Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant prokurorui T. B., mažamečio nukentėjusiojo A. J. įstatyminiam atstovui D. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, mokosi Alytaus profesinio rengimo centro 3 kurse technikos ir verslo priežiūros specialybės, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. J. 2013-08-18 apie 09.30 val. sodybos, kurioje gyvena, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, vairuodamas nustatyta tvarka neįregistruotą, be privalomosios techninės apžiūros ir be privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo D. J. priklausantį keturratį KXD-(duomenys neskelbtini) rėmo numeris Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, t.y. Kelių eismo taisyklių 201.3 punktą, nurodantį, kad draudžiama vežti mopedais, motociklais (išskyrus motociklus su priekabomis), triračiais, lengvaisiais keturračiais, galingaisiais keturračiais vaikus iki 12 metų, t.y. vežė keturračiu mažametį keleivį A. J., gimusį (duomenys neskelbtini), ir, perjungdamas bėgių svirtį, sužalojo šiam kairės kojos nykštį, tuo padarydamas nukentėjusiam A. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kairės pėdos pirmo piršto distalinės falangos trauminės amputacijos.

Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose jis gyvena su brolio D. J. šeima, A. paprašė jo pavežti keturračiu. Berniukas 2 metų amžiaus, jis moka kalbėti. A. buvo paliktas jam pasaugoti. Tikslios datos nepamena, buvo vasara, rytas. Vaiko tėvų tuo metu namuose nebuvo. Namuose kambaryje buvo dar kitas brolis V.. Keturratis, kuriuo vežė A., yra jo brolio D. J.. Pasodino berniuką ant sėdynės priekyje savęs. Važinėjo po kiemą lėtai, t.y. apie 10 km/h greičiu. Neilgai po kiemą vežiojo A., kokias 8 minutes. Berniukas pradėjo verkti ir tada pamatė, kad sužalotas jo pirštukas, kuris papuolė į vieną keturračio dalį. Kadangi A. buvo basas, be batų, dėl jo neapdairumo vaiko kūno dalis pateko į tam tikrą vietą. Nubėgęs į kambarį sakė iškviesti greitąją pagalbą. Berniukas nedelsiant buvo nuvežtas į medicinos įstaigą. A. sveikata dabar gera. Vaiko tėvas, kaltinamojo brolis, neprašo atlyginti neturtinės žalos. Tarpusavio ryšys su broliu išliko toks pat, jis atleido. A. liekamųjų reiškinių dėl pirštelio sužalojimo neliko. Važinėjo blaivus, nežinojo, kad tokia transporto priemone negalima vežti vaikų iki 12 metų. Jis turi invalidumą, kuris duotas visam gyvenimui, gauna pašalpą (našlaičio pensiją) už tėtį, kuris miręs. Dėl neįgalumo gauna 270 Lt, o pašalpą už mirusį tėtį - 390 Lt. Mokosi Balbieriškyje esančiame Alytaus profesinio rengimo centre, nėra registruotas psichiatro - narkologo įstaigoje. Dėl ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad pripažįsta ieškinį. Sutinka žalą atlyginti. Po įvykio kalbėjo su vaiko tėvu ir jo broliu D. J., atsiprašė jo, susitaikė. D. J. pretenzijų jam neturi.

Nukentėjusysis D. J. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo brolis. Tą dieną dirbo, todėl nebuvo namuose, jo žmona su mama buvo išvažiavusios grybauti. Žmona paliko pasaugoti vaiką jo broliui nenorėdama vestis grybauti. Kai grįžo namo sužinojo, kad R. J. sužalojo jo vaiką A.. Mama pasakė, kad sužalotą vaiką išvežė į ligoninę. Policijoje jam sakė, kad vaikas įkišo pirštuką į žvaigždę prie variklio kur yra grandinė. Keturratis yra jo, jį nusipirko, kad žiemą galėtų į darbą važinėti, Keturratis buvo neregistruotas, be techninės apžiūros ir draudimo. Kai pirko keturratį manė, kad nebūtina jo registruoti, nes jis nėra galingas. Apie metus laiko važinėjo pats su keturračiu. Broliui leisdavo važiuoti su keturračiu, gal tik pora kartų R. buvo vežęs vaiką tuo keturračiu. Pasitaikydavo, kad ir pats pavežiodavo sūnų su keturračiu prieš šį atsitikimą. Atrodė, kad vežti vaiką saugu. A. sveikata gera, sūnui liekamųjų reiškinių nėra, jie kartu gyvena su R. J.. Atleido R. dėl to, kas atsitiko. Nereiškia ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsiprašė R., jie susitaikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, nukentėjęs asmuo tam neprieštarauja, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nuostatomis, paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys.

Be kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, gauti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, kurie laikytini tinkamais įrodymais ir, kurių patikimu abejoti teismas neturi pagrindo:

Liudytojas V. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013-08-18 apie 09.30 val. jis buvo kambaryje. Girdėjo kaip kieme keturračiu važinėja brolis R., kuris vežioja kito brolio D. mažametį sūnų A.. Staiga į kambarį įbėgo R., kuris ant rankų laikė A., prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. A. iš kairės kojos piršto bėgo kraujas. Įvykio aplinkybių jis nesiaiškino, A. buvo išvežtas į ligoninę (b.l.39).

Iš 2013-08-24 Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK VPS OVG specialisto tarnybinio pranešimo matyti, kad į ligoninės priėmimo skyrių buvo kreiptasi dėl mažamečio A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), sužalojimo vežant keturračiu motociklu 2013-08-18 09.30 val. sodybos kieme (duomenys neskelbtini) (b.l.3).

