Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. R., R. R. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ji per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo priimti palikimą arba atsisakyti nuo palikimo. Į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo ji nesikreipė, nes galvojo, kad tai galės padaryti vėliau, kai įsigys pastatus, esančius šiame žemės sklype. Šiuos pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį jai ir jos dukrai V. R., (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi, perleido pastatų savininkė Z. P.. Po sutuoktinio mirties ji faktiškai paveldėjo jam priklausančio nekilnojamo turto dalį - žemės sklypą, kurį tvarko, augina daržoves, nupjauna žolę. (duomenys neskelbtini) ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ajį notarų biurą su prašymu išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po jos sutuoktinio R. R. mirties. (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarė jos prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą atmetė dėl to, kad ji prašymą dėl palikimo priėmimo pateikė praleidusi terminą palikimui priimti. Notarė taip pat išdavė liudijimą, iš kurio matyti, kad po R. R. mirties į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ąjį notarų biurą, iki (duomenys neskelbtini), dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė. Turinčio juridinę reikšmę fakto, kad ji po sutuoktinio R. R. mirties paveldėjo jam priklausantį turtą, nustatymas reikalingas tam, kad notarų biure jai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į sutuoktinio R. R. turtą.

Apie rašytinį procesą bei teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Nagrinėjamu atveju iš santuokos liudijimo kopijos, matyti, kad pareiškėjos L. R. ir R. R. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) rajono civilinėje metrikacijoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo kopijos ir Gyventojų registro išrašo matyti, kad R. R. mirė santuokoje (duomenys neskelbtini). Jo deklaruota gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės (duomenys neskelbtini) informacijos matyti, kad R. R. (duomenys neskelbtini) susituokė su L. R.. Po santuokos sudarymo, (duomenys neskelbtini) įsigijo R. R. vardu žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). R. R. su žmona kartu prižiūrėjo žemės sklypą ir ant jo esančius pastatus, gyveno sklype esančiame name. Mirus R. R., L. R. su dukromis V. R. ir R. R. liko gyventi šiame name su žemės sklypu, prižiūrėjo gyvenamą namą, ūkinius pastatus ir žemės sklypą, ji iki šiol su dukromis prižiūri namą, kitus pastatus, žemės sklypą. Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis matyti, kad R. R. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties, patvirtintos (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. J., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad Z. P. neatlygintai perdavė (dovanojo) jai priklausančius asmeninės nuosavybės teise nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, daržinę, tvartą, malkinę, kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise L. R. ir V. R.. Iš pridedamų dokumentų matyti, kad mokami mokesčiai už elektros energijos tiekimą, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 12 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d., vartotojo kodu – (duomenys neskelbtini). Išrašyta sąskaita už 2012 m. sausio mėnesio suvartotą elektros energiją, patvirtina, kad klientas – L. R., adresas (duomenys neskelbtini), vartotojo kodas – (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarė (duomenys neskelbtini) nutarimu L. R. pareiškimą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio R. R. mirties (duomenys neskelbtini), ir prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, atmetė, kadangi pareiškėja prašymą pateikė praleidusi terminą palikimui priimti. (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notarų biuro notarė (duomenys neskelbtini) liudijimu, liudija, kad po R. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ąjį notaro biurą, iki (duomenys neskelbtini), dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja L. R., įrodinėdama savo sutuoktinio R. R. palikimo priėmimą, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad po sutuoktinio mirties, ji su dukromis apie dešimt metų gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), namas yra žemės sklype, kuris registruotas jos sutuoktinio R. R. vardu, nors šiuo metu ir nebegyvena šiame name, tačiau prižiūri namą, aplinką, pasodina daržą, nupjauna žolę, moka mokesčius už elektros energijos tiekimą, tokiu būdu priėmė mirusiojo palikimą pradėdama visą paveldimą turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti, kaip savo. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepateikė.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo, kaip savo ir laiko save turto savininku. Šioje byloje įrodyta, kad pareiškėja L. R., po savo sutuoktinio R. R. mirties, sutuoktiniui priklausiusį turtą, daiktines teises į sutuoktinio turtą, priėmė ir naudojosi. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas, todėl pareiškimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.