Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui J. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos A. R. (toliau – ir Pareiškėja), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos A. G. 2025-10-29 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25281397759),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2025-10-29 nutarimu (ROIK: 25281397759) nutarta A. R. nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 punktą, konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo sudėties požymių. Tyrimas buvo pradėtas pagal A. R. pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo A. R. nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0725000015146 įpareigojimų nesilankyti pareiškėjos gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie pareiškėjos, nebendrauti, neieškoti ryšių su ja, tokiu būdu nesilaikė Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3 punkto, 4 punkto reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 2 dalį.

1.1. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad byloje gautas A. R. sutuoktinės A. R. paaiškinimas, jog 2025-08-09 11.34 val. ji pro savo butą langą pastebėjo, kad A. R. vaikšto lauke šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini). g. A. A. R. įpareigotas nesiartinti prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens 100 m atstumu. Byloje nėra aišku, koks yra atstumas nuo lauko iki buto durų. Byloje yra vienintelis A. R. paaiškinimas, kad ji matė lauke A. R.. Daugiau jokių kitų įrodymų byloje nenustatyta.

1.2. Institucija nutarime konstatavo, jog byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad A. R. nurodytą dieną ir valandą buvo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). g. A. T. pat institucija pažymėjo, jog įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. R. veika nelaikytina tokia pavojinga, jog sukeltų ANK 489 straipsnyje numatytus padarinius. Byloje nėra surinkta duomenų, leidžiančių teigti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 489 straipsnyje

4. Pareiškėja A. R. teismo posėdžio metu prašė panaikinti policijos nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta nepradėti administracinės teisenos. Papildomam tyrimui grąžinti neprašė, nes dėl praėjusio laiko nebebus galimybės gauti vaizdo medžiagos ar apklausti liudytojus (kaimynus), kurie būtų matę šį įvykį. Pakartojo, kad policija neatliko jokio tyrimo, nesurinko jokių duomenų, jokių įrodymų. Nutarimas priimtas netinkamai atlikus tyrimą, vadovaujantis tik A. R. rašteliu. Prašo užfiksuoti, kad A. R. melavo duodamas paaiškinimus ir padavė melagingą medžiagą teismui. Ekrano nuotraukos, pridėtos prie 2026-01-05 pateiktų papildomų dokumentų, patvirtina tai, jog tą dieną ji skambino policijai 22.34 val., kuri atvyko praėjus valandai po pažeidimo. Policija protokole nurodė ne tą laiką, kada buvo skambinta, t. y. kada buvo padarytas nusižengimas, o tą laiką, kai jie atvyko. Policija savo atsiliepime remiasi tuo laiku, kuris visiškai neatitinka nusižengimo padarymo laiko. Prie medžiagos jie nepridėjo jos skambučio garso įrašo. Taip pat policija neiškvietė į jokią apklausą, o tiesiog priėmė nutarimą. Visa medžiaga, kurią pateikė policija, visiškai neatitinka šio pažeidimo, įskaitant ir A. R. advokato pateiktus dokumentus, kurie taip pat visiškai nesusiję su šiuo pažeidimu. Į bylą taip pat nėra pateikti duomenys apie A. R. telefono buvimo vietą, kurie neva byloja, jog A. R. tuo metu buvo kitoje vietoje. Yra tik A. R. teiginiai, kad jo ten nebuvo ir būtent tuo vieninteliu teiginiu yra paremtas skundžiamas nutarimas.

4.1. Dėl smurto prieš ją jau teisme vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Ji teikė prašymus A. R. pakeisti kardomąją priemonę griežtesne, tačiau jos prašymas nebuvo tenkintas ir A. R. palikta intensyvi priežiūra.