2013-08-18 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, planas ir fotolentelės patvirtina, kad apžiūrėta J. sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Kieme rastas be valstybinio registracijos numerio tvarkingas keturratis KXD-(duomenys neskelbtini) rėmo numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp pavarų perjungimo svirties ir variklio dangtelio yra 5 mm tarpas, ant dangtelio rastas kraujo pėdsakas, o ant slenksčio kojoms pasidėti matyti kraujo lašų (b.l.4-10).

2013-08-18 protokolas apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą, kad keturratis yra techniškai tvarkingas (b.l.11-12).

Bendrojoje policijos informacijoje 2013-08-18 užfiksuotas pranešimas apie tai, kad 09.30 val. sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), R. J., veždamas keturračiu motociklu savo brolio sūnų, sužalojo vaiko kairės kojos didįjį pirštą, kuris pateko į 5 mm tarpą tarp svirties ir variklio dangčio (b.l.13-15).

Medicininiais duomenimis nustatyta, kad R. J. vairavo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l.15-19).

R. J. išduotas traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas (b.l.49).

Iš 2013-08-18 pakvitavimo matyti, kad R. J. po apžiūros keturratis motociklas sugrąžintas saugoti iki tyrimo pabaigos (b.l20).

2013-10-04 specialisto išvadoje Nr. G1001/13(06) konstatuota, kad A. J. kairės pėdos pirmo piršto distalinės falangos trauminė amputacija padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pėdos pirmo piršto distalinės falangos trauminės amputacijos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l.24-25).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 2054,78 Lt turtinei žalai atlyginti (b.l.34-38).

Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina, kad kaltinamasis R. J. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., nes jis vairuodamas neįregistruotą be privalomosios techninės apžiūros ir be privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo savo broliui D. J. priklausantį keturratį KXD-(duomenys neskelbtini) rėmo numeris Nr. (duomenys neskelbtini), dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo taisykles, draudžiančias vežti mopedais, motociklais (išskyrus motociklus su priekabomis), triračiais, lengvaisiais keturračiais, galingaisiais keturračiais vaikus iki 12 metų, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta mažamečio A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), sveikata. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad kaltinamojo padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovas pareiškė 2054,78 Lt turtinei žalai atlyginti, ieškovo atstovas teisiamajame posėdyje nedalyvauja, raštu nurodė, kad ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje, palaiko ir prašo jį tenkinti visiškai, bylą prašo nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l.94). Bylos duomenimis įrodyta, kad žala atsirado kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje (CK 6.263 str.). Tarp kaltinamojo padarytos neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Transporto priemonė, kuria buvo sukeltas eismo įvykis, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdrausta nebuvo, todėl civilinė atsakomybė tenka transporto priemonės valdytojui. Įstatymas žalą apibrėžia kaip turėtas išlaidas. Į turtinės žalos sąvoką, be kita ko, įeina išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes (CK 6.249 str.). Atsižvelgiant į Kauno teritorinės ligonių kasos pateiktus duomenis apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastą, gydymosi trukmę, civilinis ieškinys apskaičiuotas 2054,78 Lt sumai. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutinka. Šios išlaidos yra pagrįstos ir tenkintinos. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.263 str., 6.283 str. reikalavimais žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.280 str. nurodo, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo teisę) tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaltinamasis R. J. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 str.), dėl kurio kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pergyveno, ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atskambės, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis nukentėjusiojo įstatyminio atstovo D. J. atsiprašė, jie tarpusavyje susitaikė, R. J. savo noru sutinka ir įsipareigoja atlyginti Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį. Bylos duomenimis akivaizdu, kad nukentėjęs asmuo išreiškė valią dėl baudžiamosios bylos nutraukimo susitaikius su kaltininku. To paties nori ir kaltinamasis. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis R. J. praeityje baustas administracine tvarka, tačiau teisiamas pirmą kartą. Kaltinamasis Prienų rajono Psichikos sveikatos centro narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, eismo įvykio metu važiavo blaivus, ką patvirtina medicininiai bylos duomenys. R. J. našlaitis, turi neįgalumą (3 gr.), mokosi, su nukentėjusiuoju susitaikė, šis pastarajam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiojo mažametis sūnus pasveiko. Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, toliau gyvena su nukentėjusiojo šeima tuose pačiuose namuose, jų tarpusavio santykiai geri. Duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo R. J. būtų pažeidęs įstatymus ar vėl nusikaltęs, nepateikta, charakterizuojamas tinkamai, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje R. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, įvertinus bylos aplinkybes, tikslinga pritarti kaltinamojo ir nukentėjusiojo atstovo išreikštam norui susitaikyti bei atkurti artimų giminaičių tarpusavio taiką, todėl darytina išvada, kad nėra kliūčių baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis ((duomenys neskelbtini) str. 4 d.).

Kaltinamasis neatsargią nusikalstamą veiką, kuria buvo sutrikdyta mažamečio sveikata, padarė turėdamas traktorininko pažymėjimą, todėl, atsižvelgiant į bylos duomenų visetą, siekiant prevenciškai pataisyti kaltinamąjį, teismas mano, kad jo atžvilgiu tikslinga pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 67 str., 68 str. nuostatas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vieneriems metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu už jo padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš R. J. Kauno teritorinei ligonių kasai 2054,78 litų už A. J. gydymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str. nuostatomis, R. J. uždrausti naudotis specialia teise, t.y. vairuoti traktorius ir savaeiges mašinas, vienerių metų laikotarpiui.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

R. J. išaiškintos teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 3 dalyje, t.y., kad:

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti atsakomybės klausimą;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.