- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-79-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01613-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. B., R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- M. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Palangos miesto rinkliavų centras, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcininkė bendrovė „G.“, IF PC I, "Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, SEB bankas, Palangos miesto rinkliavų centras, "4finance", "If P&C Insurance AS", "Julianus Inkaso", " Gelvora "
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. B. ir L. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys M. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Palangos miesto rinkliavų centras, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcininkė bendrovė „G.“, IF PC I. AS, P. R., A. F. OU J., uždaroji akcinė bendrovė „F.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. spalio 16 d. priimtas pareiškėjų patikslintas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjai prašė nutraukti santuoką abiejų šalių bendru sutarimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas pateikė atsiliepimą, neprieštaravo, kad nutraukiant santuoką būtų patvirtina pareiškėjų pateikta sutartis, kiek ji susijusi su banko interesais.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, neprieštaravo, kad nutraukiant santuoką būtų patvirtina pareiškėjų pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.
4. Suinteresuotas asmuo P. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, nesutiko su pareiškėjų sutarties sąlyga, jog pareiškėjas prievolę pagal vekselį po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai. Nurodė, jog kreditinis įsipareigojimas buvo sudarytas pareiškėjams esant santuokoje, pareiškėjo sutuoktinė turėjo ir galėjo žinoti apie šį kreditinį įsipareigojimą, pagal vekselį pinigai skolinti bendriems tikslams, todėl skola yra jungtinė abiejų sutuoktinių. Prašė netvirtini pareiškėjų pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.10 punkto.
5. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartimi nustatyta, kad pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.10 punkte nurodė, jog po santuokos nutraukimo asmeninį R. B. kreditinį įsipareigojimą kreditoriui P. R. vykdys asmeniškai R. B.. Pareiškėjų kreditorius P. R. nesutinka su tokia pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga, nurodė, jog prievolė pagal vekselį susidarė pareiškėjams esant santuokoje, pareiškėja turėjo ir galėjo žinoti apie šį įsipareigojimą, lėšos panaudos bendriems tikslams. Atsižvelgdamas į tai, jog kreditorius nurodė, kad prievolė yra bendra ir abu pareiškėjai turi būti atsakingi, teismas padarė išvadą, jog tarp pareiškėjų ir kreditoriaus kilo nesutarimas dėl prievolės pobūdžio, nurodė pareiškėjams tikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą arba pateikti kreditoriaus sutikimą, jog kreditorius sutinka, kad prievolę vykdys pareiškėjas asmeniškai. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnyje nurodytų reikalavimų, ir 2020 m. spalio 28 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjams patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat išaiškino, jog nepašalinus šių trūkumų pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bus paliktas nenagrinėtas.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjai teismui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių kreditoriaus P. R. interesų nepažeidžia, anot L. B., ji sandorių su P. R. nėra sudariusi, todėl asmeninis R. B. kreditinis įsipareigojimas iš L. B. neturi būti priteistas. Pareiškėjai prašė patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir netenkinti kreditoriaus P. R. reikalavimo modifikuoti R. B. asmeninę prievolę į solidariąją pareiškėjų prievolę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjų R. B. ir L. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą. Išaiškino pareiškėjams, kad teismo nutartis neužkerta kelio ištaisius nurodytus trūkumus paduoti naują prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
Šalies argumentai
8.1 Pareiškėjų prašymas priimtas 2020 m. spalio 16 d. Teismas dėl pareiškėjų kreditoriaus pareikšto nesutikimo su pareiškėjų sutartimi negalėjo bylos išnagrinėti 2020 m. spalio 28 d. teismo posėdyje, pareiškėjams buvo nustatytas terminas pašalinti prašymo trūkumus, tačiau pareiškėjai per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino, o pateikė pranešimą, kuriuo nesutinka su kreditoriaus P. R. argumentais, teigia, jog prievolė kreditoriui P. R. yra pareiškėjo asmeninė prievolė, prašo patvirtinti jų teismui pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
8.2 Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi nustatė, jog pareiškėjų pateikta sutartis yra su trūkumais ir teismas negali jos tvirtinti, nes tarp pareiškėjų ir kreditoriaus P. R. kilo nesutarimas dėl prievolės pobūdžio. Tai, jog yra ginčas, patvirtina ir pareiškėjų pranešimas, kad jie nesutinka, jog prievolė yra solidari, teigia, jog prievolė yra asmeninė. Esant ginčui, pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu supaprastinta tvarka negali būti nagrinėjamas.