4.2. Aplinkybę, kad A. R. padarė nusižengimą, pagrįsti gali liudytojai, t. y. jos namo kaimynai, kurių vardų ir pavardžių ji nežino, tačiau apie juos ji policijai minėjo. Šie liudytojai gali paliudyti, kad tuo laiku A. R. buvo (duomenys neskelbtini). Tą dieną kaimynai buvo atėję pas ją paklausti, kas nutiko, kodėl atvyko policija. Kaimynai patys sakė, jog jeigu reikės, tai galės paliudyti. Tačiau policija jų neapklausė. Tarp liudytojų taip pat yra jos vaikai, kurie tuo metu buvo namie. Jos vyriausioji dukra, kuri dirba, tačiau įvykio dieną jai buvo išeiginė ir ji buvo namuose. Taip pat reikia apžiūrėti įvykio vietas, siekiant nustatyti, kokiu tiksliai atstumu A. R. buvo nuo jos namų. A. R. stovėjo prie šiukšliadėžių. Ji policijai skambino po pažeidimo, nes ji A. R. pasakė, jog tuoj paskambins policijai ir tada A. R. pradėjo eiti toliau nuo jų namų. A. R. ten, prie jų namų buvo nuo 9 val. iki 22.32 val. Dukra pasakė, kad ten tėtis ir ji pati pamatė, kad jis yra. Tada ji paskambino A. R. ir pasakė, jog jis pažeidinėja sąlygas. Jis ten buvo, nes A. R. turėjo tikslą persekioti jos nepilnametę dukrą, persekiojo ją (pareiškėją), sakė, jog ją (pareiškėją) primuš. Apie tai visur pranešta ir užfiksuota. Tai nėra vienkartinis pažeidimas, o sistemingas.

5. Liudytoja R. K. teisme paaiškino, kad A. R. yra jos mama, o A. R. yra jos patėvis. Šiuo metu jie visi kartu nebegyvena. Ji gyvena su savo mama (pareiškėja), broliu ir sese. Su A. R. atskirai gyvena nuo 2024 m. gruodžio (Teismo pastaba. Vertėja išvertė 2025 m., tačiau liudytoja paaiškino, kad atskirai gyvena nuo gruodžio mėnesio už praeitų metų). Ji nėra įvaikinta. Jos ryšis su patėviu nėra artimas. A. R. iš rugpjūčio 8 d. į 9 d., nakties metu apie 3 val., bandė atidaryti jų buto duris ir užeiti į vidų. Mama iškvietė policiją, o A. R. iškart pabėgo. Jie A. R. pamatė kitą dieną ryte, kai jai (liudytojai) buvo išeiginė. Jos jaunesnioji sesuo K. A. R. taip pat pamatė ir pasakė mamai, jog „tėvas stovi prie lango“. Jie gyvena 4 aukšte ir pamatė A. R. pro langą. A. R. stovėjo prie šiukšlių konteinerių. A. R. šaukė K., kad ji eitų pas jį. Jie visa tai girdėjo, nes langai buvo atidaryti. K. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Ji (liudytoja) mano, kad A. R. buvo atėjęs, norėdamas pagrobti K., nes jis tai daro reguliariai, dažnai grasina. Po to mama nusileido žemyn į lauką, bandė pasikalbėti su juo, kad jis išeitų, o A. R. pradėjo rėkti ant mamos ir ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Kai mama grįžo namo, pasakė, jog iškart skambins tyrėjui, prokurorui ir tada policijai. Ji (liudytoja) nebandė užfiksuoti šio įvykio kameromis, nes viskas įvyko labai greitai. Kai jie paprašė patikrinti kameras, kurios filmavo įvykio vietą, kur stovėjo A. R., o jiems atsakė, kad tos kameros neveikia.

5.1. Tokie A. R. bandymai buvo reguliarūs. A. R. bandydavo įsilaužti į jų butą ir pasiimti K. Kai tik A. R. padarydavo pažeidimą, mama iškart pranešdavo policijai. Jie nebandė užfiksuoti kitų A. R. pažeidimų, nes žinojo, kad filmuoti ir/ar fotografuoti kitą žmogų yra draudžiama.

