Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danutei Rainienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui Ž. B. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo – R. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Trečiajam asmeniui teismo siųsti procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti (duomenys neskelbtini); tačiau atsiliepimo į ieškinį trečiasis asmuo teismo nustatytu terminu nepateikė.

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad atsakovas ruošiasi grįžti į Lietuvą, norėtų rūpintis dukra ir su ja bendrauti. Šiuo metu dirba Vokietijoje. Mano, kad vaikas nebuvo paliktas be priežiūros, dukra lakinai gali pagyventi pas močiutę. Atsakovo kaltės nėra. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiautų tėvo valdžia. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, reikia atsižvelgti į minimalios mėnesinės algos dydį, taip pat į globėjos gaunamas pajamas už globą, gaunamas vaiko lėšas iš valstybės – našlaičio pensiją, vaiko pinigus. Jei teismas nuspręsti riboti atsakovo tėvo valdžią, ji visų pirma turėtų būti ribojama terminuotai.

7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. S. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad ne visiškai sutinka su prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo dydžiu, nes mano, kad 400 Eur yra per mažas išlaikymas. Atsakovas pajėgus teikti dukrai didesnį išlaikymą – 500 Eur. Atsakovas dirba Lietuvoje, tik komandiruojamas į Vokietiją. Iš kalbų žino, kad atsakovo alga apie 2 500-3 000 Eur po mokesčių. Atsakovas išėjo iš namų (duomenys neskelbtini), kai labai susirgo trečiojo asmens dukra – M. A. B. motina. Nuo tada atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auginimo. Beveik su vaiku nebendrauja, tik parašo žinutę. 2022 m. buvo tik du kartus susitikęs su dukra – (duomenys neskelbtini) mėnesiais. Nurodė, kad M. A. B. gauna 223 Eur našlaitės pensiją, 85 Eur vaiko pinigus, dar gauna 94 Eur priemoką, kol nepriteistas išlaikymas, taip pat mokama 196 Eur globėjo išmoka. Atsakovas išlaikymą moka tiesiai dukrai į jos banko sąskaitą. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra nemažos, nes mergaitė gabi, auga, viskam reikia pinigų. Patvirtino, kad sutinka būti M. A. B. rūpintoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

8. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametės M. A. B., gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvai yra L. P. ir Ž. B.. Vaiko motina L. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Tarnyboje gavus duomenų apie tai, kad vaiko tėvas Ž. B. išvykęs iš Lietuvos, nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo, jos specialistai, nustatę, kad M. A. B. buvo likusi be įstatyminio atstovo Lietuvoje, kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo paimti M. A. B. iš jos tėvo išdavimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnybos prašymą tenkino ir leido paimti M. A. B. iš jos tėvo. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) M. A. B. nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinąja rūpintoja paskirta nepilnametės senelė R. S. Rūpybos vieta nustatyta laikinosios rūpintojos gyvenamojoje vietoje. (Duomenys neskelbtini) Tarnyboje buvo atlikta M. A. B. globos peržiūra. Apsilankymo metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgus į nepilnametės nuomonę ir norą gyventi su senele, senelės norą ir sutikimą nuolatos rūpinti vaikaite, į tai, kad emocinis tėvo ir dukters ryšys išliko šaltas, tėvas nerodo iniciatyvos susigrąžinti mergaitės globos, nuspręsta kreiptis į teismą dėl nuolatinės rūpybos nepilnametei nustatymo. Ieškovas prašo teismo neterminuotai apriboti Ž. B. tėvo valdžią dukters M. A. B. atžvilgiu CK 3.180 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi Ž. B. vengia atlikti savo pareigas auginti, auklėti ir prižiūrėti dukrą M. A. B.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

9. Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

10. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

11. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovas Ž. B. dirba (duomenys neskelbtini), tačiau jo faktinė darbo vieta daug metų yra Vokietijoje, į Lietuvą grįžta trumpam periodiškai. Tėvas su dukra beveik nebendrauja, 2022 m. buvo susitikę du kartus, tėvas kartkartėmis dukrai parašo žinutę el. ryšio priemonėmis, tačiau dukra ne visada į tokį bendravimą atliepia dėl turimų nuoskaudų tėvui. Net ir grįžęs į Lietuvą, tėvas ne visada susitinka su dukra. Atsakovas per atstovą nurodė, kad neprieštarauja, jog vaikas laikinai gyventų pas močiutę, kadangi jis šiuo metu neturi galimybės sugrįžti į Lietuvą, tačiau nesutinka, kad būtų ribojama jo tėvo valdžia dukters atžvilgiu, kadangi jis dukra rūpinasi – teikia išlaikymą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas iš tiesų prisideda prie dukters išlaikymo. Vis tik, teismas negali sutikti su atsakovu, kad pinigų pervedimas į dukters sąskaitą yra pakankamas rūpinimasis vaiku ir tinkamas tėvų pareigų įgyvendinimas. Teismas pažymi, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikams. Tėvai turi vaikus auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius kasdien. Vaikams kasdieną yra reikalingos sveikos ir saugios raidos bei gyvenimo sąlygos. Tinkamas vaikų poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas, kaip vienintelis po vaiko motinos mirties likęs įstatyminis atstovas ir tėvas, ėmėsi kokių nors veiksmų užtikrinti esminius savo dukters poreikius – į gyvenamąją vietą, į emociškai saugią aplinką, patenkinti fiziologinius poreikius ir pan. Kaip teisme nurodė trečiasis asmuo, atsakovas nedalyvavo vaiko motinos laidotuvėse ir išvyko iš Lietuvos, o 2022 m. su dukra buvo susitikęs tik du kartus, visą vaiko rūpinimąsi iš esmės delegavęs vaiko senelei. M. A. B. laikinąją globą, atsakovas turėjo laiko imtis veiksmų susigrąžinti vaiką, jis yra darbingas, dirbantis ir gaunantis pajamas, dėl to turi galimybes pasirūpinti savo vaiku ir sudaryti jam fiziškai bei emociškai saugias gyvenimo sąlygas, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. Dėl to teismas negali sutikti su atsakovu, kad jo kaltės, nesirūpinant dukra, nėra. Taigi atsakovas yra nusišalinęs nuo savo vaiko M. A. B. priežiūros ir auklėjimo, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas dukrai ir ja nesirūpina, jo kaltė pasireiškia neveikimu, o tai yra pagrindas apriboti atsakovo tėvo valdžią dukters atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalyje). Vis tik teismas iš bylos duomenų neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, kadangi atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo. Dėl to tėvo valdžia atsakovui apribojama laikinai.

12. Teismas pažymi, kad tėvo valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovui išaiškintina, kad laikinai apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl nuolatinės rūpybos, turto administratoriaus, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

13. Apribojus atsakovui tėvo valdžią, vadovaujantis CK 3.256, 3.257 straipsniais, atsakovo nepilnamečiam vaikui – M. A. B. nustatytina nuolatinė rūpyba. Tarnyba prašo nustatyti nuolatinę rūpybą M. A. B. ir jos rūpintoja, gaunamų lėšų ir turto administratore paskirti R. S. (vaiko senelę). Vaiko gyvenamąją vietą nustatyti rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

14. Minėta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai (duomenys neskelbtini) nutartimi (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino Tarnybos prašymą dėl vaiko paėmimo iš tėvo. Šiuo pagrindu Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei M. A. B. nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta vaiko senelė trečiasis asmuo R. S., globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Šią laikinąją globą (rūpybą) trečiasis asmuo vykdo iki šiol.

15. Ieškovas nurodo, kad M. A. B. nuo mažens gyvena su savo senele – trečiuoju asmeniu R. S., jas sieja artimas tarpusavio ryšys. Kitų asmenų, kurie norėtų ir galėtų rūpintis nepilnamečiu vaiku, Tarnybai nėra žinoma. Teismui pateiktas R. S. sutikimas būti nuolatine anūkės rūpintoja, taip pat nepilnametė Tarnybos specialistams ne kartą išsakė pageidavimą, kad ja rūpintųsi senelė R. S.. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo savo sutikimą dar kartą patvirtino. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) senelės šeimoje vyksta sklandžiai, vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų nenustatyta. Tarnybos vertinimu, trečiasis asmuo atitinka visus įstatymo reikalavimus. Teismui pateikta VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro Globėjų ir įvaikintojų tarnybos (duomenys neskelbtini) išvada dėl pasirengimo globoti (rūpinti) vaiku, kurioje nurodyta, jog R. S. gali globoti (rūpinti) savo anūkę M. A. B.. Pateiktas trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad trečiojo asmens sveikatos būklė netrukdo būti kito asmens rūpintoja/globėja. R. S. neteista, administracine tvarka nebausta, veiksni. Duomenų apie tai, kad R. S. būtų apribota motinos valdžia, kad vaikas (ai) būtų nuo jos atskirti, arba jos, kaip vaiko (ų) globėjos (rūpintojos) įgaliojimai būtų nutraukti įstatyme numatytais pagrindai, byloje nėra. Kitų asmenų, kurie norėtų tapti M. A. B. nuolatiniu rūpintoju, nenustatyta. Teismui pateikta duomenų, kad pati nepilnametė sutinka ir nori, jog trečiasis asmuo taptų jos nuolatine rūpintoja.

16. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. S. teismui paliko teigiamo ir patikimo asmens įspūdį, patvirtino, kad sutinka būti anūkės nuolatine rūpintoja. Papildomai papasakojo apie ryšį su vaiku ir suteiktas gyvenimo sąlygas, apie anūkės bendravimą su tėvu. Atsakovas taip pat neprieštarauja dėl šio ieškinio reikalavimo.

17. M. A. B. su trečiuoju asmeniu gyvena trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame bute, gyvenimo sąlygos tinkamos ir saugios vaikui augti. Nepilnametė gauna našlaitės pensiją, kitų išmokų, taip pat turi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, dėl to būtina paskirti nepilnametės turto administratorių.

18. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, M. A. B. nustatoma nuolatinė rūpyba, rūpintoja, gaunamų lėšų ir turto administratore paskiriama trečiasis asmuo R. S.. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

19. Trečiajam asmeniui R. S. išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko rūpintojas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Dėl išlaikymo priteisimo

20. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

21. Ieškovas, atsižvelgdamas į nepilnametės M. A. B. amžių, sveikatą ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, ugdymui, lavinimui, į atsakovo darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, į turimų išlaikytinių skaičių, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismas šį ieškinio reikalavimą tenkina visiškai. M. A. B. motina yra mirusi, dėl to didžioji išlaikymo našta tenka atsakovui, kuriam išlaikyti dukterį taip pat padeda valstybė. Ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma nesiekia minimalios mėnesinės algos dydžio po mokesčių, t. y. 633 Eur, kurios ieškovas pagal teismų praktiką neprivalo įrodinėti. Nepilnametė dar gauna našlaitės pensiją (223 Eur), vaiko pinigus (85 Eur), trečiasis asmuo gauna globėjo išmoką (apie 196 Eur). Mergaitei yra 16 metų, ji mokosi gimnazijoje, mokosi pažangiai, lanko užklasinius užsiėmimus. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti išlaikymas iš tėvo kartu su valstybės skiriamomis lėšomis yra pakankami užtikrinti būtinus nepilnametės poreikius. Atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, duomenų apie kitus jo išlaikytinius byloje nėra, atsakovas dukrai 2022 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais, taip pat kitais mėnesiais, pervesdavo 400 Eur išlaikymui, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus vaikui teikti ieškovo prašomą išlaikymą. Remdamasis paminėtu, teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia iš atsakovo Ž. B. išlaikymą dukrai M. A. B. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.

22. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

23. Išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti (administruoti) uzufrukto teise vaiko nuolatinei rūpintojai R. S..

24. Sprendimo dalys dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai. Ieškovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

26. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai (100 proc.), o bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 108 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27. Bylos duomenimis, teismas patyrė 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl ieškinio patenkinimo atveju šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti atsakovo Ž. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko M. A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiam vaikui M. A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nuolatinę rūpybą, vaiko rūpintoja, gaunamų lėšų ir turto administratore paskirti trečiąjį asmenį R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą rūpintojos R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo Ž. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mokamą po 400 Eur (keturis šimtus eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y. (duomenys neskelbtini.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo Ž. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 19,92 Eur (devyniolika eurų ir 92 eurocentus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 127,92 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus ir 92 eurocentus).

Išaiškinti, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.