Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-03 · Administracinė byla Nr. I-1421-243/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-14Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-03Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2015-03-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2015-07-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2015-11-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-03
Bylos Nr.
I-1421-243/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00452-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
K. K.
Atsakovas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai
Raimondas Simonavičius
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1421-243/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00452-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 16.6, 16.8, 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, pareiškėjos K. K. atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui, atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovėms Eglei Rimkienei ir Jolitai Lelėnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K. prašymus atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2014-03-24 įsakymo Nr. 85-TE-154, kuriuo ji atleista iš tarnybos, panaikinimo ir įpareigojimo atleisti iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja K. K. nurodo, jog Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Tauragės apskrities VPK) 2014-03-05 elektroniniu paštu, o 2014-03-06 asmeniškai, padavė prašymą atleisti ją iš tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t.y. jos pačios prašymu, nuo 2014-03-06 ir kad tos pačios dienos Tauragės apskrities VPK pranešimu Nr. 85-S-3580 jai nurodyta, jog prašymas atleisti iš tarnybos turi būti paduotas ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų ir kad jos atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, todėl negali būti patenkintas prašymas atleisti iš tarnybos savo noru nuo 2014-03-06. Argumentuoja, jog Statuto 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vadovo pareiga atleisti pareigūną iš tarnybos kitą darbo dieną praėjus 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu – ir nepasibaigus šiam terminui. Teigia, jog atsakovas vilkino priimti sprendimą ir neatliko veiksmų, kuriuos atlikti privalėjo, nes praėjus 14 kalendorinių dienų nuo prašymo atleisti ją iš tarnybos 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu padavimo atsakovui, sprendimas nebuvo priimtas. Pareiškėjos teigimu, pareigūno teisė būti atleistam iš tarnybos savo noru ir vadovo pareiga įgyvendinti šią pareigūno teisę nėra tiesiogiai saistoma pareigūno atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo. Prašo įpareigoti Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atleisti ją iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Tauragės apskrities VPK 2014-03-24 įsakymą Nr. 85-TE-154, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos, dėl to, jog ji tarnyboje buvo neblaivi. Pareiškėja nepripažįsta padariusi tarnybinį nusižengimą. Nurodo, jog 2014-02-26 rytą tikrinant ją alkoholio kiekio matuokliu Lion Alcometer 500 nustatytas 1,39 promilių girtumas iškvėpiamam ore, o po kelių minučių jau tik 1,27 promilės taip pat nurodo, jog prievarta nugabenta į ligoninę neblaivumo patikrinimui, 2014-03-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1924/14(01) nurodyta, jog jos kraujyje rasta 1,21 promilės etilo alkoholio, o medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1, nurodyta, kad bendro patikrinimo metu matyti, kad veidas paraudęs, eisena tiesi, laikosi krypties, atlieka posūkius tiksliai, stovėsena stabili, Romgergo pozoje stabili, sąmoninga, orientuota laike ir vietoje, atmintis nesutrikusi, dėmesys nesutrikęs, kalba rišli, mąstymas nuoseklus. Argumentuoja, jog iš bendrųjų girtumo nustatymo požymių matyti, kad ji buvo blaivi, o alkoholio kvapas iš burnos buvo juntamas dėl ryte vartotų vaistų medetkų tinktūros. Nurodo, jog dėl stiprių stuburo skausmų pagal gydytojo nurodymą savaitę gydėsi medikamentiniais vaistais „Dolmen“, kurių kiekvienoje ampulėje yra 200 mg etanolio ir dėl kurių vartojimo pasireiškė šalutinis poveikis, pabloginęs jos savijautą ir kad pareigūnai, atlikę tarnybinį patikrinimą, neatsižvelgė į šias aplinkybes ir jos paaiškinimus. Pažymi, kad 2014-03-10 komisariato vadovui pateikė prašymą paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę neblaivumo nustatymui, tačiau 2014-03-13 gavo atsakymą, jog tikrintojui nėra numatyta galimybė tarnybinio patikrinimo metu skirti ekspertizę. Argumentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 18.4 punktą tikrintojas turi teisę konsultuotis su reikiamais specialistais; o pagal 18.5 punktą gauti kitą reikalingą informaciją. Pareiškėjos teigimu, patikrinimą atlikusi pareigūnė, neturėdama specialių žinių, galėjo padaryti neteisingas išvadas dėl jos neblaivumo. Argumentuoja, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nenagrinėta jos kaltė ir apsvaigimo priežastys, todėl nesant visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų ji negalėjo būti patraukta tarnybinėn atsakomybėn.