8.3 Teismo nustatytu terminu pareiškėjai Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, patikslintos sutarties, kuri atitiktų CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus, nepateikė, teismas pareiškėjams buvo išaiškinęs, jog per nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bus paliktas nenagrinėtas, todėl pareiškėjų prašymas paliktinas nenagrinėtas.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja L. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
9.1 Teismas pareiškėjų prašymą paliko nenagrinėtą, nes buvo gautas R. B. kreditoriaus P. R. prieštaravimas, kuriuo kreditorius nurodė, kad R. B. jam išduotas vekselis yra bendras sutuoktinių įsipareigojimas ir po santuokos nutraukimo turėtų būti vykdomas solidariai. Pareiškėja pažymi, kad teismui pateikė paaiškinimą, nurodė, kad P. R. vekselio ji neišdavė, apie tai, kad kreditorius ir sutuoktinis sudarė sandorį, informuota nebuvo. Santuokos nutraukimo byloje kreditorius siekia pagerinti savo padėtį ir vietoj vieno skolininko gauti du. Apeliantė pažymi, kad P. R. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja su juo sudarė kreditinį sandorį ar kad dalyvavo ir žinojo apie R. B. pasirašomą vekselį. P. R., teikdamas atsiliepimą teismui, nurodė, kad pinigai, kuriuos jis paskolino R. B., buvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Remiantis kreditoriaus atsiliepimu, kuris nepagrįstas įrodymais, jos ir R. B. prašymas nutraukti santuoką bendru sutarimu paliktas nenagrinėtas. Teismas nepareikalavo iš kreditoriaus P. R. pateikti įrodymus, o priėmė nutartį palikti pareiškėjų prašymą nenagrinėtą, nes neva jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės prieštarauja kreditoriaus interesams.
9.2 Pareiškėja mano, kad teismas nukrypo nuo teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigos paskirstymą, ir nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos. Apeliantės nuomone, skundžiama nutartis yra neteisėta.
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo pateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
12. Apeliantė kelia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareiškėjų R. B. ir L. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
13. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
14. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog CK 3.53 straipsnio 4 dalies normoje nėra nustatyto baigtinio aplinkybių, dėl kurių teismas gali netvirtinti sutarties, sąrašo. Teismas tvirtina šalių sutartį, nes ja išsprendžiami sutarties šalių (sutuoktinių) klausimai dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.; CPK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o santuokos nutraukimo klausimas tokiais atvejais nagrinėjamas supaprastinta tvarka. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atitinkamai šalys, sudarydamos sutartį, neturi teisės susitarti dėl sutartyje nedalyvaujančių asmenų teisių (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jo teisės. Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnio normos. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų. Teismui nutartimi tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, jos turinys yra įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygos yra išdėstomos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ir teismų praktiką, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir nedalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2006; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2011).
15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teismas negali tvirtinti sutuoktinių kreditorių teises liečiančių ar jų interesus pažeidžiančių nuostatų, jeigu kreditorius nedalyvauja byloje (CPK 265 straipsnis). Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).
16. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjų ir kreditoriaus P. R. kilo ginčas dėl teisės – dėl kreditinio įsipareigojimo pagal vekselį pobūdžio, t. y. dėl to, ar prievolė pagal R. B. P. R. išduotą vekselį yra asmeninė pareiškėjo R. B. prievolė kreditoriui P. R., ar solidarioji abiejų sutuoktinų prievolė, taip pat ar kreditorius turi teisę reikalauti skolos iš abiejų pareiškėjų, ar tik iš vieno sutuoktinio.
17. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais ir daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, nes, nagrinėjant bylą ir kilus ginčui, jo nesprendė, ginčą 2020 m. spalio 28 d. nutartimi nurodė išsispręsti šalims, o joms to nepadarius, prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą. Kadangi šis proceso teisės pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas privalo išsiaiškinti ir nustatyti, ar pagrįstai kreditorius nesutinka su pareiškėjų pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.10 punkto nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį ir perduoti bylą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams nagrinėti iš naujo.