- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- II-158-995/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00066-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vaida Railienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Palangos PK
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. K. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja I. Š. 2022 m. rugpjūčio 31d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl to, kad V. M. užstatė su savo automobiliu bendro kiemo pravažiavimą adresu (duomenys neskelbtini), tyrimo metu negauta įrodymų, kad V. M. turėjo iš anksto tyčia, tikslą bei motyvą ir tokiu būdu pasisavinti bendro kiemo plotą ar savavaldžiauti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja R. K., nesutikdama su Institucijos nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą, kadangi tyrėja skundžiamame nutarime pateikia neteisingas išvadas dėl ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties, aiškindama, kad pareiškime išvardintų asmenų veikoje nėra tyčios. Nurodo, kad iš pateikto vaizdo įrašo, nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad V. M. bei jos vyro veiksmai atlikti veikiant tyčia bei yra pasikartojantys. Bendro naudojimo kiemas (duomenys neskelbtini), nėra jų vienintelių asmeninė nuosavybė ir jie neturi jokios teisės nurodinėti, kas gali įvažiuoti į bendro naudojimo kiemą. Pažymi, kad užsipuldami atvažiavusius draugus, jie kelia didžiulį diskomfortą, nesibaigiantį stresą bei neigiamas emocijas, net reikalauja pateikti jiems asmens dokumentus, į policiją buvo kreiptasi tikslu, kad kaimynų neteisėti veiksmai būtų sustabdyti, kad jiems būtu taikytos, kad ir minimalios poveikio priemonės už savavališkus veiksmus, nes jų veiksmai tyčiniai, pasikartojantys, kryptingi. Nutraukus administracine teiseną jiems ir toliau sudaromos sąlygos bendro naudojimo kieme daryti, ką jie nori. t. y. savavaldžiauti.
Atsiliepimas
3. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodoma, kad sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos yra teisėtas ir pagrįstas tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais bei galiojančiais teisės aktais, todėl skundžiamo nutarimo naikinti nėra jokio pagrindo. Nurodo, kad įrodymų, jog V. M. turėjo iš anksto tyčia, tikslą bei motyvą pasisavinti bendro kiemo plotą ar savavaldžiauti, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėja R. K. palaikė savo skundą ir jame išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad būstas priklauso jos mamai, ji nėra (duomenys neskelbtini), turto savininkė, bet ji ir brolis turi įgaliojimus. Nurodo, kad kaimynai elgiasi neteisingai ir jų elgesys yra tyčinis. Būste gyvena žmonės ir turi teisę statytis automobilį bendro naudojimo kieme, tačiau kaimynai trukdo statytis automobilį ir piktybiškai užstato įvažiavimą. Mano, kad reikia griežtesnių priemonių, kadangi su V. M. kitaip neina susitarti. Taip pat nurodo, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta ir tai būtų sudėtinga padaryti.
5. Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas nurodė, kad ginčas turėtų būti išspręstas civiline tvarka, įrodymų, jog V. M. tyčia užstatinėja automobilį nėra. Prašo pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
6. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
7. ANK 590 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
8. Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai. ANK 518 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė tam, kas savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, jeigu dėl to nebuvo padaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia.
9. Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl to, kad V. M. užstatė su savo automobiliu bendro kiemo pravažiavimą adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra aplinkybių patikslinimo metu susisiekta su pareiškėja, kuri nurodė, kad kaimynė V. M. laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. nakties metu užstatinėjo su savo automobiliu „Renault Espace“ bendro kiemo pravažiavimą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paaiškino, kad kaimynei užstačius mašiną jie negali įvažiuoti į kiemą. Taip pat pareiškėja nurodė, kad tai vyksta jau ilgą laiką, todėl pradėjo fotografuoti, kad turėtų įrodymų apie kaimynų poelgį. R. K. paaiškino, kad kiemas yra bendras, nėra nustatytos ribos. Tyrimu metu taip pat nustatyta, kad tarp pareiškėjos R. K. ir kaimynės V. M. susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kadangi tarp asmenų, susitariančių dėl bendros nuosavybės, paslaugų suteikimo, paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms.
