipsnio reikalavimus, nes neteisėtai PVM deklaracijoje pateiktoje 2018 m. sausio mėn. mokesčių administratoriui padidino įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 46 Eur, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ i.SAF sistemoje „Gaunamų sąskaitų registras“ deklaravo pirkimų (duomenys neskelbtini) PVM 88 Eur nei nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamų sąskaitų registre 42 Eur suma; dėl ko laikotarpiu nuo 2017-09-06 iki 2018-03-31 PVM deklaracijose (forma FR0600) pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai ir dėl to nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 96864 Eur PVM.
Kaltinamasis P. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pripažįsta, jog apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tačiau tikrai nenorėjo išvengti mokesčių ir tyčia neteikė neteisingų PVM deklaracijų. Paaiškino, kad jis nežinojo kaip pildyti PVM deklaracijas, teikė visus duomenis buhalteriją tvarkančiai įmonei ir ji pateikdavo PVM deklaracijas mokesčių administratoriui. Kaltinamasis pažymėjo, kad jam neaktualu klaidingai teikti deklaracijas, kadangi visi sandoriai notariniai, vieši. Taip pat nurodė, kad ekonominio, buhalterinio išsilavinimo neturi ir nesupranta kaip teisingai pildyti deklaracijas. Mano, kad netyčia pateikė klaidingą deklaraciją ir neapskaitė pardavimo sandorių, o dėl nesupratimo ir nežinojimo. Tačiau šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Byloje nustatyta, kad P. M. apgaulingai tvarkė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, šio fakto neginčijo ir pats kaltinamasis. Taip pat nekyla ginčo, kad aukščiau minėtu laikotarpiu kaltinamasis pateikė PVM deklaraciją su neteisingais duomenimis. Šias aplinkybes patvirtina ir 2018-09-10 patikrinimo aktas Nr. FR0680-358. Šiame akte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujant direktoriui P. M., neapskaitė pardavimo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (JAR (duomenys neskelbtini)) pagal notariškai patvirtintas Pirkimo - pardavimo sutartis parduodant žemės sklypus ir butus už 557859 Eur, t. sk. PVM 96818 Eur ir į biudžeto pajamas nesumokėjo PVM 96818 Eur.
Lentelėje Pirkimo - pardavimo sutartys, kurios patvirtintos notariškai nurodyti nekilnojamojo turto objektai, kurių neapskaitė kaltinamasis P. M.. Šias patikrinimo akte nustatytas aplinkybes patvirtino ir specialistė Elena Jegelevičienė, apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat teikdama paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu.
2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato mokesčio apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM. Ją sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (toliau šiame straipsnyje – pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo. Kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais. Pagal šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalį apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (išskyrus PVM, kurį šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma, o pagal įstatymo 90 straipsnio 1 dalį už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 115³ straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. M. PVM deklaracijas teikdavo kaip juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas.
Nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 2 dalyje yra padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl svarbu išsiaiškinti kaltinamojo tyčios turinį. Pagal šį nusikaltimą kaltininkas suvokia, jog pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, ir to nori. Paminėtina, kad tyčios buvimas atriboja žinomai neteisingų duomenų įrašymą nuo klaidų, kurios neišvengiamos tvarkant buhalterinę apskaitą ir mokant mokesčius, todėl būtina nustatyti kaltojo asmens sąmoningumą įrašyti neteisingus duomenis ir tokiu pagrindu išvengti mokesčių, šiuo atveju didesnių nei 750 MGL. Kaltinimasis viso proceso metu teigė, kad nežinojo kaip pildyti deklaracijas, neturi ekonominio ar buhalterinio išsilavinimo, dėl to samdė buhalterinę įmonę, be to niekada neturėjo tikslo išvengti mokesčių, kadangi duomenys yra vieši, sudaro notarinius sandorius, mokėjimai vyksta per bankines sąskaitas, duomenis gauna ne tik VĮ Registrų centras, bet ir VMI. Byloje yra duomenys apie notarines sutartis sudarytas tarp įmonės ir pirkėjų, mokėjimus už parduotą nekilnojamąjį turtą, kurie buvo vykdomi per bankines sąskaitas.
