Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-16 · Administracinė byla Nr. I-5215-535/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-16
Bylos Nr.
I-5215-535/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03103-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
H. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5215-535/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03103-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo H. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-4).

Pareiškėjas paaiškina, kad pagal jo prašymą nuo 2016-06-02 buvo paliktas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus. Dirbo staliaus darbus 0,48 etato. Dirbant nurodytu etatu priklauso išdirbti 4 val. per dieną, tačiau buvo reikalaujama dirbti 8 val., taip pat savaitgaliais. Atsisakius dirbti savaitgaliais buvo įspėjami, kad tokiu atveju bus išvežti į kitą įkalinimo įstaigą. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau - DK) jam už darbą priklauso 28 kalendorinės dienos apmokamų atostogų, tačiau Lukiškių TI-K administracija suteikdavo tik dvi savaites neapmokamų atostogų.

Pareiškėjo teigimu patalpoje, kurioje jis dirbo neįrengta ventiliacija, nebuvo gesintuvo ir pirmosios pagalbos rinkinio. Staliaus darbus dirbo visus metus, tačiau darbinę aprangą ir batus gavo tik vieną kartą. Į prašymus išduoti daugiau aprangos buvo atsakoma, kad gali dirbti su savais rūbais. Todėl buvo priverstas prašyti artimųjų pirkti jam rūbus darbui, dėl to patyrė papildomų išlaidų.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K iš dirbančių kalinamųjų yra išskaičiuojama į socialinės paramos nuteistiesiems fondą po 45,60 Eur, iš nedirbančių – neišskaičiuojama. Mano, kad šiais veiksmais pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.

Paaiškina, kad nuteistieji palikti dirbti ūkio darbus yra apgyvendinami sekcijose, kurių patalpos priskiriamos bendrabučio tipui, todėl vienam asmeniui turi priklausyti 4,4 m². Patalpose apgyvendinama po 14-16 asmenų, todėl vienam asmeniui tenka tik po 3 m².

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad už nedarbingumo laikotarpį, Lukiškių TI-K administracija neapmoka. Laikotarpis dirbtas Lukiškių TI-K neįskaičiuojamas į bendrą stažą.

Minėtos sąlygos pažeidė jo teises. Mėginimai skųstis, baigdavosi grasinimais būti perkeltais į kitus pataisos namus. Paaiškina, kad nuteistieji pasilikę Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, kitose įkalinimo įstaigose vertinami kaip ,,nenormalūs“.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 9-19) paaiškina, kad ) paaiškina, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 68 str., 125 str. 1 ir 2 d. Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti gali būti palikti tik tie nuteistieji, kurie patys išreiškia tokį norą, t. y. priversti nuteistąjį pasilikti ūkio darbams atlikti, įstaigos administracija neturi teisės. Nuteistasis, pasirašydamas sutikimą-pasižadėjimą pasilikti įstaigoje ūkio darbams atlikti, supažindinamas su Nuteistųjų palikimo Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus ir pašalinimo iš ūkio būrio tvarkos aprašu, įsipareigoja pavestą jam darbą vykdyti sąžiningai, laikantis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, darbo disciplinos, nepalaikyti uždraustų ryšių, susijusių su daiktų, gaminių ir medžiagų perdavimu ir gavimu iš kitų suimtųjų.

Nuteistasis, pageidaujantis būti paliktas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, rašo prašymą įstaigos direktoriui, kurį įteikia būrio viršininkui, kuriam priskirtas nuteistasis. Direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis Socialinės reabilitacijos skyrių, atsižvelgdamas į laisvų vietų skaičių ūkio būryje, rezoliucija nurodo būrio viršininkui esant laisvoms vietoms - surinkti išvadas dėl nuteistojo palikimo atlikti ūkio darbus ūkio būryje, o nesant laisvoms vietoms - paruošti raštišką atsakymą dėl atsisakymo leisti nuteistajam pasilikti atlikti ūkio darbus ūkio būryje.

Skyrių vadovai pagal vadovaujamą padalinio darbo pobūdį patikrina ir pateikia informaciją. Direktorius, atsižvelgdamas į skyrių vadovų pateiktas išvadas ir direktoriaus pavaduotojo siūlymą, leidžia arba atsisako nuteistąjį palikti Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus.