10. Iš byloje esančios medžiagos ir teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), priklauso keletui bendraturčių, tarp jų ir asmeniui, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn V. M.. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja nėra šio žemės sklypo bendraturtė, ji yra ginčo turto bendraturčio dukra, veikiantis pagal išduotą įgaliojimą. Minėtame žemės sklype yra statomas V. M. automobilis ir asmens, kuriam leista gyventi pareiškėjos mamos bute, automobilis. Iš byloje esančių duomenų spręstina, jog žemės sklypo bendraturčiai nesutaria, žemės sklypas kol kas tarp jų nėra pasidalintas, naudojimosi žemės sklypu tvarkos bendraturčiai nėra nusistatę, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra aišku, kokia dalis žemės sklypo kam priklauso. Nesant nustatytos žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ar naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių ir, nenustačius, kokios konkrečiai žemės sklypo dalys kuriam iš bendraturčių priklauso, kyla pagrįstų abejonių, ar R. K., nebūdama ginčo patalpų bendraturte, veikianti pagal mamos išduotą įgaliojimą, įgyvendindama savo teisę naudotis mamai priklausančiomis nuosavybės dalimis, nepažeidžia kitų bendraturčių, įskaitant ir V. M. teisių. Dėl žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių yra kilęs ginčas, kuris patenka į civilinių teisinių santykių reguliuojamą sritį ir, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė institucija, turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Tokiu būdu, tik išsprendus ginčą dėl žemės sklypo naudojimosi, būtų galima nustatyti, ar pareiškėjos, veikiančios vieno iš bendraturčio suteiktų įgaliojimų pagrindu, teisės naudotis jos mamai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu buvo pažeistos.
11. Faktinės aplinkybės, kad žemės sklype yra statomas vieno iš bendraturčių V. M. automobilis, savaime dar nereiškia, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas – savavaldžiavimas, nes įvertinus visą bylos medžiagą, vienareikšmiškos išvados, kad V. M. suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį ir norėjo, kad kiltų atitinkamos žalingos pasekmės, daryti negalima. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad V. M. piktybiškai, tyčia nesudarė sąlygų įvažiuoti į kiemą, apribojo pareiškėjos nuosavybės naudojimą, ar, kad V. M. užsipuldinėja atvažiavusius draugus, kelia diskomfortą, stresą bei neigiamas emocijas, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Be to, ir pats savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis, tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjos siekis patraukti V. M. baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir jos subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, kilusios emocijos, nesudaro pagrindo V. M. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimą.
12. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad nustatant aptariamų V. M. veiksmų formalią atitiktį administraciniame įstatyme nurodyto pažeidimo požymiams, būtina įvertinti realų padaryto veikimo pavojingumą. Konkrečiu atveju vertinant V. M. veiksmus pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, darytina išvada, kad jie nėra pavojingi ir iš esmės žalos įstatymais saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams nesukėlė, yra išskirtinai asmeninio pobūdžio ir nėra pasiekę tokio laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, būtų tikslinga V. M. traukti atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (nuobauda), juolab, kad pareiškėja net nepateikė jokių duomenų, kokia būtent žala buvo padaryta jos teisėms ir teisėtiems interesams.
13. Pareiškėja neneigia, kad tarp bendraturčių kyla nesutarimai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau tai, kaip jau ir minėta, yra išimtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėja, manydama, kad yra pažeistos jos teisės, turi teisę ir realią galimybę pažeistas teises ginti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
14. Pažymėtina, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Akcentuotina, jog ANK 1 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą, todėl ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Be to, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas pradėti administracinę teiseną V. M. atžvilgiu negali būti grindžiamas prielaidomis, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais.
15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vertindamas faktinius duomenis, teismas daro išvadą, jog Palangos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja I. Š., išsamiai atlikusi tyrimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinusi byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, todėl tenkinti pareiškėjos R. K. skundo jame nurodytais motyvais ir panaikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.
16. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybės, kuriomis pareiškėja nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu yra tik subjektyvi pareiškėjos nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas yra priimtas pažeidžiant ANK reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą ir R. K. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.