Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. J. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo:

D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę laisvės atėmimo bausmę 1 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis bausmės vykdymas D. M. atidėtas vienerių metų laikotarpiui paskiriant įpareigojimus – įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką kiekvieną dieną būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra, pradėti dirbti, mokytis arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 70 straipsniu, D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose. Nemokamus darbus D. M. įpareigotas atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo A. J. ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajam iš D. M. priteista 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Likusioje dalyje A. J. ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. M. 2022 m. birželio 12 d. apie 0.30 val., Marių g. 9, Aukštupėnų k., Kupiškio r., paplūdimio aikštelėje prie Kupiškio tvenkinio, vykstant renginiui „Jaunimo festivalis“ dėl mažareikšmės priežasties sudavė A. J. vieną kartą kumščiu į veido sritį, po ko nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, gulinčiam spyrė penkis kartus į galvos sritį ir du kartus į kairės rankos petį, tokiais veiksmais padarydamas A. J. veido srities sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiosios akies vokuose, veido kairiosios pusės bei nosies nugarėlės audinių patinimu, daugybiniais kairio skruostikaulio – viršutinio žandikaulio kaulų lūžiais, taip nukentėjusiajam A. J. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

5. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. J. apeliacinio skundo, juo neginčijama nuteistojo D. M. veikos kvalifikacija, kaltė, jam paskirta bausmė, tačiau teismo nuosprendis ginčijamas dalyje dėl civilinio ieškinio - siekiama nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos padidinimo. Todėl baudžiamoji byla nagrinėjama tik apeliacinio skundo ribose.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. J. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo D. M. 5000 Eur neturtinę žalą (2 t., b. l. 141-142). Apylinkės teismas A. J. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas nukentėjusiojo naudai 2000 Eur turtinę žalą. Nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo grindžiamas tuo, kad jis dėl smurtinių D. M. veiksmų patyrė fizinį skausmą, patirti sužalojimai ne tik subjaurojo išvaizdą, bet ir sutrikdė įprastą gyvenimą (gydymo procedūros, sunkumai maitinantis – netaisyklingas ir skausmingas sąkandis), buvo grubiai paniekintas viešoje vietoje.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į teismų praktiką, padarė išvadą, kad A. J. ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos yra pagrįstas, tačiau sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 2000 Eur.

9. Skunde teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu A. J. priteistos neturtinės žalos dydis yra per mažas, tačiau kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.

10. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, pagal kurį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žmogaus sveikata (D. M. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. J. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą), yra absoliuti vertybė, todėl bet koks jos pažeidimas yra neteisėtas. Kenkiant asmeniui fiziškai daroma žala jo fizinei arba psichinei sveikatai. Fizinė žala pasireiškia kaip kūno vientisumo pažeidimas (funkcijų arba organų netekimas), kūno neliečiamumo pažeidimas (sumušimas, sužalojimas, injekcija ir kt.), laikinas arba nuolatinis darbingumo netekimas (dėl sužalojimo, susargdinimo, ligos išsivystymo ir kt.). Žala psichinei sveikatai pasireiškia dvasiniu sukrėtimu, šoku, įtampa, nemiga, irzlumu, sąmonės netekimu, padažnėjusiais ligos priepuoliais ir kitaip.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą nukentėjusiajam A. J., atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kurias išdėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais, ir, kolegijos nuomone, priteisė iš civilinio atsakovo D. M. tinkamą neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiam sprendimui ir kartu nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti padidintas.

