- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- e2S-2610-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26200-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- Lietuvos respublikinių
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos respublikinių būsto priežiūros ir valdymo rūmų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos respublikinių būsto priežiūros ir valdymo rūmų ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuoto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš esmės pažeidus daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos balsavimo raštu procedūrą dėl netinkamo vartotojų informavimo apie esmines bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugos komercines sąlygas; dėl netinkamo balsavimo raštu biuletenių įteikimo (neįteikimo) daliai negyvenamųjų patalpų savininkų; dėl netinkamo balsavimo raštu procedūros taisyklių, susijusių su balsavimo raštu biuletenių, išaiškinimu; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pašalinti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus balsavimo raštu procedūros pažeidimus iš naujo suorganizuojant daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų administratorių I-ojo atrankos etapo balsavimo raštu procedūrą, įpareigojant Vilniaus miesto savivaldybės administraciją: 2.1) kartu su balsavimo raštu biuleteniais pateikti būstų savininkams (vartotojams) išsamią informaciją apie atrankoje dalyvaujančių administratorių siūlomas administravimo paslaugų kainas ir administravimo paslaugų kainos apskaičiavimo metodiką; 2.2) privačios nuosavybės teise valdomų patalpų, kurios neturi pašto dėžutės, savininkams išsiųsti balsavimo raštu biuletenius registruotu paštu jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu; 2.3) kartu su balsavimo raštu biuleteniais pateikti būstų savininkams (vartotojams) tikslią ir išsamią informaciją apie užpildytų balsavimo raštu biuletenių pateikimo tvarką ir būdą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Lietuvos respublikinių būsto priežiūros ir valdymo rūmų ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuoto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumą organizuojant ir vykdant Vilniaus miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos balsavimo raštu procedūrą. Teismas priėjo išvados, kad daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimas yra viešoji paslauga, kurios tinkamą vykdymą kontroliuoja ir prižiūri savivaldybė. Taigi savivaldybės atliekami veiksmai kontroliuojant ir prižiūrint bendrosios dalinės nuosavybės administratorių veiklą priskirtini viešojo administravimo sričiai.
4. Kadangi, ieškovas kreipėsi teismą dėl valstybinio administravimo subjekto (Vilniaus miesto savivaldybės) veiksmų teisėtumo, ginčas tarp ieškovo ir atsakovės yra kilęs viešojo administravimo srityje atsakovei administruojant viešųjų paslaugų (bendrojo naudojimo objektų administravimo) teikimą, ieškovas prašo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau - ABTĮ) (88 straipsnio 2 punkte) nustatytą teisių gynimo būdą, pripažintina, kad ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir todėl neteismingas bendrosios kompetencijos - Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5. Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinį teikia kaip juridinis asmuo, ginantis viešąjį vartotojų (daugiabučių namų patalpų savininkų) interesą. Ieškovas kartu ieškiniu nepateikė savo įstatų, iš kurių būtų matyti jo veiklos tikslai, būtų galima nustatyti, ar vienu iš tikslų yra vartotojų teisių gynimas. Pagal į bylą pateiktus dokumentus, ieškovo nariais yra ne daugiabučio namo patalpų savininkai – vartotojai, tačiau juridiniai asmenys, vykdantys daugiabučių namų administravimo veiklą, dėl ko nėra pagrindo laikyti, kad ieškovas turi teisę ir (ar) siekia ginti vartotojų (daugiabučio namo patalpų savininkų) viešąjį interesą, reikšdamas ieškinį.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju yra kvestionuojamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumas organizuojant ir vykdant Vilniaus miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos balsavimo raštu procedūrą, kurią Vilniaus miesto savivaldybės administracija organizuoja siekdama daugiabučiuose namuose, kuriuose butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarė jungtinės veiklos sutarties, taip pat jeigu bendrija yra likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, paskirti administratorių daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams administruoti. Taigi šiuo atveju yra kvestionuojami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai, kurie yra atliekami už daugiabučius gyvenamuosius namus įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.84 straipsnyje numatytus įgaliojimus butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo srityje. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuojamo konkurso neteisėtumą grindžia ne valstybinio administravimo subjekto veiksmų neteisėtumo aspektu, o kvestionuoja netinkamą bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimą bei netinkamą bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimą.