Teismų praktikoje mokesčių vengimas inkriminuojamas esant tam tikrų apgaulės elementų siekiant nepagrįstos mokestinės naudos ir mokesčių administratoriaus klaidinimo. Tai gali būti susiję su neteisėtais ir apgaulingais būdais sumažinti mokėtiną mokestį, pvz. su tariamais, apsimestiniais, ekonomikos logikos neatitinkančiais sandoriais, kurių pagalba siekiama gauti nepagrįstos mokestinės naudos, kai yra klastojami dokumentai, vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, slepiamos ar nerodomos pajamos arba dirbtinai didinamos sąnaudos ir pan. Šiuo atveju nustatyta, kad buvo vedama apgaulinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita, ką pripažino ir pats kaltinamasis. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog pateikė neteisingus duomenis apie pajamas siekdamas išvengti mokesčių, t.y pateikė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtiną į biudžetą PVM ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai ir dėl to nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 96864 Eur PVM ir to norėjo, todėl tokie jo veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje.
Dėl kaltinamosios V. S.
Šioje byloje nustatyta, kad V. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore, siekdama išvengti mokesčių,
- pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 3 straipsnio reikalavimus, 10 straipsnio reikalavimus, 15 straipsnio reikalavimus, 79 straipsnio reikalavimus, 86 straipsnio reikalavimus, nes neišrašė 2017 m. gegužės mėn. PVM sąskaitų – faktūrų už mainais gautą turtą, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-07-21 ir 2016-07-22 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, 2017-05-05 ir 2017-05-10 sutartis „Kita sutartis (keičiasi turto savininkas)“ pastatė E. Š. dvibutį gyvenamąjį namą ir tris butus, kai mainais už juos gavo 15,20 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) 76000 Eur vertės ir 13,96 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) 83760 Eur vertės., bendros vertės 159760 Eur ir nuo gauto turto vertės nepaskaičiavo pardavimo PVM 27727 Eur;
- nes dirbtinai sumažino 2017 m. gegužės mėn. mainais perleisto Buto Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę 37653 Eur,, kai Buto Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio baigtumas 58%, kaina už 1 kv. m. sudaro 478,94 Eur, t.y. 93,7 % didesnė už Buto Nr. (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 1 kv. m. kaina yra 30,27 Eur bei neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose ir nedeklaravo pardavimo PVM 6535 Eur;
- nes neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-09-01 pagal patvirtintas notarines sutartis butų pardavimų bendroje sumoje 384150 Eur ir į biudžeto pajamas nesumokėjo PVM- 66669 Eur; pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 58 straipsnio reikalavimus, 67 straipsnio reikalavimus. Jeigu turtas buvo įsigytas arba importuotas iki įregistravimo PVM mokėtoju, PVM atskaita tikslinama tokį skaičių metų, kiek į biudžetą nesumokėjo PVM 3587 Eur už 2016 m. parduotą ekskavatorių Case 580SR-4PT be PVM, kai nepatikslino PVM atskaitos 3587 Eur nuo parduoto turto likutinės vertės 17083 Eur, o būtent: 2016-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ JAR (duomenys neskelbtini) įsigijo ratinį ekskavatorių Case 580SR-4PT (V. Nr. A145G) už 20000 Eur ir PVM 4200 Eur, bendros 24200 Eur vertės ir šį sandorį UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė ilgalaikio turto registre. 2016-12-12 pagal Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16/12/12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė ratinį ekskavatorių Case 580SR-4PT UAB „(duomenys neskelbtini)“ JAR (duomenys neskelbtini) už 11000 Eur, nenurodant PVM sumos ir šio sandorio neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. 2016-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto likučiuose ekskavatorių Case 580SR-4PT apskaitė įsigijimo verte 20000 Eur, nurodant nusidėvėjimą 3333 Eur ir likutinę turto vertę 16666,80 Eur, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-11-11 iki 2017-09-06 PVM deklaracijose (forma FR0600) pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai ir dėl to per mažai šio mokesčio sumokėjo į valstybės biudžetą bei nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 104518 Eur PVM bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo papildomai 19542 Eur mokesčių nuo išmokėtų darbuotojams dienpinigių vykstant į (duomenys neskelbtini), iš jų pagal rūšis: Gyventojų pajamų mokesčio 5312 Eur, Valstybinio socialinio draudimo įmokų 14159 Eur, Garantinio fondo įmokų 71 Eur.
