- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- 1-574-526/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00271-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- L. L.
- Civilinis ieškovas
- V. L.
- Kaltinamasis
- V. R.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas E. A., sekretoriaujant E. Ž., dalyvaujant prokurorui S. G., nukentėjusiajam L. L., nukentėjusiajam - civiliniam ieškovui V. L., jo atstovei advokatei N. F., gynėjai advokatei I. B.-Gaižiūnienei, vertėjai V. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
V. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi(duomenys neskelbtini) , dirbantis(duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo žmogų: jis, 2012 m. lapkričio 20 d., apie 10.00 val., viešoje vietoje - „Baltijos“ gimnazijos koridoriuje, adresu Baltijos pr. 51, Klaipėdos m., įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams – prie jo priėjusiam L. L. ne mažiau dviejų kartų abiejų rankų kumščiais sudavė jam į galvos sritį, po to, suėmęs abiem rankomis nukentėjusiajam už galvos, keliu trenkė L. L. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam veido odos nubrozdinimą, poodines kraujosruvas, viršutinės lūpos muštinę žaizdą, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą bei dešinės plaštakos sumušimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu V. R. savo įžūliais veiksmais pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką bei L. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. iš dalies prisipažino įvykdęs kaltinamajame akte nurodytas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2012-11-20 per antrą pertrauką „Baltijos“ gimnazijoje jis stovėjo prie palangės su savo pažįstamais. Netoliese buvo ir nukentėjusysis, kurį matė pirmą kartą. Jiems bestovint prie palangės, L. L. atsisuko į jį ir pirštu rodydamas pasakė „pažiūrėk į tą ryžą megztuką“. Tada jis atsakė, kad pažiūrėtų kaip jis pats atrodo. Tuomet L. L. priėjo prie jo, sugriebė jį už krūtinės, dešine ranka trenkė jam į kaktą. Tarp jų kilo susistumdymas, kurio metu nukentėjusysis sugriebė jo megztuko šoną ir užmovė jį jam ant galvos. Tuomet jis išsimovė iš savo megztinio ir numetė jį ant žemės. Tada gindamasis trenkė kumščiu du kartus L. L., o po to norėjo nueiti, tačiau nukentėjusysis elgėsi agresyviai ir toliau artinosi link jo. Jis pamatė, kad L. L. iš nosies bėga kraujas. Tuo metu koridoriuje pasirodė gimnazijos direktorė. Dėl šio įvykio labai gailisi.
Nukentėjusysis L. L. parodė, kad nuo 2012-09-01jis lanko „Baltijos“ gimnaziją. Nuo pat mokslų metų pradžios jis vyresnių klasių mokinių buvo žeminamas, tame tarpe ir V. R., todėl nenorėjo lankyti gimnazijos. 2012-11-20 per pertrauką pirmame gimnazijos aukšte jis stovėjo prie palangės ir laukė klasės draugo. Šalia jo stovėjo gal 6 vaikinai, tarp kurių buvo ir V. R.. Pastarasis, atsisukęs į jį, pasakė, kad pažiūrėtų, kaip jis atrodo. Iš pradžių jis ignoravo jo pasakymą, nes klausėsi per ausines muzikos, tačiau išgirdo kaip V. R. vėl jam kažką pasakė. Tada jis paklausė, ar jam sako. V. R. ignoravo jo klausimą, todėl jis priėjo prie jo ir dar kartą paklausė ar tai jam buvo skirti žodžiai. V. R., vartodamas keiksmažodžius, pasiuntė jį šalin. Jis jam atsakė tą patį. Tada V. R. nuo savo pečių numetė kuprinę ir puolė jį mušti, suduodamas abejomis rankomis ne mažiau dešimties smūgių į įvairias galvos vietas. Jis bandė gintis, todėl trenkė jam atgal. Tada V. R. vėl jam smūgiavo į įvairias galvos vietas ne mažiau penkiolikos kartų. Tuomet jis prarado sąmonę, tačiau nenukrito ant žemės. V. R. ir toliau jį mušė. Po kokių 7 sekundžių atsigavo ir trenkė V. R. į veido sritį, po ko pastarasis dviem rankomis sugriebė jo galvą ir ne mažiau dešimt smūgių trenkė keliu į veidą. V. R. būtų ir toliau jį mušęs, bet jį nuo jo pradėjo traukti jo draugai. Tuo metu atėjo ir gimnazijos direktorė. Jis nuėjo nusiplauti kraujo, o po to nuėjo į pamokas. Apie 14.00 val., pasibaigus pamokoms, grįžo namo, kur jo močiutė E. P. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavusi greitoji norėjo jį vežti į ligoninę, tačiau jis atsisakė. Apie 17.00 val. pasijuto labai blogai, jį pykino, vėmė, svaigo galva, todėl močiutė pakartotinai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį išvežė į Klaipėdos vaikų ligoninę.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. L. parodė, kad 2012-11-20 buvo komandiruotas į Rusijos Federacijos Respubliką. Apie 15.00 val. jam paskambino uošvienė E. P. ir pranešė, kad sūnus iš mokyklos grįžo sumuštas ir kad sūnus atsisako važiuoti į ligoninę. Vakare skambino uošvienei, kuri pranešė, kad sūnui pablogėjo sveikata ir jį išvežė į ligoninę. 2012-11-21 ryte grįžo į Lietuvą. Ligoninėje sūnus pasakė, kad jį stipriai sumušė gimnazijos 4a klasės mokinys. Tada jis nuvažiavo į „Baltijos“ gimnaziją, kur susitiko su gimnazijos direktore bei kitais mokyklos darbuotojais. Buvo atvykęs ir V. R. su jo motina. V. R. elgėsi įžūliai ir aiškino, kad jo sūnus L. L. pirmas jį sugriebė už megztinio ir trenkė į kaktą kumščiu. Gindamasis jis sumušė jo sūnų. Vėliau gimnazijos direktorė nurodė, kad nusprendė V. R. už tokį jo elgesį pašalinti iš mokyklos. Dėl šio įvykio jo sūnus L. L. patyrė įvairius galvos ir veido sumušimus, galvos smegenų sukrėtimą, dešinės plaštakos sumušimą, viršutinės lupos sumušimą. Šiuo metu jį kankina dideli galvos skausmai, jis bijo lankyti mokyklą, yra didelėje depresijoje, nebesportuoja.
Liudytoja E. P. parodė, jog L. L. yra jos anūkas, kuris didesnę laiko dalį gyvena su ja. 2012-11-20 ryte anūkas išėjo į mokyklą, o grįžo sumuštas. Jo megztinis buvo visas kruvinas. Ji paguldė L. L. į lovą, o pati nuėjo į „Baltijos“ gimnaziją pas direktorę. Direktorė paaiškino, kad jos anūką sumušė 4a gimnazijos mokinys V. R.. Grįžusi namo, užėjo į anūko kambarį ir pamatė jį persivertusį per lovą, o ant žemės išvemtą skrandžio turinį, todėl paskambino anūko tėvui V. L., kuris liepė kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavus greitoji medicinos pagalba norėjo vežti anūką į ligoninę, tačiau pastarasis atsisakė važiuoti. Maždaug po 2 valandų anūkui pasidarė labai blogai, todėl ji vėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri L. L. išvežė į Klaipėdos vaikų ligoninę.
Liudytoja V. G. parodė, kad ji yra „Baltijos“ gimnazijos direktorė. 2012-11-20 apie 09.40 val., būdama savo kabinete išgirdo koridoriuje triukšmą. Išėjusi pamatė ateinantį link jos L. L., kurio veidas buvo kruvinas. L. L. ji nepažinojo, nes jis visiškai nelankė gimnazijos. Kaip vėliau paaiškėjo, L. L. į gimnaziją buvo atėjęs 2012-09-02, o po to sekantį kartą atėjo tik 2012-11-20. Jį sumušęs mokinys V. R. mokosi 4a gimnazijos klasėje. Paties įvykio ji nematė. Jos vadovaujamoje gimnazijoje nėra buvę jokių skundų, kad aukštesnių klasių gimnazistai žemintų žemesnių klasių gimnazistus. L. L. taip pat niekas negalėjo žeminti, nes jis visiškai nelankė gimnazijos. Dėl V. R. elgesio anksčiau jokių nusiskundimų ji nebuvo gavusi, tačiau dėl šio įvykio 2012-11-21 vyko pedagogų tarybos posėdis, kurio metu buvo nuspręsta V. R. pašalinti iš gimnazijos.