Pareiškėjos atstovas advokatas prašo prašymus patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu pareiškėjos prašymus prašo atmesti kaip nepagrįstus. Argumentuoja, jog 2014-02-26 8.14 val. K. K. tarnybos metu, vilkinčiai tarnybinę uniformą, nustatytas 1,39 promilių neblaivumas. Pakartotinai 8.21 val. alkoholio matuokliu nustatytas 1,27 promilių girtumas. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-02-26 pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas, ji nušalinta nuo tarnybos, su šiais aktais supažindinta pasirašytinai bei įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl tarnybinio nusižengimo. Nurodo, jog 2014-03-05 gavo pareiškėjos prašymą nuo 2014-03-06 atleisti ją iš tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t.y. pačiai prašant, tačiau 2014-03-06 raštu Nr. 85-S-3580 pareiškėjai atsakyta, jog ji turėjo pateikti Statuto 55 straipsnio reikalavimus atitinkantį prašymą, t.y. prieš 14 kalendorinių dienų, be to, jos atžvilgiu pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra, todėl net ir praėjus šiam terminui klausimas dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos nebuvo nagrinėjamas. Argumentuoja, jog pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas, už kurį gali būti skiriama griežčiausia nuobauda – atleidimas iš tarnybos, padarytas anksčiau nei pareiškėja padavė prašymą dėl atleidimo, todėl kai dėl anksčiau (laiko požiūriu) vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms pasekmėms kilti, vėlesnių įvykių teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas. Atsakovo teigimu, pareiškėja paduodama prašymą atleisti ją tarnybos pačiai prašant siekė išvengti galimos tarnybinės atsakomybės. Teigia, jog turėjo teisę neatleisti pareiškėjos iš vidaus tarnybos jos prašomu pagrindu, kol neišspręstas tarnybinės atsakomybės klausimas. Argumentuoja, jog tarnybinis patikrinimas atliktas objektyviai ir išsamiai ir nepagrįsti pareiškėjos teiginiai dėl tendencingo patikrinimo. Nurodo, jog pareiškėja keitė savo versijas, teigė, jog vartojo vaistus, vėliau, ligoninėje tikrinant jos blaivumą, nurodė naktį išgėrusi litrą alaus, o 2014-03-05 paaiškinime vėl pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad nepadarė tarnybinio nusižengimo, alkoholio nėra vartojusi, neblaivumas buvo sąlygotas iškreiptų duomenų, nes prieš pat patikrinimą naudojo Medetkų tinktūrą Valentis 1:10, kurios pagalbinė medžiaga yra etanolis. Atsakovo teigimu, esant tokioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė turėjo pagrindą tvirtinti, kad pareiškėja siekė išvengti atsakomybės. Pažymi, jog ligoninėje atlikto neblaivumo patikrinimo akte Nr. 1, kurį pasirašė pareiškėja, nurodydama, jog sutinka su išvada, pagal turimus duomenis pareiškėjai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto 2014-03-18 išvadoje Nr. T-A 1924/14(01) nurodyta, jog pareiškėjos kraujyje 2014-02-26 9.40 val. rasta 1,21 promilės etilo alkoholio. Akte Nr. 1 nurodyta, jog tą pačią dieną 10.00 val. pareiškėjai nustatytas 1,09 promilės girtumas, o 10.20 val. - 0,8 promilės girtumas. Teigia, jog toks alkoholio kiekis pareiškėjos kraujyje atsirado ir išliko daugiau nei dvi valandas ne dėl vartotų vaistų - medetkų tinktūros. Nurodo, jog pareiškėjai paprašius atlikti ekspertizę pasiūlė jai pačiai kreiptis į atitinkamą įstaigą ir savo lėšomis prašyti, kad ekspertizė būtų atliekama, tačiau pareiškėja to nepadarė. Argumentuoja, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje detaliai analizuoti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai taip pat ir kaltė. Atsakovo teigimu, pareigūno, esančio tarnyboje, apsvaigimo kilmė nėra svarbi, nes darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Nurodo, jog nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai ir panaikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