Šios nustatytos aplinkybės įrodytos pačios kaltinamosios prisipažinimu, kad ji, apgaulingai tvarkydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, pateikė neteisingas deklaracijas ir dėl to buvo išvengta mokesčių, mokėtinų į valstybės biudžetą. Taip pat 2018-09-10 patikrinimo aktu Nr. FR0680-358. Šias patikrinimo akte nustatytas aplinkybes patvirtino ir specialistė Elena Jegelevičienė, apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu, bei duodama paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojų parodymais.
Teismų praktikoje mokesčių vengimas inkriminuojamas esant tam tikrų apgaulės elementų siekiant nepagrįstos mokestinės naudos ir mokesčių administratoriaus klaidinimo. Tai gali būti susiję su neteisėtais ir apgaulingais būdais sumažinti mokėtiną mokestį, pvz. su tariamais, apsimestiniais, ekonomikos logikos neatitinkančiais sandoriais, kurių pagalba siekiama gauti nepagrįstos mokestinės naudos, kai yra klastojami dokumentai, vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, slepiamos ar nerodomos pajamos arba dirbtinai didinamos sąnaudos ir pan. Šiuo atveju nustatyta, kad buvo vedama apgaulinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita, ką pripažino ir pati kaltinamoji, taip pat kaltinamoji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamoji suvokė, jog pateikė neteisingus duomenis apie pajamas siekdama išvengti mokesčių, t.y pateikė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinus mokesčius į biudžetą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai ir dėl to nesumokėjo į valstybės biudžetą 104518 Eur PVM bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo papildomai 19542 Eur mokesčių nuo išmokėtų darbuotojams dienpinigių vykstant į (duomenys neskelbtini), iš jų pagal rūšis: Gyventojų pajamų mokesčio 5312 Eur, Valstybinio socialinio draudimo įmokų 14159 Eur, Garantinio fondo įmokų 71 Eur ir to norėjo, todėl tokie jos veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.
Dėl kaltinamojo M. M.
Šioje byloje nustatyta, kad M. M., laikotarpiu nuo 2017-09-19 iki 2019-07-17 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku, direktoriumi ir kasininku, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, pagal 2017-11-15 pirkimo pardavimo sutartį, išrašydamas PVM sąskaitą faktūrą Nr. PPS2017-11-15 UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ pardavė butą 46,52 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 131/999 d., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 27000 (tame skaičiuje 4686 Eur PVM) Eur; pagal 2018-04-03 pirkimo pardavimo sutartį, neišrašydamas PVM sąskaitos faktūros G. J. pardavė žemės sklypą 0,1048 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyv. namą 78,55 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 80000 (tame skaičiuje 13884 Eur PVM) Eur; pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2017 m. lapkričio mėn. ir 2018 m. balandžio mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pridėtinės vertės mokestį, o būtent: - pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600) už 2017 m. lapkričio mėn. neįrašė 27000 Eur pardavimo pajamų ir šią deklaraciją 2017-12-22 per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, ko pasekoje bendrovė 2017-11-15 pardavusi butą ir žemės sklypą 4686 Eur sumažino pardavimo PVM; - pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600) už 2018 m. balandžio mėn. neįrašė 80000 Eur pardavimo pajamų ir šią deklaraciją 2018-05-21 per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, ko pasekoje bendrovė 2018-04-03 pardavusi žemės sklypą ir gyvenamą namą 13884 Eur sumažino pardavimo PVM, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir sumažino į valstybės biudžetą viso 18570 Eur mokėtino pardavimo PVM sumą.