5.2. Į (duomenys neskelbtini) persikraustė 2025-09-30. Orderis A. R. buvo išduotas visų šeimos narių atžvilgiu, t. y. A. R., dukrų K. ir V. ir jos (liudytojos). Pagal išduotą orderį A. R. negalėjo artintis prie jų 100 m atstumu. Tai, jog A. R. raštiškai nurodė, kad tą dieną jis buvo pas save namie, yra melas, nes tą dieną jį matė ir jų kaimynai. Ji (liudytoja) kaimynų vardų ir pavardžių nežino. Kaimynai dėl šio įvykio kalbėjosi su jos mama, o jos (liudytojos) asmeniškai teiravosi tik viena kaimynė, kurios taip pat vardo ir pavardės nežino.

5.3. Orderis dėl smurto artimoje aplinkoje dar galioja, iki šiol vyksta ir kiti baudžiamieji procesai. A. A. R. pažeidimus mama pranešdavo ir prokurorui, ir policijai. Ji (liudytoja) tiksliai nežino, kaip viskas vyko, bet niekas jokių priemonių jį sustabdyti nesiėmė, nes A. R. pastoviai daro pažeidimus. Už pažeidimus A. R. yra gavęs baudą, bet tai jo nesustabdo.

5.4. Nematavo atstumo nuo jų namo iki tvoros, bet akivaizdžiai matosi, jog tas atstumas yra mažesnis nei 100 m. reikia atsižvelgti ir į tai, kad naktį A. R. stovėjo prie jų buto durų. Tą naktį, kai A. R. brovėsi į jų namus, policija buvo iškviesta. Nežino, ar A. R. buvo kaip nors nubaustas už šį pažeidimą. Rugpjūčio 9 d. 11.34 val. buvo iškviesta policija, kuri atvažiavo po valandos nuo iškvietimo, todėl per tą laiką A. R. spėjo pasislėpti.

6. Institucijos atstovas J. V. teisme prašė skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą bei paaiškino, kad šioje byloje jokių duomenų iš elektroninio stebėjimo priemonės įrenginio nėra pateikta. Teismui pateikta visa turima administracinės bylos medžiaga. Šioje byloje nebuvo išreikalauta jokių duomenų iš mobiliojo ryšio operatoriaus ir vaizdo įrašų iš miesto kamerų, nebuvo apklausti jokie liudytojai. Nežino, kodėl A. R. nebuvo uždėtas elektroninio stebėjimo prietaisas 8 d. ir 9 d., nes nėra už tai atsakingas. Liudytojai šioje byloje nebuvo apklausti, nes nebuvo nustatyta jokių liudytojų. Nutarimas buvo priimtas ta apimtimi, kokia buvo surinkta tyrimo metu.

8. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

9. A. R. nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Pareiškėja kaltina A. R. padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 489 straipsnio 2 dalyje. Pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymas.

Motyvuojamoji dalis

10. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkantis administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tad tam, kad asmeniui kiltų administracinė atsakomybė, jo padaryta veika turi ne tik atitikti ANK numatytą administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga.

11. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. R. 2025-08-08 buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriame A. R. nuo 2025-08-08 23.15 val. iki 2025-08-22 23.59 val. įpareigotas: 1) nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini); 2) nesiartinti 100 m atstumu prie pareiškėjos ir su ja kartu gyvenančių vaikų. Taip pat nustatyta, jog administracinė teisena buvo pradėta pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą dėl galimo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0725000015146 pažeidimo, kai A. R. galimai nesilaikė draudimo artintis prie pareiškėjos, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje. Skundžiamu nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 489 straipsnio 2 dalyje, požymių. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pareiškėjos, A. R., liudytojos teisme duotus paaiškinimus, sprendžia, kad pareiškėjos skunde ir teisme nurodyti argumentai nepaneigia nutarimo motyvų, abejonių nebėra galimybės pašalinti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ginčijamą nutarimą naikinti skunde nurodytų argumentų pagrindu.

12. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

13. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pranešėjos pranešimo pagrindu, kad ji pro savo buto langą matė A. R. netoli savo gyvenamojo namo. Tačiau be šio pareiškėjos teiginio, kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių minėtą aplinkybę, tyrimo metu gauta nebuvo.

