Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. patikslintą pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės aktų įrašus, suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė byloje išvadą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašus. Išvadoje nurodė, kad pareiškėjos prašymas jos ir vaikų pavardę rašyti „W.“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Taip pat prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Patikslintas pareiškimas tenkinamas visiškai.

6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų asmenvardžių rašymo pagal originalią sutuoktinio pavardę, naudojant raidę „w“.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos pilietė. 2011 m. gegužės 18 d. ji sudarė santuoką su Islandijos Respublikos piliečiu O. V.. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – CMS) 2011 m. gegužės 18 d. įtraukė pareiškėjos sudarytą santuoką į apskaitą. Išduotame CMS santuokos sudarymo įraše Nr. 433 pareiškėjos pavardė nurodyta „V.“. (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėjos dukra A.. Dukros A. pavardė gimimo liudijime įrašyta „V.“. Šią aplinkybę patvirtina kartu su pareiškimu pateiktas gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio 27 d. pareiškėjos sutuoktinis pasikeitė savo pavardę iš „V.“ į „W.“. Šią aplinkybę patvirtina pateiktas Islandijos registro leidimas keisti vardą. (duomenys neskelbtini) gimus pareiškėjos ir jos sutuoktinio dukrai Norai, jos pavardė buvo įrašyta „V.“. Šią aplinkybę patvirtina CMS 2017 m. rugpjūčio 2 d. išduotas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į CMS su prašymu pakeisti jos ir jos dukrų pavardes į originalią vyro pavardę „W.“. CMS 2019 m. liepos 23 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. išvadomis Nr. 05-14-591, Nr. 05-14-643 ir Nr. 05-14-642 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymus. Minėtose išvadose CMS nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus patenkinti pareiškėjos prašymo neturi galimybės.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis). Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Pagal CK 3.281 straipsnį, civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba.

10. Esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

11. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010 m. gruodžio 22 d. Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), konstatuota, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip asmens teisių ribojimas. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

12. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Europos Žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja su šeima gyvena Islandijos Respublikoje. Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad esant jos, sutuoktinio ir vaikų skirtingoms pavardėms (W., V., V.) visa šeima nuolat patiria nepatogumų tiek gyvenant pačioje Islandijoje, tiek keliaujant į kitas valstybes. Sunkumų pareiškėjai ir jos šeimai kyla registruojantis į renginius, užsisakant viešbutį, atsiimant pašto korespondenciją, registruojant vaikus į ugdymo įstaigas, nes dėl skirtingų pavardžių tenka nuolat įrodinėti visų šeimos narių tapatybes ir ryšius.

14. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys duomenys iš valstybės įmonės Registrų centro (pateikti teismui 2020 m. rugpjūčio 31 d.) patvirtina, jog Lietuvos Respublikoje jau yra registruotų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių galiojantį asmens dokumentą, kuriame įrašytame asmens varde ir/ar pavardėje yra raidė „w“. Taigi „w“ rašmens naudojimas Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra įmanomas ir įgyvendinamas. Pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu negali būti taikomi kiti reikalavimai, ypač pažeidžiantys jų teises į naudojimąsi savo vardu ir pavarde. Teismas pažymi ir tai, kad pavardės „W.“ gramatinė struktūra nedaro neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui Lietuvoje.

15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į nurodytą teisinį reglamentavimą, tarptautinių teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas sprendžia, jog CMS atsisakymas pakeisti pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų pavardes ir išduoti santuokos bei gimimo įrašus su sutuoktinio ir biologinio tėvo pavarde „W.“ sukelia pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams reikšmingų nepatogumų, įrodinėjant jų tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, bei patvirtinant šeimos giminystės ryšius. Akivaizdu, jog draudimas įrašyti pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų pavardę su „w“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos pareiškėja ir jos nepilnamečiai vaikai šiuo metu patiria ir patirtų ateityje dėl sulietuvintos ir nevienodos jų pavardės. Be to, toks draudimas sudaro prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą bei asmens teisę į vardą (CK 2.20 straipsnis). Nenustatyta, jog šiuo atveju pareiškėjai ir nepilnamečiams vaikams sutuoktinio ir biologinio tėvo pavardės suteikimas ir „w“ raidžių rašymas pavardėse galėtų reikšmingai pakenkti valstybinės kalbos vartojimo taisyklėms ar kad tuo būtų pažeistas viešasis interesas.

16. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nenukrypus nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo ir atsisakius tenkinti pareiškėjos prašymus, būtų prieštaraujama teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams, taip pat būtų sudarytos sąlygos kilti reikšmingoms neigiamoms pasekmėms pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams dėl įrašytų skirtingų pareiškėjos šeimos narių pavardžių. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjos patikslintas pareiškimas pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsnis, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. liepos 23 d. išvadą Nr. 05-14-591.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. išvadą Nr. 05-14-643.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. išvadą Nr. 05-14-642.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę į „W.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos dukros A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę į „W.“ ir išduoti naują gimimo įrašą.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos dukros N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę į „W.“ ir išduoti naują gimimo įrašą.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.