byloje kilęs ginčas dėl atsisakymo atleisti policijos pareigūnę K. K. iš tarnybos pačios prašymu savo noru, kai yra atliekamas tarnybinis patikrinimas ir sprendžiamas tarnybinės atsakomybės klausimas, taip pat dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-03-24 įsakymo Nr. 85-TE-154, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog atsakovas nustatė, kad pareiškėja K. K., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK) Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja, 2014-02-26 8.14 val. tarnybos metu buvo neblaivi. Tą pačią dieną pareiškėja nušalinta nuo tarnybos ir jai įteiktas pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (b.l. 30, 31-32). Pareiškėja 2014-03-05 pateikė prašymą atleisti ją iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje savo noru nuo 2014-03-06 (b.l. 34). Pareiškėjos prašymas dėl atleidimo Tauragės apskrities VPK registruotas 2014-03-05. Atsakovas 2014-03-06 raštu Nr. 85-S-3580 informavo pareiškėją, jog prašymas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, atsakovas atsisakė atleisti pareiškėją iš tarnybos, kol nebus išspręstas tarnybinės atsakomybės klausimas (b.l. 35).

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu. Pagal Statuto 55 straipsnį pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai); prašymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pasibaigimo, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu – ir nepasibaigus šiam terminui.

Bylai aktualių Statuto normų taikymo išaiškinimas panašiose situacijoje buvo pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse administracinėse byloje Nr. A143-287/2014, A261-245/2014, A492-822/2014. Šiose bylose teismas išaiškino, jog pagal nurodytas teisės normas pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu yra savarankiškas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kurio taikymas priklauso išimtinai nuo paties pareigūno valios. Statuto 55 straipsnyje nustatytas 14 dienų terminas yra aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžtas kaip saistomas tik su pareigūno valios būti atleistam iš vidaus tarnybos išreiškimo diena. Esant situacijai, kai pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančio poelgio faktai yra nustatomi (paaiškėja) per Statuto 55 straipsnyje nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą, turi būti priimti šiuos faktus atitinkantys sprendimai patraukti pareigūną tarnybinėn atsakomybėn, tačiau šiuo nustatytu terminu nepaaiškėjus faktui apie padarytą tarnybinį nusižengimą, pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos savo noru nesvarbu, kad jo patraukimo drausminėn atsakomybėn ar atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo procedūros nėra pasibaigusios. Nagrinėjamoje byloje atsakovui argumentuojant, jog nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota galiojant ankstesnei Statuto ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo redakcijai (iki 2013-08-28 Aprašo redakcijos įsigaliojimo) pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2072/2014, iš kurios faktinių aplinkybių matyti, jog pareigūnas įtartas padaręs nusikalstamą veiką ir tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu buvo atliekamas bei atsisakymas atleisti pareigūną iš tarnybos priimtas galiojant nagrinėjamai bylai aktualioms Statuto ir Aprašo redakcijoms, konstatuota, jog nėra reikšmingų aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių taip pat nenustatyta. Vadovaujantis Statuto 55 straipsnio 1-2 punktais ir įvertinus nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Tauragės apskrities VPK gavęs pareiškėjos 2014-03-05 prašymą atleisti ją iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje savo noru Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, privalėjo per Statuto 55 straipsnyje numatytą 14 kalendorinių dienų terminą išspręsti jos tarnybinės atsakomybės klausimą arba patenkinti pareigūnės prašymą atleisti ją iš tarnybos. Pagal bendras procesinių terminų skaičiavimo taisykles, nustatytas Civilinio proceso kodekso 73 straipsnio 3 dalyje, dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia. Statuto 55 straipsnyje numatytas 14 dienų terminas prasidėjo sekančią dieną po pareiškėjos prašymo padavimo, t.y. 2014-03-06 ir baigėsi 2014-03-19. Sekančią darbo dieną, t.y. 2014-03-20 turėjo būti priimtas atsakovo įsakymas atleisti pareiškėją iš tarnybos arba pačios prašymu, arba tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu. Iš bylos duomenų matyti, kad tarnybinio patikrinimo išvada patvirtinta 2014-03-21, o įsakymas, kuriuo konstatuota, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir jai paskirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos, priimtas 2014-03-24. Nustatytu terminu tai nebuvo padaryta, todėl