Šios nustatytos aplinkybės įrodytos pačio kaltinamojo prisipažinimu, kad jis, apgaulingai tvarkydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, pateikė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, ko pasekoje bendrovė 2018-04-03 pardavusi žemės sklypą ir gyvenamą namą 13884 Eur sumažino pardavimo PVM, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir sumažino į valstybės biudžetą iš viso 18570 Eur mokėtino pardavimo PVM sumą. Šias aplinkybes be kaltinamojo ir liudytojų parodymų taip pat patvirtina 2020-07-24 Nelės Dzešulskienės specialisto paaiškinimų protokolas, pagal UAB “ (duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos nustatytas aplinkybes (2020-01-28 Specialisto išvada Nr. 04/11-2-22-948). Taip pat vyriausioji specialistė Nelė Dzešulskienė pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, kuriais ji patvirtino savo duotus paaiškinimus ir specialisto išvadą, kaip teisingus.
Teismų praktikoje mokesčių vengimas inkriminuojamas esant tam tikrų apgaulės elementų siekiant nepagrįstos mokestinės naudos ir mokesčių administratoriaus klaidinimo. Tai gali būti susiję su neteisėtais ir apgaulingais būdais sumažinti mokėtiną mokestį, pvz. su tariamais, apsimestiniais, ekonomikos logikos neatitinkančiais sandoriais, kurių pagalba siekiama gauti nepagrįstos mokestinės naudos, kai yra klastojami dokumentai, vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, slepiamos ar nerodomos pajamos arba dirbtinai didinamos sąnaudos ir pan. Šiuo atveju nustatyta, kad buvo vedama apgaulinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita, ką pripažino ir pats kaltinamasis, taip pat kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog pateikė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas siekdamas išvengti mokesčių, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nedeklaravo ir sumažino į valstybės biudžetą iš viso 18570 Eur mokėtino pardavimo PVM sumą ir to norėjo, todėl tokie jo veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, baudžiamojon atsakomybėn patrauktų M. M. ir V. S. veiksmais buvo realizuojamas bendras sumanymas – buhalterinėje apskaitoje nefiksuoti dalies ūkinių operacijų siekiant išvengti mokesčių, o su tokiu jų veikos modeliu glaudžiai susiję ir tolesni jų veiksmai, kai žinomai neteisingi duomenys atitinkamuose dokumentuose buvo pateikiami valstybės įgaliotai institucijai. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju padarytas veikas sieja bendra tyčia, veiksmai susideda iš vienarūšių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių, analogišku būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų. Tokiu būdu buvo sukurta tam tikra veikimo sistema siekiant bendro nusikalstamo sumanymo, todėl, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, šiuo konkrečiu atveju sprendžiama, jog kaltinamųjų M. M. ir V. S. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarytos idealiąja sutaptimi.
Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008). Taigi, konstatuotina, kad M. M. ir V. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir šiuo aspektu tai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą. Taip pat kaltinamieji atitinka ir kitas BK 40 straipsnio 1,2 dalies sąlygas.
Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas kaltinamojo M. M. sutuoktinės K. M. prašymas perduoti sutuoktinį jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Esant K. M. prašymui perduoti M. M. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius tęstinius nusikaltimus idealiąją nusikalstamų veikų sutaptimi, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Žala nepadaryta, kadangi civilinių ieškinių nėra pareikšta. Kadangi M. M. teisiamas pirmą kartą, kaltinamasis dirba, priklausomybių įskaitose neįrašytas, darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja K. M. yra kaltinamojo sutuoktinė, neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti. Laiduotoja nurodė, kad su sutuoktiniu santykiai yra itin artimi, kalbėjo apie įvykį, sutuoktinis gailisi dėl to, kad taip pasielgė. Ji gali daryti jam teigiamą įtaką. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad M. M. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą.