14. Iš pareiškėjos skundo turinio bei jos teisme duotų paaiškinimų matyti, jog pareiškėja nesutinka su priimtu nutarimu dėl to, kad jos nuomone, nutarimas priimtas netinkamai atlikus tyrimą, vadovaujantis tik A. R. rašteliu. Pareiškėjos teigimu, skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas iš esmės neatliko jokio tyrimo, t. y. neapklausė liudytojų, neapžiūrėjo įvykio vietos, neišprašė vaizdo įrašų iš kamerų, nepateikė ataskaitų dėl A. R. judėjimo (duomenų iš elektroninio stebėjimo prietaiso), nepateikė jokių ekspertinių ataskaitų dėl telefoninių skambučių, nebuvo atlikta jos apklausa ir pan. Tačiau teismas, tokius pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

15. Nors pareiškėja nurodė, kad institucija, tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą, neapklausė visų galimų liudytojų, tačiau teisme negalėjo nurodyti kokius liudytojus (kaimynus) turėjo apklausti pareigūnai, atvykę po pranešimo, siekiant byloje pašalinti esančias abejones. Nei tyrimo metu nei teisme negalėjo nurodyti, kurie gi kaimynai matė įvykį, kokie jų vardai, kontaktiniai duomenys, kur jie tiksliai gyvena. Kad kaimynai būtų matę įvykį, nenurodė ir rašydama paaiškinimą policijai. Šiame kontekste teismas pažymi, kad galimai nukentėjusiam asmeniui neužkirstas kelias teikti duomenis, reikšmingus tyrimui, prašymus apklausti konkrečius liudytojus, tačiau šie prašymai turi ne abstraktūs, o konkretūs ir įgyvendinami, pateikti savalaikiai, prašant apklausti liudytojus, turi būti nurodomi galimai įvykį mačiusių asmenų kontaktiniai duomenys, duomenys, leidžiantys nustatyti asmens tapatybę. Šia teise pareiškėja nei teikdama paaiškinimą policijai, nei atliekant tyrimą – nepasinaudojo. Pažymėtina, kad teismas siūlė pareiškėjai pateikti galimai įvykį mačiusių asmenų kontaktinius duomenis arba nurodyti, kur jie tiksliai gyvena. Tačiau pareiškėja tikslios informacijos pateikti negalėjo.

16. Pareiškėja teisme taip pat ne kartą prašė įpareigoti A. R. pateikti vienokius ar kitokius duomenis, įrodymus. Tačiau pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis), o ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jei institucijai atlikus tyrimą lieka abejonės, kurių negalima pašalinti, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020). Todėl nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad institucija, esant abejonėms, turėjo įpareigoti A. R. teikti įrodymus, kad jis įrodytų savo nekaltumą.