7. Ginčas yra kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuojamo daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos konkurso ir akivaizdžiai yra susijęs su turto administravimo teisiniais santykiais, kurie laikytini civiliniais teisiniais santykiais. Atsižvelgdama į tai, kad ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
8. Ieškovas kreipėsi į teismą siekdamas užtikrinti, kad būtų įgyvendinta sąžininga daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atranka ir sąžiningas gautų rezultatų apskaičiavimas, kas akivaizdžiai patenka į viešojo intereso veikimo sritį, kadangi atrinktų administratorių teikiamomis paslaugomis naudosis vartotojai, kurie galimai bus suklaidinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėl netinkamai organizuojamos administratoriaus atrankos. Būtent ši aplinkybė ir suponuoja tai, kad pateiktas ieškinys yra reiškiamas siekiant apginti vartotojų viešąjį interesą. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslauga dėl savo specifikos beveik visais atvejais yra laikytina vartojimo paslauga, kadangi dauguma daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugos gavėjų yra fiziniai asmenys.
9. Ieškovas pažymi, kad ieškinys grindžiamas ne vien netinkamu rinkimų organizavimu procedūriniu aspektu, bet ir CK 6.228¹ ir CK 6.228⁶ straipsniais reglamentuojančiais vartojimo sutarčių sąlygų ypatumus, o taip pat Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 5 straipsniu, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog ieškinį padavė neįgaliotas asmuo ir kad ieškovas nenurodė įstatyminių nuostatų, eksplicitiškai suteikiančių jam teisę ginti viešąjį interesą.
10. Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-32397-779/2018 ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. CPK 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
14. Remiantis CPK 1 straipsnio 1 dalimi, bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, kylančias iš civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų (įskaitant pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų), koncesijų suteikimo bei kitų privatinių teisinių santykių. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl valstybinio administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) neteisėtumo.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl valstybinio administravimo subjekto (Vilniaus miesto savivaldybės) veiksmų teisėtumo, ginčas tarp ieškovo ir atsakovės yra kilęs viešojo administravimo srityje atsakovei administruojant viešųjų paslaugų (bendrojo naudojimo objektų administravimo) teikimą, todėl ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir todėl neteismingas bendrosios kompetencijos - Vilniaus miesto apylinkės teismui.
16. Specialioji teisėjų kolegija byloje Nr. T-65/2018, yra pasisakiusi, kad nors byloje keliamas reikalavimas dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimo, nagrinėjamas ginčas iš esmės yra susijęs su bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimu ir bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, kad savivaldos institucijos įgyvendina CK 4.84 straipsnyje numatytus įgaliojimus butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo srityje, susijusius su butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų administravimo nustatymu bei bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimu (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartį Nr. T-23/2018, 2016 m. spalio 6 d. nutartį Nr. T-71/2016, 2015 m. vasario 9 d. nutartį Nr. T-26/2015, 2014 m. sausio 21 d. nutartį Nr. T-106/2016, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį Nr. T-135/2016).
17. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų administratoriaus atrankos vykdymas ir netinkamas informavimas, kurie laikytini civiliniais teisiniais santykiais. Atsižvelgiant į tai, kad ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį teikia kaip juridinis asmuo, ginantis viešąjį vartotojų (daugiabučių namų patalpų savininkų) interesą. Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė savo įstatų, iš kurių būtų matyti jo veiklos tikslai, būtų galima nustatyti, ar vienu iš tikslų yra vartotojų teisių gynimas. Pagal į bylą pateiktus dokumentus, ieškovo nariais yra ne daugiabučio namo patalpų savininkai – vartotojai, tačiau juridiniai asmenys, vykdantys daugiabučių namų administravimo veiklą, dėl ko nėra pagrindo laikyti, kad ieškovas turi teisę ir (ar) siekia ginti vartotojų (daugiabučio namo patalpų savininkų) viešąjį interesą, reikšdamas ieškinį.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje nėra pakankamai duomenų, ar ieškovas turi teisę kreiptis į teismą, turėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu (CPK 138 straipsnis) ir pareikalaut ieškovo pateikti duomenis, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, ar ieškovas turi teisę kreiptis į teismą ginti viešąjį interesą, o ne atsisakyti priimti ieškinį kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.
20. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos rūšinį teismingumą, nepasinaudojo galimybe nustatyti terminą ieškovui pašalinti ieškinio trūkumus, konstatuotina, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-32397-779/2018 panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.