konstatuotina, jog atsakovas veikė netinkamai ir teisės aktuose nustatytu terminu neišsprendė pareiškėjos tarnybinės atsakomybės arba jos atleidimo iš tarnybos kitu pagrindu klausimo. Iš atsakovo 2014-03-06 rašto Nr. 85-S-3580 turinio matyti, jog atsakovas iš esmės nesprendė pareiškėjos prašymo dėl atleidimo iš tarnybos savo noru, todėl teismas neturi galimybės pats išspręsti šį prašymą. Teismai atlieka teisminę viešojo administravimo subjektų veiklos kontrolę, t. y. tikrina jų veiksmų (sprendimų) pagrįstumą bei teisėtumą, taip pat ir vidaus administravimo srityje, tačiau neturi teisinių pagrindų atlikti viešojo administravimo subjektams priskirtų funkcijų. Dėl šios priežasties atsakovas Tauragės apskrities VPK įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjos K. K. 2014-03-05 prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos savo noru Statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjos prašymas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Pareiškėja taip pat ginčija Tauragės apskrities VPK viršininko 2014-03-24 įsakymą Nr. 85-TE-154, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš vidaus tarnybos (b.l. 16).

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (redakcija, galiojanti nuo 2013-12-30) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V–308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (2013-08-23 redakcija Nr. 1V-720, galiojanti nuo 2013-08-28 (Žin., 2013, Nr. 91-4553)). Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Tai reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008-02-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas (tarnybinis patikrinimas) (Statuto 26 straipsnio 7 dalis) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiantis skiriama tarnybinė nuobauda, teismų praktikoje vertinama kaip individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą motyvuojamoji dalis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-354/2014, 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-278/2014). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių ir tik išvadoje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir teisinės aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Spręsdamas šį klausimą teismas patikrina tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertina pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui drausminę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2012-02-10 Nr. A756-156/2012, 2011-09-22 Nr. A62-2207/2011, 2011-02-17 Nr. A62-773/2011, 2009-09-21 Nr. A438-1112/2009, 2006-12-04 Nr. A6-2160/2006 ir kt.). Tačiau toks įrodinėjimo naštos perkėlimas darbdaviui negali būti aiškinamas kaip absoliučiai eliminuojantis tarnautojo pareigą teikti argumentus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti tiek patį pažeidimą, dėl to kilusias pasekmes, tiek asmens kaltę, bei argumentus, pagrindžiančius jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir švelnesnės nuobaudos taikymą. Atitinkamą atsakomybėn traukiamo asmens aktyvumo laipsnį įrodinėjimo procese nulemia pati tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės numato valstybės tarnautojo galimybę aktyviai dalyvauti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje (2013-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenų ir faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pagal Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK viršininko 2014-02-26 tarnybinį pranešimą Nr. 85-94-PR5-494 pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu (b.l. 18). Pareiškėjai tą pačią dieną pasirašytinai įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 85-PR3-8 ir pasiūlyta pateikti paaiškinimą iki 2014-03-03 (b.l. 30). Nurodyti veiksmai atlikti Aprašo 6, 20 punktuose nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėja 2014-03-05 pateikė paaiškinimą. Konstatuotina, jog pareiškėjai sudarytos galimybės teikti paaiškinimus, įrodymus, jos teisės šiuo požiūriu nebuvo pažeistos. 2014-03-21 surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, 2014-03-24 priimtas ginčijamas įsakymas, kuriuo paskirta nuobauda. Teismo vertinimu, tarnybinio patikrinimo procedūra atlikta nepažeidžiant Aprašo reikalavimų. Procedūrinių pažeidimų atliekant tarnybinį patikrinimą ir skiriant nuobaudą nenurodo ir pareiškėja.