Liudytojas V. L. parodė, kad 2012-11-20 apie 10.00 val., po antros pamokos, su draugais sėdėjo koridoriuje ant palangės. Prie šalia esančios palangės atėjo nukentėjusysis, kurio anksčiau gimnazijoje nebuvo matęs. Neužilgo tarp V. R. ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko šis konfliktas kilo ir kas jį pradėjo, nežino, tačiau matė kaip nukentėjusysis pats priėjo prie V. R.. Jie įsikibo vienas kitam už rūbų ir prasidėjo susistumdymas. Abu vienas kitam bandė suduoti smūgius. Matė kaip V. R. kelis kartus trenkė L. L. į galvos sritį, po ko nukentėjusysis bandė pastarajam megztiniu uždengti galvą, tačiau V. R. išsinėrė iš megztinio. Matė kaip jis nukentėjusiajam kartą sudavė smūgį savo keliu į veidą. Tuomet jis pribėgo prie besimušančiųjų ir bandė juos išskirti. Jis V. R. vedėsi tolyn, tačiau nukentėjusysis ėjo iš paskos ir toliau norėjo muštis. Tuo metu atėjo gimnazijos budėtoja ir direktorė.
Liudytojas T. U. davė tokius pat parodymus kaip ir liudytojas V. L..
Liudytoja R. R. parodė, kad yra V. R. mama. Sūnus gyvena su ja, vyru ir dviem broliais. 2012-11-20 apie 16.00 val., jai paskambino „Baltijos“ gimnazijos direktorė ir pranešė, kad sūnus susimušė su gimnazijos devintos klasės mokiniu. Susitarė, kad 2012-11-21 susirinks aptarti situaciją. 2012-11-21 kartu su sūnumi nuvažiavo į gimnaziją. Direktorė pasakė, kad V. R. paaiškinime pamelavo apie muštynes, nes nustatyta, kad jis pradėjo muštynes. Sūnus bandė gintis, sakydamas, kad ne jis pradėjo muštynes. Nukentėjusiojo tėvas pasakė, kad jo sūnus ligoninėje, nekalba, labai sunkios būklės. Kitą dieną sūnus buvo pašalintas iš gimnazijos. Po poros dienų jį priėmė į Klaipėdos „Žemynos“ gimnaziją. 2012-11-21 paskambino nukentėjusiojo tėvui, norėjo susitarti draugiškai, kad nerašytų pareiškimo policijai, tačiau tėvas atsisakė. Ji nuvažiavo į Klaipėdos vaikų ligoninę aplankyti nukentėjusiojo, nuvežė bananų, mandarinų ir saldainių. Ligoninėje pamatė, kad nukentėjusiojo būklė nėra tokia bloga, kaip pasakojo jo tėvas, nes jis pastoviai eidavo rūkyti ir žaidė kompiuterinius žaidimus. Matė, kad kairėje jo veido pusėje po akimi kirstinė žaizda. Daugiau ant veido sužalojimų nematė. Ji atsiprašė už sūnaus elgesį, o nukentėjusysis atsiprašymą priėmė. 2012-11-23 vėl nuvažiavo į Klaipėdos vaikų ligoninę aplankyti nukentėjusiojo, tačiau sužinojo, kad jį išrašė iš ligoninės, nes jis rūkė.
Iš 2013-01-14 specialisto išvados Nr. G95/13(03) matyti, kad L. L. padaryti sužalojimai: veido odos nubrozdinimas, poodinės kraujosruvos, viršutinės lūpos muštinė žaizda, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas bei dešinės plaštakos sumušimas, o dėl galvos smegenų sukrėtimo L. L. nesunkiai sutrikdyta sveikata (b.l. 28-29).
Motyvuojamoji dalis
Tokiu būdu V. R. kaltė pilnai įrodyta jo paties parodymais, kad viešoje vietoje – „Baltijos“ gimnazijos patalpose pertraukos metu jis dalyvavo muštynėse su nukentėjusiuoju, kurių metu sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą ir taip jį sužalojo bei aukščiau aptartų įrodymų visuma. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo žodžius, kad jam buvo suduota kumščiais ne mažiau 10 kartų į galvos sritį, ne mažiau 15 kartų į veido sritį bei ne mažiau 10 smūgių keliu į veido sritį, šios aplinkybės iš V. R. pareikšto kaltinimo šalintinos, nurodant, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau dviejų kartų abiejų rankų kumščiais į galvos sritį, po to, suėmus abiem rankomis nukentėjusiajam už galvos, keliu suduota L. L. į veido sritį. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir kaltinamasis bei liudytojai V. L. ir T. U.. Jų parodymai neprieštarauja ir byloje esančiai teismo medicinos specialisto išvadai, todėl laikytinos įrodytomis. Iš V. R. pareikšto kaltinimo šalintina ir aplinkybė, kad V. R. nukentėjusįjį sužalojo priėjęs prie jo, nes byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad pats nukentėjusysis priėjo pasiaiškinti prie V. R.. Tai pripažįsta ir L. L..