12. Akivaizdu, kad nukentėjusysis A. J. dėl nusikalstamų nuteistojo D. M. veiksmų patyrė neigiamas pasekmes. Bylos duomenys patvirtina nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytus argumentus, kad nuteistasis nukentėjusiajam vieną kartą suduodamas kumščiu į veido sritį, nugriuvusiam ant žemės spirdamas penkis kartus į galvos sritį ir du kartus į kairės rankos petį, padarė A. J. veido srities sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiosios akies vokuose, veido kairiosios pusės bei nosies nugarėlės audinių patinimu, daugybiniais kairio skruostikaulio - viršutinio žandikaulio kaulų lūžiais, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Neginčytina, kad dėl minėtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, buvo sutrikdytas jo įprastas gyvenimas dėl gydymo procedūrų, netaisyklingo ir skausmingo sąkandžio maitinantis. Sprendžiant iš ieškinio ir apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad nukentėjusysis patyrė ir dvasinius išgyvenimus – jaudinosi dėl subjaurotos savo išvaizdos, dėl sužalojimo pasekmių ateityje, dėl viešo pažeminimo.

13. Nukentėjusiojo įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir išsamiai aptartos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kuriame, įvertinus kaltinamojo veiksmų pasekmes (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), už žalos padarymą atsakingo asmens kaltės formą (tyčinis nusikaltimas), kitas bylai reikšmingas aplinkybes (D. M. nedirbantis, jauno amžiaus, nurodė SMS žinute atsiprašęs nukentėjusiojo), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiojo prašoma priteisti suma dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo sumažinta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, nustatydamas konkretų priteisiamos neturtinės žalos dydį, turi vadovautis ne tik vyraujančia teismų praktika, tačiau privalo atsižvelgti į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką.

14. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. J. klausimą, pagrįstai didžiausią dėmesį skyrė D. M. neteisėtų veiksmų pasekmėms – nukentėjusiojo patirtam kūno sužalojimo mastui ir pobūdžiui, jo fiziniams ir dvasiniams išgyvenimams nusikalstamos veikos padarymo metu ir vėliau. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje vieno iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – turtinės civilinio atsakovo padėties nelaikė lemiamu kriterijumi spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, tačiau, mažindamas civilinio ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra jauno amžiaus ir nedirbantis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad neproporcingai didelės neturtinės žalos priteisimas nuteistajam gali tapti nepakeliama finansine našta ir gali būti vertinamas kaip papildoma bausmė. Teismas, priimdamas sprendimą dėl civilinio ieškinio, turi užtikrinti, kad tokių nepageidaujamų pasekmių būtų išvengta.

15. Aukštesniojo teismo vertinimu, siekiant įvertinti visus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos duomenimis, nukentėjusysis A. J., būdamas neblaivus (nustatytas 2,21 prom. girtumas), rodė nepageidaujamą dėmesį nepilnametei E. D., nereagavo į jos žodinius raginimus pasitraukti, dėl ko tarp jų kilusio konflikto metu A. J. pastūmė merginą ir ji nukrito ant žemės. Tokią įvykių eigą patvirtino D. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo metu liudytojomis apklaustos E. D., K. M., B. M., F. B.. Civiliniu atsakovu byloje pripažintas D. M. paaiškino, kad fizinį smurtą A. J. atžvilgiu pavartojo būtent gindamas nepilnametę E. D. nuo neblaivaus A. J. priekabiavimo. Nors šios aplinkybės neeliminuoja nuteistojo baudžiamosios atsakomybės ir nepaneigia jo kaltės padarius tyčinį smurtinį nusikaltimą, dėl kurio nukentėjusysis patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, tačiau paties nukentėjusiojo nederamą elgesį (būdamas neblaivus viešoje vietoje rodė nepageidaujamą dėmesį nepilnametei merginai ir ją pastūmė), kuris sąlyginai išprovokavo smurtinius D. M. veiksmus, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje vertina kaip neturtinės žalos dydį mažinantį kriterijų.

16. Pasisakydama dėl apelianto argumentų ir prašymo padidinti pirmosios instancijos teismo neturtinės žalos atlyginimui nustatytą dydį, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Tokios žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo (iš lot. restitutio in integrum – atstatymas į seną padėtį) principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas nustato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ir priteista suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam A. J. yra proporcinga jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams, stresui ir nepatogumams, atitinka teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiojo A. J. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekama galioti, tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.