Ginčijamu atsakovo 2014-03-24 įsakymu Nr. 85-TE-154 pareiškėjai tarnybinė nuobauda atleidimas iš vidaus tarnybos buvo paskirta atsižvelgiant į 2014-03-21 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-5-IS-17 (b.l. 13-15). Iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, jog pareiškėjai formuluojamo kaltinimo padarius tarnybinį nusižengimą apimtį sudaro tai, jog 2014-02-26 tarnybos metu ji buvo neblaivi. Pareiškėja neigia padariusi nusižengimą argumentuodama, jog apsvaigimą galėjo sukelti vartoti vaistai. Pareiškėjos teiginius paneigia byloje esantys įrodymai. Kilus įtarimui, jog pareiškėja atvyko į tarnybą neblaivi, 2014-02-26 8.14 val. ji buvo patikrinta alkotesteriu Lion alcolmeter 500 Nr. 18701 ir nustatytas 1,39 promilių neblaivumas, pakartotinai patikrinta 8.21 val. kitu prietaisu Lion alcolmeter 500 Nr. 18925 ir nustatytas 1,27 promilių neblaivumas (b.l. 18, 19). Iš tarnybinių pranešimų taip pat matyti, jog pareiškėjos veidas ir akys paraudę, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Pareiškėja pasirašė testų rezultatus ir su jais sutiko (b.l. 27). Alkoholio matavimo prietaisams atlikta metrologinė patikra, išduoti sertifikatai (b.l. 28, 29). Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose, susijusiose su neblaivumo fakto įrodinėjimu, esant alkotesterio metrologinės patikros sertifikatui laikytina, kad asmens neblaivumo patikrinimas yra atliktas tinkamai ir neblaivumo testo rezultatas laikytinas patikimu asmens neblaivumo įrodymu (žr. 2010-09-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1051/2010, 2013-10-23 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimą). Pareiškėja 2014-02-26 9.50 val. pristatyta į sveikatos priežiūros įstaigą ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1 konstatuota, jog K. K. kraujyje rasta 1,21 promilės alkoholio, tyrimo rezultatas – lengvas girtumas (b.l. 25-26). Akto 12 punkte nurodyta, jog pareiškėja nurodė tą pačią naktį vartojusi alkoholį – apie 24 val. 1 litrą 5 laipsnių stiprumo alaus. Akte pareiškėja pasirašė, jog sutinka su išvada. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos ministerijos toksikologijos laboratorijos 2014-03-04 specialisto išvadoje Nr. T-A1924/14(01) taip pat nurodyta, jog pareiškėjos kraujyje rasta 1,21 promilės etilo alkoholio (b.l. 24). Teismo vertinimu, šie duomenys yra pakankami išvadai, jog pareiškėja tarnybos metu buvo apsvaigusi, o tai, jog, jos teigimu, prieš patikrinimą buvo išskalavusi gerklę medetkų tinktūra, kurios sudėtyje yra etilo alkoholio, negalėjo įtakoti kraujo tyrimų rezultatų. Aplinkybė, jog pareiškėja, kaip pati teigia, vartojo vaistus Dolmen, kurių sudėtyje taip pat yra etilo alkoholio, galėjo šiek tiek įtakoti testo rezultatus, tačiau ne tiek, jog kraujyje būtų nustatyta 1,21 promilių alkoholio. Tokią išvadą patvirtina pačios pareiškėjos pateiktas vaistų Dolmen informacinis lapelis, kuriame nurodyta, jog vaistų sudėtyje yra 200 mg etanolio, atitinkančio 5 ml alaus arba 2,08 ml vyno vienoje dozėje. Teismo vertinimu, toks kiekis negali sukelti lengvo girtumo, siekiančio 1,21 promilių.

