- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-1613-605/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- A. Ū.
- Atsakovas
- A. G., D. G.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus apskrities viršininko administracijai, Alytaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės
dalyvaujant ieškovui A. Ū., jo atstovui adv. Č. Žukauskui, atsakovų atstovui adv. V. Kucevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Ū. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-269-179/2009 pagal ieškovo A. Ū. ieškinį atsakovams A. G. ir D. G., tretiesiems asmenims Alytaus apskrities viršininko administracijai ir Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų nesusijusių valdymo netekimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė (b.l. 1-2; 22-23; 95-96) įpareigoti atsakovus, gyvenančius Narcizų g. 3, Alytuje, nugriauti savo lėšomis savavališkai (be leidimo) pastatytą prie jo sklypo ribos atraminę betoninę sieną ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 1999 m. gegužės mėnesio pabaigoje - birželio mėnesio pradžioje, prie jo sklypo ribos, pietrytinėje ir pietų dalyse, atsakovai pradėjo statyti atraminę betoninę sieną. 2000 metais atsakovai žemės sklype prie pat ieškovo sklypo ribos, nekreipiant dėmesio į jo prašymą ir į tai, kad statiniai be jo raštiško sutikimo turėjo būti statomi išlaikant vieno metro atstumą nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, savavališkai pasistatė 1,3 m. aukščio masyvią betoninę atraminę sieną. 2000 m. rugsėjo 13 d. atsakovams išduotą leidimą atraminei sienai ir tvorai statyti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. balandžio 19 d. nutartimi panaikino. 2006 metais atsakovai toliau tęsė neteisėtas statybas, paaukštindami betoninę atraminę sieną ir pristatydami ant jos apie 1 metro aukščio betoninių plytų (trinkelių) betoninę tvorą, o iš pietų pusės ją užmurindami. 2008 m. vasario 4 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją, kad ši įpareigotų atsakovus nugriauti savavališkai pastatytą betoninę atraminę sieną ir perstatyti ją vieno metro atstumu nuo jo sklypo ribos. 2008 m. balandžio 10 d. Alytaus miesto savivaldybės administracija informavo, jog leidimo statyti betoninę atraminę sieną prie ieškovo sklypo ribos atsakovams nėra išdavusi. Kadangi atsakovų žemės sklype betoninė atraminė siena yra pastatyta savavališkai, negavus ieškovo raštiško sutikimo ir nesuderinus su Alytaus miesto savivaldybe, ginčo statinys turi būti nugriautas ir perstatytas 1 metro atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos (STR 1.01.07.2002 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės pagal 12 ir 13 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 139-142). Teismas pažymėjo, jog nors ieškovas posėdžio metu ir sutiko, kad atsakovai sumažintų atraminę sienelę iki 0,6 m aukščio nuo jo sklypo lygmens, nenugriaunant ir neperstatant 1 metro atstumu nuo jo žemės sklypo ribos, nes statybos metu tokio aukščio statyti atraminei betoninei sienutei leidimas buvo nereikalingas, tačiau alternatyvaus reikalavimo nepateikė (pagal statybos metu galiojusį STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ patvirtinimo, nesant ieškovo sutikimo, atsakovai privalėtų sumažinti atraminę betoninę sienelę iki 0,6 m aukščio). Įvertinęs tai bei aplinkybes, kad visos atraminės betoninės sienutės, skirtos žemės gruntui sutvirtinti, nugriovimas ir perkėlimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, teismas ieškinį atmetė. Priimdamas sprendimą, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas neįrodė nuosavybės teisių pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, t.y., kad išdžiūvo jo obelaitės, vaiskrūmiai, kad ant ieškovo sklypo teka visi atsakovo sklypo nešvarumai, o išvadą pateikusi institucija savavališkos statybos fakto nenustatė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.147-150) ieškovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti (b.l. 147-150). Apelianto nuomone, revizuojama sprendimo išvada, jog nesant ieškovo alternatyvaus reikalavimo teismas negali išeiti iš ieškinio reikalavimo ribų (CPK 265 str. 2 d.), yra nepagrįsta. Kadangi atsakovai su jokiais alternatyviais reikalavimais (pasiūlymais) nesutiko, priimant sprendimą, turėjo būti vadovautasi CPK 265 straipsnio 1 dalimi, nes byloje buvo nustatytos ir įrodytos visos turinčios reikšmės bylai aplinkybės. Neteisingai įvertinta Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento išvada apie savavališkos statybos nebuvimo faktą. Sprendimo motyvuojamoje dalyje pripažįstama, jog dėl reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ patvirtinimo, nesant ieškovo sutikimo, atsakovai