- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-355-123/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- UAB „Metva“
- Ieškovas
- I. L.-Ž.
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-355-123/2010
2010 m. vasario 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Metva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. L.-Ž. ieškinį atsakovei UAB „Metva“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 74 738,20 Lt skolą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 17 866,35 Lt netesybų, jas įskaitant į ieškovės prašomą priteisti 68 517,15 Lt sumą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovė pateikė prašymą atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-10-23 nutartimi atsakovės prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atleidimo atmetė, nustatė atsakovei septynių dienų terminą pašalinti priešieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad įstatymas nenumato ir teismui nėra suteikta teisė atleisti asmenį nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, todėl teismui nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-23 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teigia, kad nors CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę tik iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau teismas šią teisės normą turėtų aiškinti ir taikyti vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Tvirtina, kad neturi jokių galimybių sumokėti net mažiausios žyminio mokesčio dalies, nes visas turtas bei piniginės lėšos yra areštuotos, todėl remiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais yra pagrindas atleisti nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo. Mano, kad teismas užkirto kelią teisminiu keliu ginti savo pažeistas teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį ir pan.). Taigi žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad nors CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę tik iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau teismas šią teisės normą turėtų aiškinti ir taikyti vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir ją atleisti nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalyje pateiktas išsamus sąrašas asmenų, kurie atleidžiami nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo. Tokių atvejų sąrašas yra išsamus ir negali būti aiškinamas plečiamai. Atsakovė šioje byloje pareiškė priešieškinį dėl skolos priteisimo, tokiose bylose šalys nėra atleidžiamos nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra įstatymų numatyto pagrindo atleisti atsakovę nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo.
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas atmesdamas jos prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigodamas pašalinti priešieškinio trūkumus, užkirto kelią teisminiu keliu ginti savo pažeistas teises. Išaiškintina, kad teisę kreiptis teisminės gynybos finansinių sunkumų turinčiai atsakovei užtikrina tiek CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek ir CPK 84 straipsnyje numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.
Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio ar mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančio asmens padėtis, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Apeliantė tvirtina, kad neturi jokių galimybių sumokėti net mažiausios žyminio mokesčio dalies, nes visas jos turtas bei piniginės lėšos yra areštuotos. Išaiškintina, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad įmonės esamą turtinę bei finansinę padėtį patvirtina įmonės turto apskaitos dokumentai, įmonės balansas, pelno-nuostolių ataskaitos ir kiti finansinės atskaitomybės duomenys, duomenys apie įmonės pinigines lėšas bankuose ir įmonės sąskaitoje, įmonės įsiskolinimai kreditoriams, įmonės debitoriai, Nekilnojamojo turto registro ir kiti turtinę padėtį atspindintys objektyvaus turinio duomenys.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas, 2009-10-14 išrašas iš Turto arešto aktų registro, nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis sunkią atsakovės finansinę padėtį, priešingai, iš išrašo matyti, kad atsakovė turi nemažai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tačiau jis šiuo metu yra arešuotas. Be to, pažymėtina, kad atsakovės bankų sąskaitų informacija apie esamas lėšas 2009 m. spalio 12 dieną dar neatspindi realios atsakovės turtinės padėties. Daugiau atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią finansinę bei turtinę padėtį teismui nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog atsakovė įrodė, kad jos turtinė padėtis yra tokia, kad negalėtų sumokėti įstatymo numatyto žyminio mokesčio, todėl teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl atsakovės atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimo iki teismo sprendimo priėmimo atidėjimo klausimo.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškinio priėmimu, ir pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 135 str. 2 d., 138 str.), paskirdamas atsakovei terminą priešieškinio trūkumui pašalinti – žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 80 str.1 d. 1 p.), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-23 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.