17. Siekiant pašalinti abejones, pareiškėjos prašymu apklausta jos dukra R. K., kuri, pasak pareiškėjos, taip pat matė A. R. prie namų paaiškinime nurodytą datą, tik valanda anksčiau, nei nurodyta paaiškinime. Teisme apklausta pareiškėjos dukra paaiškino, kad jai tą dieną buvo ne darbo diena, ji buvo namuose ir taip pat matė A. R. netoli namų. Tačiau teismui kilo abejonių dėl šios liudytojos parodymų patikimumo. Pažymėtina, kad liudytojai duodant parodymus, kelis kartus buvo įspėta pareiškėja, kad neatsakinėtų už liudytoją. Be to, tarp pareiškėjos, liudytojos ir A. R. yra konfliktiški santykiai, vyksta skyrybos, vienas baudžiamasis procesas. A. R. nėra liudytojos tėvas, o jos mama (pareiškėja) itin neigiamai nusistačiusi A. R. atžvilgiu. Iš skambučio 2024-08-05 įrašo stenogramos matyti, kad pareiškėja A. R. atsisakant vykdyti jos reikalavimą, grasina skundais į įvairias institucijas, kad dukra R. ir kaimynai liudys apie smurto prieš ją panaudojimą kelias dienas iš eilės ir kt. Liudytoja R. K. duodama parodymus, kalbėjo apie A. R. bandymus pagrobti seserį ir kitas galimai A. R. padarytas nusikalstamas veikas, tačiau byloje nėra pateikta tai patvirtinančių duomenų. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja, rašydama paaiškinimą atvykusiems policijos pareigūnams, nurodė, kad ji matė atvykusį A. R., tačiau nenurodė, kad kartu jį matė dukra, kuri teisme apklausta liudytoja, ar kaimynai. Apie tai, kad įvykį matė dukra, nenurodė ir skunde dėl institucijos nutarimo. Šią versiją pateikė tik teisme. Visa tai teismui kelia pagrįstų abejonių, ar liudytojos parodymai nėra įtakoti mamos. Teismas pažymi, kad esant tarp šalių konfliktiškiems santykiams, teismas asmenų parodymus turi vertinti itin atidžiai ir vadovautis jais, tik jai juos pagrindžia ir kiti tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai. Nagrinėjamu atveju jokių kitų objektyvių duomenų, kurie galėtų pašalinti abejones, nėra pateikta.

18. Pareiškėja tiek skunde, tiek teisme vis akcentavo, kad byloje nėra A. R. elektroninio stebėjimo prietaiso duomenų. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad A. R. fiksuota stebėjimo programos pradžia buvo nuo 2025-08-09 18.39 val., t. y. A. R. elektroninis stebėjimo prietaisas uždėtas jau po nagrinėjamo įvykio. O tai reiškia, kad institucija net negalėjo gauti pareiškėjos nurodomų duomenų apie A. R. buvimo vietą, nes jie tiesiog aktualiu laikotarpiu neegzistavo. Pareiškėjai apie tai yra žinoma, nes pati pareiškėja yra gavusi atsakymą dėl šio klausimo, t. y. pareiškėja gavo atsakymą į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje gautą A. R. prašymą, kuriame šie duomenys buvo nurodyti. Todėl dar kartą prašyti pateikti tuos pačius duomenis, nebuvo jokio pagrindo.

19. Skundą nagrinėjant teisme apklaustas ir pats A. R., kuris paaiškino, kad 2025-08-09 remontavo balkoną savo gyvenamojoje vietoje. 2025-08-09 nuo 9 val. iki 11 val. nebuvo (duomenys neskelbtini) g. Ryte papusryčiavo, pavedžiojo šunį ir pradėjo tvarkytis. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias A. R. nurodytas aplinkybes.

20. Kaip nurodyta pirmiau, administracinio nusižengimo teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį asmens kaltė turi būti įrodyta institucijos surinktais patikimais ir pakankamais duomenimis, o visos abejonės dėl asmens kaltės turi būti aiškinamos jo naudai. Tai taip pat reiškia, kad asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, teikti įrodymų ar paneigti jam pareikštų kaltinimų. Įrodinėjimo pareiga tenka institucijai, kuri atlieka administracinio nusižengimo tyrimą ir siekia nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas. Todėl aplinkybė, kad A. R. pateikė paaiškinimą, jog nurodytu metu jis nebuvo prie pareiškėjos namų, savaime negali būti vertinama kaip pareiga šiam asmeniui papildomai pagrįsti savo teiginius.

21. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad institucijos sprendimas nutraukti A. R. administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 489 straipsnio 2 dalyje, yra pagrįstas, nes asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo gi atveju galima daryti tik prielaidą, kad A. R. galėjo būti pareiškėjos nurodytu laiku ir vietoje, o šių abejonių nėra galimybės pašalinti, o pareiškėjos skundo argumentai skundžiamame institucijos nutarime padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo jį naikinti. Todėl pareiškėjos skundas netenkinamas, o institucijos nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. G. 2025-10-29 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25281397759) palikti nepakeistą ir A. R. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.