Nuteistojo, palikto Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbams tiesioginės darbo funkcijos detalizuojamos pareigybės aprašyme, su kurio nuteistasis supažindinamas prieš jam pradedant dirbti. Nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbams darbo ir poilsio laiko režimas ginčo atitinka tiek nuo 2003-01-01 iki 2017-06-30 galiojusio DK, tiek nuo 2017-07-01 galiojančio DK normų. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Už atidirbtą darbo laiką su nuteistuoju, paliktu atlikti ūkio darbams Lukiškių TI-K, atsiskaitoma DK nustatyta tvarka, sumokant nustatytą atlyginimą. Visiems nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, yra užtikrintos saugios ir nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos darbo įstatymuose, išduodama apranga bei darbo priemonės (suvirintojui - pirštinės, šalmas su veido apsauga, kaukė su filtrais).

Pažymi, kad į nemokamus darbus (statybinių medžiagų išnešiojimas ir kt.) nuteistieji gali būti įtraukiami vadovaujantis BVK 134 str. Minėta teisės norma leidžia įstaigos administracijai įtraukti nuteistuosius į nemokamus darbus, kurie skirti pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymui, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimui, prie ko priskirtini ir remonto darbai laisvės atėmimo įstaigoje bei su šiais darbais susijęs teritorijos (patalpų) tvarkymas.

Atkreipia dėmesį, jog Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje nėra įregistruota pareiškėjo prašymų arba skundų dėl darbo laiko režimo viršijimo, kasmetinių atostogų darbo savaitgaliais, neišduotos darbo aprangos, nesaugių ir (arba) kenksmingų darbo sąlygų.

Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtiną žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose ir darbo funkcijų atlikimo Lukiškių TI-K, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 m² vienam asmeniui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016-06-02 iki 2017-09-06.

Pažymėtina, kad iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 9-10), kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kartu su pareiškėju kamerose buvusių asmenų skaičių, matyti, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 462 paras. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų kamerų – 3,6 m² plotas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, nebuvo užtikrintas 65 paras.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad buvimas kamerose, kuriose asmeniui tenka mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, sukėlė pareiškėjui tam tikrų nepatogumų ar dvasinių kančių.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad patenkinus jo prašymą, jis liko Lukiškių TI-K dirbti ūkio darbus, dirbo staliumi 0,48 etato. Pagal sutartas sąlygas turėjo dirbti 4 val., tačiau Lukiškių TI-K vertė dirbti 8 val. taip pat išeiginėmis dienomis.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi kasmetinių atostogų, darbo užmokesčio dalies neišmokėjimo nedarbingumo laikotarpiu, neišduotos darbo aprangos, nesaugių ir (arba) kenksmingų darbo sąlygų, neįskaičiavimo į bendrą darbo stažą, lėšų išskaičiavimu į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, pažeidimų.

BVK 68 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo bausmę atlikti nustatyta pataisos namuose, gali būti palikti kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus; atlikti šiuos darbus nuteistasis paliekamas kardomojo kalinimo vietos, laisvės atėmimo vietos ligoninės arba kalėjimo direktoriaus įsakymu, jei yra rašytinis nuteistojo sutikimas. Pagal BVK 111 straipsnį, darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Europos kalėjimų taisyklių 26 punkte, be kita ko, nurodoma, kad darbą kalėjime reikėtų vertinti kaip pozityvų kalinimo režimo elementą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinis darbo kaip pataisos priemonės tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (2011-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011).

BVK 125 straipsnis įtvirtina, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (1 dalis); nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 dalis); pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (8 dalis).

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą). Remiantis BVK 10 straipsnio 1 dalimi, bausmes atliekantys asmenys turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas laisves ir teises su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis, bet ir pareigas (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnis). Bendrosios nuteistųjų pareigos nustatytos šio kodekso 12 straipsnyje. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (2011-01-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1427/2010; 201-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-236/2013; 2013-02-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-434/2013). LVAT praktikoje, sistemiškai aiškinant BVK antrojo skirsnio normas, konstatuota, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas, t. y. pagal BVK 125 straipsnio 1 dalį, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija (2013-11-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1898/2013).