Kaltinamosios V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas kaltinamosios V. S. sutuoktinio A. S. prašymas perduoti sutuoktinę jo atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.
Esant A. S. prašymui perduoti V. S. jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius tęstinius nusikaltimus idealiąją nusikalstamų veikų sutaptimi, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas. Žala nepadaryta, kadangi civilinių ieškinių nėra pareikšta. Kadangi V. S. teisiama pirmą kartą, kaltinamoji dirba, priklausomybių įskaitose neįrašyta, darytina išvada, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas A. S. yra kaltinamosios sutuoktinis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Laiduotojas nurodė, kad su sutuoktine santykiai yra itin artimi, kalbėjo apie įvykį, sutuoktinė gailisi dėl to, kad taip pasielgė. Jis gali daryti jai teigiamą įtaką. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad V. S. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą.
Byloje taip pat yra pateiktas P. M. prašymas perduoti jį pagal laidavimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jo sutuoktinei. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad P. M. šiuo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje, o tai yra sunkus tyčinis nusikaltimas, todėl teismas netaiko kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų.
Dėl bausmės P. M.
P. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad jis iš esmės savo kaltės neneigia, ją pripažino ir gailisi tokias nusikalstamas veikas padaręs, pripažino visas faktines bylos aplinkybes, civilinių ieškinių byloje nėra, žala nepadaryta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
P. M. neteistas, nebaustas administracine tvarka, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje ir psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas, charakterizuojamas teigiamai. Skiriant bausmę atsižvelgtina į kaltinamojo amžių, kad yra pakankamai jauno amžiaus, kad padarytas apysunkis ir sunkus tęstiniai tyčiniai nusikaltimai.
Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 str. 3 d.).
BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų rūšiai, sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo bausmės. Skiriant bausmę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teismas sprendžia, jog šiuo atveju, jam turi būti skiriama viena švelniausių sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant minimalų.
Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki 8 metų. Tačiau byloje nustatyta, kad P. M. apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą ir to pasėkoje pateikė neteisingas deklaracijas mokesčių administratoriui ir taip išvengė mokėtinų mokesčių valstybei. Tačiau kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, civilinių ieškinių nėra, žala valstybei nepadaryta, nesumokėtų mokesčių dalis išieškota mokesčių administravimo nustatyta tvarka. Skirdamas bausmę, teismas įvertinęs nusikalstamų veikų pavojingumą, tai, jog jokių padarinių nekilo, sprendžia, jog kaltinamojo padarytų veikų pavojingumas yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tokios veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Todėl, įvertinęs kaltininko asmenybę ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas laikosi nuomonės, kad net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šioje situacijoje nebūtų teisingas, kad izoliavus P. M. nuo visuomenės bausmės tikslai nebus pasiekti, kadangi visos aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo asmenybės pavojingumas nėra didelis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skiriant bausmę pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnė, negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta, bausmė – bauda. Tokia bausmės rūšis, teismo įsitikinimu, atitiks teisingumo principą ir bus pakankama ne tik nubausti P. M. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų. Bausmės, paskirtos už veikas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kardomoji priemonė kaltinamiesiems nepaskirta. Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kurių 14 segtuvų sudėti į vieną dėžę ir saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVTS, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308, 313 straipsniais
nusprendžia:
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, bei nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5000 eurų) bauda;
pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 200 MGL (10000 eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrintą galutinę bausmę paskirti 200 MGL (10000 eurų) baudą.
Įpareigoti P. M. baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti P. M., kad nustatytu laiku savanoriškai baudos nesumokėjus, ji bus išieškota priverstinai.
V. S., padariusią nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
V. S. perduoti laiduotojo A. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laidavimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. M., padariusį nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
M. M. perduoti laiduotojos K. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laidavimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti V. S. ir M. M., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojams K. M. ir A. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių 14 segtuvų sudėti į vieną dėžę ir saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVTS, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).