privalėtų sumažinti atraminę betoninę sienelę iki 0,6 m aukščio, tačiau šių pažeidimų teismas atsakovų pašalinti neįpareigojo dėl kitų procesinių priežasčių. Nepagrįstai spręsta apie neįrodytus ieškovo nuosavybės teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovų sklype esanti atraminė betoninė siena nuo drėgmės apaugusi kerpiniais pelėsiais, ieškovo sklype augančiai augmenijai užstoja saulę. Be to, šalių sklypai iki pažeidimo buvo viename lygyje, todėl iš atsakovų sklypo nuolat bėga tirpstantis sniegas bei lietaus vandenys, nešdami įvairiausius nešvarumus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai nurodo (b.l.160-163), jog ieškovas ieškinį pareiškė CK 4.99 str. pagrindu, prašydamas teismą įpareigoti atsakovus perstatyti visą betoninę atraminę sienutę 1 metro atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos. Ieškovas turi pagrįsti, kad dėl jų žemės sklype esančios atraminės sienutės daromas neigiamas poveikis jo žemės sklypui. Ieškovas iš esmės ieškinį įrodinėjo tik formaliai, motyvuodamas, kad ši sienutė pastatyta neteisėtai. Ginčo atraminė sienutė buvo pastatyta turint 2000-09-13 išduotą leidimą, kaip to reikalavo galioję norminiai teisės aktai, t.y. jos statyba nebuvo neteisėta ar savavališka. Tai, kad vėliau leidimas buvo panaikintas, taip pat nėra šios sienutės pastatymo neteisėtumo įrodymas, nes statybos leidimų išdavimas nėra atsakovų kompetencijoje. Faktą, kad atraminė sienutė pastatyta teisėtai ir jokio pagrindo jai nugriauti ar perkelti nėra, patvirtina ir 2002-04-19 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria teismas iš dalies pakeitė Kauno apygardos administracinio teismo 2002-01-24 sprendimą ir nutarė sprendimo dalį, kuria atmestas A. Ū. reikalavimas panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos viršininko 2000-09-13 leidimą Nr. 12/00 ir įpareigoti atsakovą, panaikinus leidimą, duoti nurodymą A. G. ir D. G. perkelti statinį reikiamu atstumu nuo pareiškėjo sklypo ribos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neįpareigojo atraminės sienutės nugriauti, o šį reikalavimą atmetė, ir tai tik dar kartą patvirtina ieškovo ieškinio bei apeliacinio skundo nepagrįstumą. Ieškovas teismo posėdžio metu išreiškė aiškų sutikimą dėl ginčo sienutės, t.y. ieškovas patvirtino, kad sutinka, jog atraminė sienutė liktų dabartinėje pozicijoje, jei ji būtų sumažinta iki 0,6 m., tačiau tokio alternatyvaus reikalavimo ieškovas nebuvo pareiškęs. Alytaus rajono apylinkės teismas, negalėdamas ir neturėdamas teisės išeiti už ieškinio dalyko ribų, teisingai ir teisėtai priėmė sprendimą ieškovo ieškinį jo dalyko ribose atmesti.
Apeliacinės instancijos teisme apeliantas ir jo atstovas apeliacinį skundą palaikė, atsakovų atstovas su apeliaciniu skundu nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, suponuoja teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, o tai reiškia nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame nuosavybės teisės apibrėžime, pagal kurį nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų; svarbu, kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų taikymas atitiktų iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kaip vientiso akto, kylantį būtinumo ir proporcingumo reikalavimą.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia atsakovų motyvus, kad pagal atraminės sienelės statybos metu galiojusius teisės aktus, atraminei sienutei statyti leidimas, projekto derinimas ir kaimynų sutikimas nebuvo reikalingas (LR Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas priimtas 1997-06-20 d. Nr. 180 Dėl RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ dalinio pakeitimo ir papildymo 2.7 p.). Prie šios civilinės bylos prijungta Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla I2k-33/2002 patvirtina, kad atraminė siena buvo pastatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-05-19 rašte „Dėl savavališkos statybos“ Nr. 01-32/4-208 (administracinė byla b.l.10) nurodyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba iš A. G. ir D. G. pareikalavo iki 2000-05-31 pašalinti atraminės sienutės statybos pažeidimus. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-09-29 pranešimas dėl statybos inspekcijos reikalavimo įvykdymo Nr. 77 (administracinė byla b.l.12) patvirtina, kad tik 2000-09-13 D. G. ir A. G. buvo išduotas leidimas Nr.12/00 žemės sklypo gerbūvio sutvarkymui, atraminės sienutės, tvoros ir pavėsinės statybai. Tačiau administracinėje byloje esantis A. Ū. 2000-04-18 prašymas (b.l.14) Alytaus apskrities viršininkui patvirtina, kad iki leidimo Gudaičiams išdavimo jau buvo pastatyta atraminė betoninė siena, dėl ko A. Ū. kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl jo teisių pažeidimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. balandžio 19 d. nutartimi (administracinė byla b.l.179-184) Kauno apygardos administracinio tesimo 2002 m. sausio 24 d. sprendimas pakeistas; sprendimo dalis, kuria atmestas A. Ū. reikalavimas panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos viršininko 2000-09-13 leidimą Nr. 12/00 ir įpareigoti atsakovą, panaikinus leidimą, duoti nurodymą A. G. ir D. G. perkelti statinį reikiamu atstumu nuo A. Ū. sklypo ribos, panaikinta ir A. Ū. skundas šioje dalyje patenkintas iš dalies: Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2000 m. rugsėjo 13 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 12/00, išduotas D. G. ir A. G. statyti atraminę sienutę ir tvorą, pavėsinę ir kt. panaikintas ir įpareigota Alytaus apskrities viršininko administracija spręsti dėl leidimo vykdyti statybos darbus išdavimo įstatymų nustatyta tvarka. Būtent šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje konstatuota, kad nederinant atraminės sienutės projekto, tuo pačiu nebuvo tirtas ir to statinio ir sklypo, kuriame jis statomas, atitikimas Statybos įstatymo reikalavimams, todėl Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba, išduodama leidimą, pažeidė Statybos įstatymo 18 str. 3 d. 2 p. reikalavimus. Minėtame dokumente taip pat konstatuota ir Statybos įstatymo 18 str. 3 d. 1 p. reikalavimų pažeidimai, nes išduodant leidimą, neišsiaiškinta, ar tokio objekto statyba atitinka įstatymų, poįstatyminių teisinių aktų ir statybos bei kitų normatyvinių dokumentų reikalavimus, t.y. neatsižvelgta į 1992-12-15 Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 243 (su 1997-06-20 įsakymų Nr. 180 Dėl RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ dalinio pakeitimo ir papildymo 2.5 ir 2.7 punktų pakeitimu ir papildymu) patvirtintos respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ 2.7 p. 2 d. reikalavimus, kad minimalus atstumas atskirai stovinčių statinių nuo kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažesnis 1 metro, tais atvejais, kai pastatas talpinamas pietų pusėje nuo sklypo ribos, šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai.
Vertinant byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovai pažeidžia ieškovo teises, neteisėtai pastatę prie ieškovo žemės sklypo ribos atraminę betoninę sieną. Ieškinio patenkinimas šiuo atveju atitinka proporcingumo bei savininkų interesų pusiausvyros principus. Ieškinio patenkinimo pagrįstumą patvirtina ir prie šios bylos prijungta administracinė byla, kurioje ieškovas A. Ū. jau nuo 2000 m. bylinėjimosi dėl jo nuosavybės teisių pažeidimo, susijusio su atsakovų atraminės betoninės sienos pastatymu. Ieškovo A. Ū. pagrįstus reikalavimus patvirtina ir minėtoje administracinėje byloje priimtas galutinis sprendimas, t.y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. balandžio 19 d. nutartis. Ieškovo reikalavimų pagrįstumą taip pat patvirtina ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2008-04-10 raštas Nr. SD-3003(6.1.) adresuotas atsakovui A. G. (b.l.81), kuriame nurodyta, jog šiuo konkrečiu atveju reikalinga gauti kaimyninių sklypų savininkų sutikimus ir projektą suderinti su Alytaus miesto savivaldybės administracijos atsakingu tarnautoju. Bylos nagrinėjimo metu tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme duoti ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad jis atsakovams nėra davęs sutikimą dėl atraminės sienos ir tvoros. Taigi visa ginčo tarp šalių nuo 2000 metų eiga patvirtina, kad atraminę betoninę sieną atsakovai buvo pasistatę neturėdami leidimo, vėliau leidimas buvo išduotas, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panaikintas, dar vėliau keičiantis norminiams aktams leidimas tapo nereikalingas, tačiau buvo reikalingas tokiai atraminei betoninei sienai ieškovo sutikimas, kurio ieškovas atsakovams niekada nedavė. Taigi iš esmės atraminė betoninė siena yra pastatyta neteisėtai, ji pažeidžia ieškovo teises, todėl teisėjų kolegija ieškovo pareikštą reikalavimą pripažįsta pagrįstu (CK 4.98, 4.103 str.).. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str., b.l. 3,4,).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visiškai.
Įpareigoti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nugriauti savo lėšomis savavališkai, be leidimo pastatytą prie A. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sklypo ribos atraminę betoninę sieną.
Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 518,20 Lt (penkis šimtus aštuoniolika litų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų A. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.