V. R. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 138 str. 1 d., kadangi jis tyčiniais veiksmais, kilusio abipusio tarpusavio konflikto metu pavartodamas smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, nesunkiai ji sužalojo. V. R. nusikalstama veika kvalifikuotina ir pagal LR BK 284 str. 1 d., nes jis, būdamas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė smūgių nukentėjusiajam sudavimu, matant pašaliniams asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
V. R. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa V. R. pareiškė 415,32 litų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo L. L. gydymo išlaidų atlyginimo, kurio vėliau atsisakė, nes V. R. atlygino padarytą žalą (b.l. 41). Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas tai patvirtina, todėl priimtinas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinio atsisakymas.
Nukentėjusysis V. L. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo V. R. priteisti 272,06 litų turtinei žalai atlyginti ir 15000 litų dėl patirtos neturtinės žalos, o taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas V. L. prašo priteisti 272,06 litų turtinę žalą, patirtą perkant vaistus sūnaus L. L. gydymui. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Iš byloje esančių pirkimo kvitų kopijų matyti, kad po įvykio pirkti medikamentai bei priemonės iš vaistinių už 272,06 litų sumą. Tarp kaltinamojo veikos ir šios patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl ši turtinė žala, patirta nukentėjusiajam perkant medikamentus dėl sumušimo metu kilusių padarinių, turi būti atlyginta visa apimtimi, neatsižvelgiant į gydytojo paskyrimą ar nepaskyrimą. Įstatyme nėra numatytas reikalavimas, atlyginant turtinę žalą, patirtą perkant medikamentus ir priemones, pateikti gydytojo paskyrimus, todėl ieškovo prašymas dėl išlaidų medikamentams tenkintinas pilnai toje dalyje, kuri įrodyta pateiktais pirkimo kvitais ir ieškovui priteistina 272,06 litų suma.
Ieškovas prašo teismo priteisti 15000 litų neturtinės žalos dėl jo sūnaus L. L. patirtų sužalojimų. Nurodo, kad L. L. sumušimo metu ir po jo kentė fizinį skausmą, buvo sumuštas mokykloje, kur galėjo jaustis saugus, po sumušimo prarado saugumo jausmą, o dėl neigiamo moksleivių požiūrio į įvykį jam teko išeiti iš „Baltijos“ gimnazijos.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis L. L. dėl sumušimo metu jam padarytų sužalojimų kentė fizinius bei psichologinius skausmus, patyrė kitokius nepatogumus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad konfliktas buvo abipusis ir ne kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo pasiaiškinti, o atvirkščiai. Be to ieškininiame pareiškime nurodyta, kad po sumušimo L. L. prarado saugumo jausmą, nes konfliktai su V. R. tęsėsi ilgą laiką, po sumušimo L. L. teko išeiti iš „Baltijos“ gimnazijos dėl neigiamo kitų moksleivių požiūrio. Šios ieškininiame pareiškime nurodytos aplinkybės bylos medžiaga nepatvirtintos, nes kaip parodė ir gimnazijos direktorė, L. L. šios gimnazijos visiškai nelankė, todėl ten ir negalėjo būti pastoviai žeminamas, tame tarpe ir V. R.. Po įvykio pats V. R. buvo atleistas iš gimnazijos, o L. L. ir toliau nelanko pamokų. Atsižvelgtina ir į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį, į kaltinamojo amžių, bei į tai, kad jis šiuo metu yra moksleivis. Įvertinus visas aplinkybes, teismas mano, kad prašoma priteisti 15000 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo naudai priteistini 1500 litų neturtinės žalos atlyginimui dėl L. L. padaryto nesunkaus sveikatos sužalojimo.
Iš V. R. priteistini 1200 litų (b.l.53) advokato atstovavimo išlaidų V. L. naudai.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvą ir tikslą, kaltininko asmenybę. V. R. vienu veikimu įvykdė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Jis anksčiau teismo neteistas, iš esmės pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. R. yra jauno amžiaus, mokosi ir dirba. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, skiriant straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus ir nuteisti jį:
pagal LR BK 138 str. 1 d.- laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu;
pagal LR BK 284 str. 1 d.- laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu;
Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš V. R. 272,06 litų turtinės žalos 1500 litų neturtinės žalos bei 1200 litų atstovavimo išlaidų nukentėjusiojo įstatyminio atstovo V. L. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.