BVK 128 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytus atvejus. Pagal šio straipsnio 2 dalį nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis DK nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016-03-30 (b. l. 20), jo paties prašymu buvo paliktas Lukiškių TI-K dirbti ūkio darbus, nuo 2016-06-02 paskirtas į maisto dalintojo pareigas, nustatant 0,48 atlyginimo per mėnesį koeficientą (b. l. 50, 52), Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-06-07 įsakymu Nr. N-84 buvo perkeltas į statybininko pareigas, nustatant 0,48 atlyginimo per mėnesį koeficientą (b. l. 58), Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-06-20 įsakymu Nr. N-98 buvo perkeltas į staliaus pareigas, nustatant 0,48 atlyginimo per mėnesį koeficientą (b. l. 59) iš Lukiškių TI-K išvyko į laisvę 2017-09-07 (b. l. 21). Staliaus pareigos nustatytos Lukiškių TI-K direktoriaus 2010-09-23 įsakymu Nr. 1-129 patvirtintame Nuteistojo asmens, atliekančio staliaus darbus, pareigybės aprašyme (b. l. 60). Iš minėto dokumento matyti, kad į staliaus atliekamus darbus ir pareigas įeina ne tik remontuoti įstaigos baldus, duris, langus, bet ir rėžiminės zonos pastate išimti bei sudėti langus, nepažeisti darbo drausmės, švaros ir tvarkos darbo vietoje palaikymas, kitų įstaigos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir nurodymų vykdymas.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbams darbo ir poilsio laiko režimas atitinka tiek nuo 2003-01-01 iki 2017-06-30 galiojusio DK, tiek nuo 2017-07-01 galiojančio DK normas. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Už atidirbtą darbo laiką su nuteistuoju, paliktu atlikti ūkio darbams Lukiškių TI-K, atsiskaitoma DK nustatyta tvarka, sumokant nustatytą atlyginimą. Visiems nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, yra užtikrintos saugios ir nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos darbo įstatymuose, išduodama apranga bei darbo priemonės (b. l. 16).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dirbo nuo 13 iki 22 darbo dienų per mėnesį (priklausomai nuo mėnesio dienų skaičiaus, nedarbingumo), jo darbo laikas per darbo dieną sudarė nuo 7,95 iki 8 val. (b. l. 61). Pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai prašymų ar skundų dėl darbo ir poilsio laiko, darbo sąlygų ir atliekamų darbų apimties nepateikė. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo darbo ir poilsio laikas, dienotvarkė atitiko nustatytus reikalavimus ir jo teiginiai dėl darbo ir poilsio laiko pažeidimų jam atliekant staliaus pareigas laikytini neįrodytais. Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmai, pavedant pareiškėjui sutvarkyti darbo vietą, atsižvelgiant į aukščiau minėtą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pripažintini teisėtais ir negalinčiais sukelti pareiškėjui neturtinės žalos. Pažymėtina, kad ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 73.6 punktas nustato pareigą nuteistiesiems tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas, o pareiškėjas, pasirašydamas sutikimą-pasižadėjimą laisvės atėmimo bausmę atlikti Lukiškių TI-K ūkio būryje (b. l. 50), sutiko laikytis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, darbo disciplinos ir kt. Pareiškėjas nedetalizavo kokius dar papildomus darbus, be darbo vietos sutvarkymo, jis privalėjo atlikti, todėl tokio pobūdžio pareiškėjo skundo teiginiai vertintini kaip abstraktūs ir neįrodyti. Kita vertus, BVK nustato pareigą nuteistiesiems dirbti ir kitus nemokamus darbus, į kuriuos pataisos įstaiga turi teisę įtraukti nuteistuosius socialinės reabilitacijos tikslais.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jam nebuvo suteikiamos atostogos. Nuteistųjų teisę į atostogas reglamentuoja BVK 130 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad atvirose kolonijose, nepilnamečių pataisos namuose, pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji, kurie stropiai dirba, turi teisę į keturiolikos kalendorinių dienų nemokamas atostogas per vienerius metus. Šios atostogos įskaitomos į bausmės atlikimo laiką. Pagal minėto straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytos atostogos suteikiamos nuteistajam atlikus vienuolika mėnesių bausmės, jeigu jis neturi galiojančių nuobaudų; atostogos suteikiamos pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu. Prie atostogų gali būti pridedamas šio kodekso 128 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikas, bet ne daugiau kaip penkios kalendorinės dienos (BVK 130 straipsnio 4 dalis). Atostogų suteikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 130 straipsnio 5 dalis), kurių 149 punkte nustatyta, kad atostogos gali būti suteikiamos nuteistojo pageidavimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas 2012-07-10 įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, į Lukiškių TI-K atvyko 2016-03-30, nuo 2016-06-02 buvo priskirtas nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, paprastajai grupei ir pradėjo dirbti maisto dalintoju, vėliau statybininku, galutinai – staliumi, iš Lukiškių TI-K į laisvę išvyko 2017-09-07 (b. l. 21, 52, 54, 59). Teismas sutinka, kad pareiškėjui atostogos galėjo būti suteiktos, nes pagal BVK 130 straipsnio 2 dalį atostogos gali būti suteikiamos nuteistajam atlikus vienuolika mėnesių bausmės, jeigu jis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau kaip minėta pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 149 punktą tam būtinas nuteistojo pageidavimas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl atostogų suteikimo. Todėl tokio pobūdžio pareiškėjo skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad iš jo darbo užmokesčio buvo nepagrįstai išskaičiuojami pinigai. Išskaitų iš nuteistųjų darbo užmokesčio vykdymą reglamentuoja BVK 132 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, nepilnamečių pataisos namuose – dvidešimt procentų bendros darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų, iš bendros darbo užmokesčio sumos, išskyrus atviras kolonijas, atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu (BVK 132 straipsnio 2 dalis). Atlikus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas išskaitas, iš likusios uždirbtos sumos atskaitoma pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (BVK 132 straipsnio 3 dalis).