Tarnybinė nuobauda už tarnybinį nusižengimą, numatytą Statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punkte, gali būti skiriama nustačius reikšmingų aplinkybių visumą: 1) statutinio valstybės tarnautojo apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų faktą; 2) pareigūno buvimą tokioje būklėje darbo metu. Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tarnybinio nusižengimo, numatyto Statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punkte, sudėties (objektyviosios pusės) įstatymų leidėjas nesieja su pareigūno tarnybinių pareigų vykdymu, o sieja tik su buvimu darbo metu (t. y. tuo metu, kai jis turi vykdyti tarnybos funkcijas) neblaiviam. Statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punktas gali būti taikomas, jei atlikus tarnybinį patikrinimą teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatoma, jog statutinis valstybės tarnautojas darbo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų), o aplinkybės, ar jis vykdė pareigybės aprašyme nurodytas tarnybos funkcijas, ar jų nevykdė, ar atliko jam nepriskirtas funkcijas, šioje įstatymo normoje numatytai tarnybinio nusižengimo sudėčiai nėra svarbios. Buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas, ypač statutinėje valstybės tarnyboje, kurios pareigūnams tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu, keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai (2009-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009). Taip pat tai yra pagrindas skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš vidaus tarnybos (Nr. A143-438/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punkto taikymas (tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš vidaus tarnybos - skyrimas), nustačius, jog pareigūnas tarnybos metu yra neblaivus, suponuoja situaciją, kai pareigūnas suvokia arba pagal jo pasirinktą elgesio modelį privalo suvokti, kad yra arba gali būti darbo metu apsvaigęs nuo alkoholio. Tokio apsvaigimo atsiradimo laiko požiūriu tai reiškia, kad pareigūnas pavartojo alkoholį (apsvaiginančias medžiagas) arba darbo (tarnybos) metu, arba ne tarnybos metu, tačiau tokiu laiku, kai galėjo (privalėjo) suvokti, kad iki darbo pradžios toks apsvaigimas natūraliai nepraeis, t. y. darbo pradžios metu jis gali būti neblaivus. Pripažintinas pagrįstu atsakovo argumentas, jog pareiškėjos veiksmų teisiniam vertinimui neturi įtakos apsvaigimo kilmė ir priežastis. Pažymėtina, jog pareiškėja argumentuodama, jog jos apsvaigimą sukėlė medikamentai, iš esmės pripažįsta tarnybos metu buvusi apsvaigusi.

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad pareiškėjos veikoje buvo jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ji pagrįstai bei teisėtai patraukta tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjos padarytas pažeidimas įrodytas, kvalifikuotas tinkamai ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos nurodytais motyvais, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiškėja 2014-03-05 buvo padavusi prašymą atleisti ją iš vidaus tarnybos savo noru pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o atsakovas Statuto 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu 14 kalendorinių dienų terminu neišsprendė jos atleidimo savo noru arba tarnybinės atsakomybės klausimo, ginčijamas atsakovo įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, keistinas. Statuto 26 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso). Sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pareigūną į pareigas skyręs vadovas. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Aprašo 28, 32 punktuose. Nagrinėjamu atveju Tauragės apskrities VPK viršininko 2014-03-24 įsakymas Nr. 85-TE-154 keistinas pripažįstant, jog K.K. padarė tarnybinį nusižengimą – tarnybos metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir jai turėtų būti paskirta Statuto 26 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Pareiškėjos prašymas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjos K. K. prašymus patenkinti iš dalies,

įpareigoti Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išnagrinėti pareiškėjos K. K. 2014-03-05 prašymą dėl jos atleidimo iš vidaus tarnybos pačios prašymu Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu,

pakeisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-03-24 įsakymą Nr. 85-TE-154, kuriuo K. K. paskirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos, nurodant, jog K. K. 2014-02-26 padarė tarnybinį nusižengimą – tarnybos metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir jai galėtų būti paskirta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 53 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų Statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Vida Stonkuvienė