Iš pateiktos į bylą pažymos apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 61) matyti, kad iš pareiškėjui priskaičiuoto darbo užmokesčio buvo atskaityta 689,58 Eur pagal vykdomuosius raštus, 647,94 E. S. paramos nuteistiesiems fondui ir 129,59 Eur neliečiama sąskaitos dalis. Atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaitos į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą buvo daromos neteisėtai.

BVK 129 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų valstybinio socialinio draudimo ir valstybinio socialinio draudimo stažo klausimus, nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiami, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą (1 d.), laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gali draustis savanorišku valstybiniu socialiniu draudimu nustatyta tvarka arba sudaryti pensijos sutartis su pensijų fondu, taip pat būti pensijų programos dalyviais Pensijų fondo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis (2 d.), nuteistųjų darbo atliekant bausmę laikas neįskaitomas į valstybinio socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka (3 d.).

Kadangi įstatyme laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nėra numatytas įmokų mokėjimas į valstybinio socialinio draudimo fondą, tačiau yra sudarytos sąlygos draustis savanorišku valstybiniu socialiniu draudimu nustatyta tvarka arba sudaryti pensijos sutartis su pensijų fondu, taip pat būti pensijų programos dalyviais Pensijų fondų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad jam dirbant įkalinimo įstaigoje atliekant bausmę ir savarankiškai nemokant socialinio draudimo įmokų, bus kaupiamas pensijų draudimo stažas.

BVK nuostatos nenumato nuteistųjų sveikatos draudimo mokesčio išskaičiavimo, todėl dirbantiems nuteistiesiems ligos išmoka nemokama.

Pareiškėjas skunde teigė, kad nuteistiesiems atsisakius vykdyti pareigūnų reikalavimus, buvo grasinama išvežti į pataisos namus. Iš bylos medžiagos nėra matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis su skundais dėl tokio pareigūnų elgesio į Lukiškių TI-K direktorių, byloje nėra ir kitų duomenų, patvirtinančių tokius pareiškėjo skundo teiginius. Todėl teismas šiuos pareiškėjo skundo teiginius vertina kaip abstrakčius ir neįrodytus.

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau išdėstytas aplinkybes, į pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² ploto, – pažeidimo mastą (tai, kad ginčo laikotarpiu kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta norma), šio pažeidimo trukmę (65 paros), į tai, kad Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 650 Eur. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo H. P. skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjui H. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, priteisti 650 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič