- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-566-194/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-03113-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pirm.), Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- A. T., A. P. T., A.
- Atsakovas
- S. A. L., S. L.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1305-77/2010 pagal ieškovės A. P. T. ieškinį atsakovams S. A. L. ir S. L. dėl skolos priteisimo, buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. P. T. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės S. A. L. 13 050,00 Lt skolos; priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; pripažinti negaliojančia 2008-04-16 dovanojimo sutartį nuo jos sudarymo momento, pagal kurią S. A. L. padovanojo butą su rūsiu esantį (duomenys neskelbtini) sūnui S. L.; taikyti restituciją natūra grąžinti butą S. A. L. nuosavybėn bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-07-05 buvo surašytas skolininko raštelis, kuriame atsakovė S. A. L. nurodė, kad yra skolinga už tėvų žemę (duomenys neskelbtini) A. T. 13 050 Lt (už 2,9 ha po 4 500 Lt už 1 ha). Šiuo skolininko rašteliu atsakovė patvirtino tarp ieškovės ir atsakovės apie 1997 metus sudarytą žodinį susitarimą, kad atsakovė savo vardu įregistruos žemę, esančią (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklausė ieškovės bei atsakovės tėvams A. ir L. T. (iš viso 11,20 ha) iki tarybinio žemės pertvarkymo bei į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės St. A. L.. Šiuo skolos rašteliu atsakovė patvirtino jau anksčiau prisiimtą įsipareigojimą sumokėti ieškovei 13 050 Lt, šis įsipareigojimas yra teisėtas ir galiojantis. Atsakovė pranešė ieškovei, jog prievolės sumokėti 13 050 Lt ji nevykdys. Atsakovė, būdama skolinga ieškovei 13 050 Lt ir siekdama, kad šios skolos išieškojimas nebūtų nukreiptas į jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį(duomenys neskelbtini), 2008 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartimi perleido šį butą savo sūnui S. L.. Tokiais veiksmais atsakovė sąmoningai sumažino savo galimybes grąžinti ieškovei skolą, apie kurią jai buvo žinoma iki minėtos dovanojimo sutarties sudarymo. Atsakovė neprivalėjo sudaryti buto dovanojimo sutarties su savo sūnumi; minėta dovanojimo sutartis pažeidė ieškovės, kaip atsakovės kreditorės, teises, nes, neatlygintinai perleidusi sūnui nekilnojamąjį turtą atsakovė mainais nieko negavo, taip esmingai sumažino savo galimybes įvykdyti kreditinius įsipareigojimus ieškovei, kurie atsirado ir apie kuriuos atsakovei buvo žinoma iki ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo. Pripažinus 2008 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikytina restitucija natūra.
Atsiliepimas
Atsakovas S. L. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuo 2008 m. mama S. A. L., šioje byloje nurodyta atsakovė, susirgo onkologine liga, diagnozavus IV stadiją. Pagal esamą sveikatos stovį, labai blogai jautėsi, kentė nuolatinius skausmus. Todėl jis bei sesuo J. M. rūpinasi ir padeda mamai, ją slaugo nuolat pasikeisdami. Todėl mama, jiems kaip vaikams sudarė visą eilę savo turimo nekilnojamojo turto dovanojimo sutarčių. Dėl tos priežasties jam 2008-04-16 dovanojimo sutartimi buvo padovanotas butas, esantis (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Atsakovė S. A. L. Šiaulių miesto apylinkės teismui pateikė priešieškinį dėl skolininko raštelio pripažinimo negaliojančiu ir prašė ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo atmesti kaip nepagrįstą; pripažinti negaliojančiu 2008 m. liepos 5 d. atsakovės S. A. L. surašytą ir pasirašytą skolininko raštelį, dėl įsipareigojimo sumokėti 13 050 Lt ieškovei A. T. už tėvų žemę(duomenys neskelbtini) (už 2,9 ha po 4 500 Lt už 1 ha). Nurodė, kad ji, ieškovė, T. P., T. A. bei T. V., būdami T. A. vaikai, buvo pretendentais pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 2 str. dėl 11,20 ha tėvų turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo. Ieškovė tokio prašymo dėl nuosavybės atkūrimo į tėvų žemę nepadavė.1996 m. kovo 11 d. visi penki pretendentai notariškai patvirtintu susitarimu susitarė, kad ieškovė, bei kiti pretendentai T. P., T. A. bei T. V., perleidžia jiems priklausančias, atkuriamos žemės dalis jai. Patikslinus tėvų turėtos žemės plotą, bei nustačius, kad atkurtinos nuosavybės teisės yra ne į 11,20 ha žemės plotą, o į 11,7057 ha žemės plotą, 1999 m. vasario 17 d. buvo sudarytas kitas notariškai patvirtintas pretendentų susitarimas, kad nuosavybes teises į visą 11,7057 ha plotą atkuriamos jai- atsakovei, o kiti pretendentai: ieškovė, T. P., T. A. bei T. V. nepretenduoja į šią žemę. Tokiu būdu, visų pretendentų valia buvo aiškiai ir suprantamai išreikšta ir jokių papildomų žodinių susitarimų ar įsipareigojimų nebuvo. Tuo metu nei vienas iš pretendentų nenorėjo toliau tvarkyti žemės nuosavybės atkūrimo dokumentų, nenorėjo rinkti archyvinių pažymų, pateikti prašymų bei dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese, kuris reikalavo nemažai nervų, laiko, lėšų, dokumentų ir pažymų rinkime, todėl jie visi atsisakė savo dalių be jokių sąlygų ar atlygio. Be to, tuo laikotarpiu ir žemės vidutinė rinkos vertė buvo nedidelė. Patvirtintoje notariškai pretendentų susitarimo formoje buvo aiškiai apibrėžtos skiltys, pabrėžiančios pretendentų apsisprendimą dėl žemės grąžinimo natūra, ekvivalentine natūra bei išreikšti pageidavimą prašyti iš valstybės kompensacijos už grąžinamą žemės plotą. Todėl jokių žodinių susitarimų nebuvo ir negalėjo būti, nes tiek dėl žemės grąžinimo būdo, tiek ir dėl pretendentų tarpusavio įsipareigojimų tvarkos specialusis įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" bei šio įstatymo poįstatyminiai aktai aiškiai reglamentavo, kad tokio pobūdžio susitarimai turėjo būti ne žodiniai, o rašytiniai bei notariškai patvirtinti. Todėl ieškovės teiginys, kad buvo kažkokie žodiniai susitarimai, vertintinas LR CK 1.80 str. 1 d. tvarka, kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris, kuris jeigu anot ieškovės ir būtų buvęs sudarytas, pagal šią įstatymo normą yra niekinis ir negalioja.
Jei vienas iš pretendentų atsisako savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą arba per įstatymo nustatytą terminą nepaduoda prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. įstatymo nustatyta tvarka nepareiškia valios atkurti nuosavybės teises, kitam pretendentui (pretendentams), laiku padavusiam prašymą, nuosavybės teisės atkuriamos į visą buvusio savininko turtą, t. y. ir į tą dalį, į kurią galėjo pretenduoti asmuo, atsisakęs šios savo teisės arba per nustatytą terminą nepadavęs prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
T. P., T. A., T. V. bei ieškovė laisva valia, besąlygiškai jos naudai atsisakė savo teisės dėl nuosavybės teisių į tėvų turėtą žemę atkūrimo. Todėl jai nekilo jokios prievolės ieškovės atžvilgiu. Ji tapo vienintelė atkurtų nuosavybės teisių į žemę savininke, ir viena įgijo teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti bei disponuoti atstatyta tėvų žeme. Niekas netrukdė ieškovei žemės nuosavybės teisės atkūrimo metu savarankiškai pareikšti norą atkurti nuosavybės teisę į jai tenkančią žemės sklypo dalį natūra, ar pateiktį, -prašymą dėl kompensacijos už jai tenkančią žemės sklypo dalį išmokėjimo. LR CK 1.2 str. reglamentuoja civilinius teisinius santykius, bei skelbia nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principus.
Nuo 2008 m. ji sunkiai susirgo onkologine liga, dėl ligos poveikio pasikeitė jos psichologinė būsena, gyvensena, pastoviai tenka kęsti nuolatinius skausmus, pastoviai svaigsta galva, bloga dėmesio koncentracija, atsirado bendras silpnumas, dažnas karščiavimas, pasireiškė alpimo protrūkiai. 2008 m. vasario mėn. jai buvo atlikta onkologinė operacija. Laikotarpyje nuo 2008 m. vasario iki 2008 m. rugpjūčio mėn. jai atlikti 6 sekinantys chemoterapijos procedūrų kursai. 2008-05-28 Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jai buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis be nustatytas nuolatinės priežiūros poreikis. Ja pastoviai rūpinasi ir padeda sūnus S. L. bei duktė J. M.. Tuo laikotarpiu, matydama progresuojančią ligą, visą nuosavybės teise turėtą savo nekilnojamąjį turtą padalino savo vaikams, sudarydama atitinkamas nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartis. Šias sutartis tame tarpe ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2008-04-16 sudarytą dovanojimo sutartį, ji sudarė ne siekdama išvengti kokių tai skolinių prievolių įvykdymo ieškovei ar kitiems asmenims, nes jokių prievolių kitiems kreditoriams neturėjo ir nebuvo prisiėmusi, o paprasčiausiai sprendė šeimos turto padalijimo klausimus. Todėl ieškovė, keldama jai kaip nesąžiningos skolininkės klausimą, LR CK 6.66 str. pagrindu, dovanojimo sutarties sudarymo metu, net tuo metu, nesant surašyto jokio skolininko raštelio, bei sąmoningai reikšdama visiškai nepagrįstą 2008-04-16 sudarytos buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia reikalavimą, elgiasi neteisėtai, neteisingai ir nesąžiningai, bei reiškia nepagrįstą ieškinį jos sūnui šios bylos atsakovui S. L.. Mano, jog ieškovės veiksmai šio ieškinio reikalavimo dalyje, atitinka LR CPK 95 str. numatytą piknaudžiavimą procesinėmis teisėmis sudėtį.
2008 m. liepos 5 d., kai ji buvo po chemoterapijos seanso, nusilpusi, pas ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyko ieškovė A. T. ir jos sūnus S. T., kurie jai paliepė surašyti skolininko raštelį, S. T. pats diktavo to raštelio turinį. Būdama viena, išsigandusi galimo smurto prieš mane bei savo vaikus, ir jam grasinant bei diktuojant, ji raštelį surašė pagal T. padiktuotą tekstą, kad aš esu skolinga už tėvų žemę (duomenys neskelbtini) A. T. - ieškovei 13 050 Lt (už 2,9 ha po 4 500 Lt už 1 ha). Ieškovė bei jos sūnus, veikdami psichologiniu spaudimu bei grasinimais susidoroti, privertė ją surašyti bei pasirašyti skolinį raštelį. Kai raštelis buvo surašytas, S. T. paliepė man pakviesti liudytojus - kaimynes. Ji paklausė S. T. ir pasikvietė A. B. ir E. G.. Šios kaimynės raštelio surašymo fakto nematė, tik po juo pasirašė. Ji, paveikta psichologinės ieškovės bei jos sūnaus S. T. prievartos, pasirašė skolinį raštelį, tuo momentu ji iš esmės suklydusi bei dėl ligos ir blogo sveikatos stovio pamiršusi, kad susitarimo dėl tėvų grąžinamos žemės klausimai daugiau kaip prieš dešimt metų buvo išspręsti notariškai patvirtintais pretendentų susitarimais. Tokiu būdu, jos surašytas bei pasirašytas 2008-07-05 skolinis įsipareigojimas pripažintinas negaliojančiu, kaip sudarytas dėl suklydimo bei psichologinio spaudimo ir grasinimo, t.y., LR CK 1.90 str., 1.91 str. pagrindais. Po to suklydimo ji atsipeikėjo ir parašė laišką ieškovei, kuriame nurodė, kad jai nėra skolinga. Parašydama šį laišką manė, kad ieškovė supras savo veiksmų neteisėtumą, tačiau dabar, kai pareikštas šis ieškinys, mato, kad ieškovė siekia visiškai nepagrįstos skolos prisiteisimo, panaudodama neteisėtas priemones. Dėl šių neteisėtų ieškovės veiksmų 2009-06-30 pateikė pareiškimą policijai.
Atsiliepimas
Atsakovas S. L. atsiliepimu į priešieškinį su priešieškinio reikalavimais sutiko ir prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad nuo 2008 m. atsakovė S. A. L. susirgo sunkia onkologine liga, jai buvo atlikta operacija, taikytas chemoterapinis gydymas. 2008-05-28 Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas didelių poreikių lygis bei nustatytas nuolatinės priežiūros poreikis. Apie atsakovės S. A. L. ligą ieškovė A. T. ir jos sūnus S. T. žinojo nuo pat 2008 metų pradžios ir, pasinaudodami jiems palankia situacija, kai sesuo buvo po chemoterapijos kurso, silpna ir viena, 2007m liepos 5d. atvykę į atsakovės butą, veikdami psichologiniu spaudimu bei grasinimais susidoroti, privertė atsakovę surašyti bei pasirašyti skolinį raštelį. Tokiu būdu, atsakovės S. A. L. surašytas bei pasirašytas 2008-07-05 skolinis įsipareigojimas pripažintinas negaliojančiu, kaip sudarytas dėl suklydimo bei grasinimo ir susiklosčius sunkioms aplinkybėms LR CK 1.90str., 1.91str. pagrindais.
Atsakovė S. A. L., matydama progresuojančią ligą, visą nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą padalino savo vaikams, sudarydama atitinkamas nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartis. Šias sutartis atsakovė S. A. L. sudarė spręsdama savo šeimos turto padalijimo klausimus, todėl ieškovės A. T. reikalavimas dovanojimo sutartį dėl buto esančio (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančia yra nepagrįstas. Ieškovės veiksmai šio ieškinio reikalavimo dalyje atitinka LR CPK 95str. numatytą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis sudėtį. Atsakovės S. A. L. priešieškinys visiškai pagrįstas ir teisėtas.
Atsiliepimas
Ieškovė A. P. T. atsiliepimu į priešieškinį su priešieškinio reikalavimais nesutinka ir juos laiko nepagrįstais. Nurodė, kad 1997 metais ieškovė su atsakove sudarė žodinį susitarimą, kad atsakovė savo vardu įregistruos žemę, esančią(duomenys neskelbtini), kuri anksčiau nuosavybės teise priklausė ieškovės ir atsakovės tėvams A. ir L. T.. Atsakovė už tai, kad jos vardu bus įregistruota ir ieškovei priklausanti žemės dalis, įsipareigojo iškovei sumokėti piniginę kompensaciją. 2008 m. liepos 5 d. šio susitarimo pagrindu atsakovė surašė skolininko raštelį, kuriuo patvirtino prisiimtus įsipareigojimus nurodydama, kad ieškovei už tėvų žemę yra skolinga 13 050 Lt (už 2,9 ha po 4 500 Lt už 1 ha). Priešieškiniu atsakovė prašo pripažinti negaliojančiu 2008 m. liepos 5 d. atsakovės surašytą ir pasirašytą skolininko raštelį dėl įsipareigojimo sumokėti 13 050 Lt ieškovei už tėvų žemę (duomenys neskelbtini) (už 2,9 ha po 4 500 Lt) tikindama, kad šis skolininko raštelis buvo pasirašytas suklydimo bei realaus grasinimo įtakoje. Atsakovė, ginčydama šį skolininko raštelį, pati elgiasi nesąžiningai, meluoja apie šio raštelio surašymo aplinkybes. 2008-07-05 skolininko raštelio surašymas, buvo abiejų šio susitarimo šalių suderintos valios rezultatas, kadangi jis išreiškė ieškovės bei atsakovės asmeninius interesus, jų siekius sukurti tarpusavio teises bei pareigas. Skolos raštelio pasirašymu atsakovė sąmoningai ir laisva valia prisiėmė skolinius įsipareigojimus ieškovei, patvirtina tai, jog atsakovė tarp jos ir ieškovės buvusio susitarimo pagrindu įgijo turtinę naudą, t.y. savo vardu užregistravo žemę, kuri turėjo bendrai priklausyti tiek ieškovei, tiek atsakovei. Todėl atsakovė šalių susitarimo pagrindu įgijusi tam tikrų teisių ir realizuodama prisiimtą pareigą ieškovei už tėvų žemę sumokėti 13 050 Lt pasirašė skolininko raštelį pripažindama ir patvirtindama ieškovės bei atsakovės susitarimo turinį.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovės A. P. T. ieškinį atmetė visiškai, o priešieškinį tenkino visiškai. Atsakovės S. A. L. 2008 m.liepos 5 d. surašytą skolininko raštelį pripažino negaliojančiu nuo jo surašymo dienos 2008 m.liepos 8 d., kaip sandorį, kurį S. A. L. dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priversta sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis (CK 1.91 str.). Teismas nurodė, kad ieškovė A. P. T. neįrodė, kad tarp jos ir atsakovės S. A. L. prieš atsakovei atkuriant nuosavybės teises į šalių tėvų žemę, buvo susitarimas, kad atsakovė ateityje ieškovei sumokės už žemę 13050, 00 Lt skolą. Jeigu toks susitarimas tarp šalių ir būtų buvęs, jis dėl įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymo būtų negaliojantis, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m.sausio 31 nutarimu Nr.64 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 10 p., 1997 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 17 p. pretendentų susitarimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimo, papildomų išlygų turėjo būti patvirtinti notariškai.(Civilinio kodekso 58 str.3, 4 d., 1964 m. kodekso redakcija).Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 13050, 00 Lt skolą už tėvų žemę buvusio žodinio susitarimo nuo 1997 m. ir atsakovės šios skolos pripažinimo Skolininko rašteliu atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Teismas įvertinęs visas aplinkybes, nurodė, kad ginčijamą sandorį “Skolininko raštelį“ atsakovė surašė dėl susidėjusių sunkių aplinkybių (atsakovės sveikatos būklės), ieškovei tai žinant ir tuo pasinaudojant, darant atsakovei psichologinį spaudimą, be jokio teisinio pagrindo, labai nenaudingomis sau sąlygomis, ir prieš savo valią. Ieškovės A. P. T. elgesys siekiant savo tikslo, tariamos skolos už tėvų žemę gavimo iš atsakovės, atvykus pas sunkiai sergančią seserį S. A. L., reikalavimas, kad pastaroji parašytų skolininko raštelį, jos nurodytomis sąlygomis, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei geros moralės normoms ( CK 1.5 str.1, 2 d.). Šios išvardintos atsakovės Skolininko raštelio surašymo faktinės aplinkybės nulemia sandorio pripažinimą negaliojančiu CK 1.91 str.1 d. teisiniu pagrindu. Todėl atsakovės S. A. L. priešieškinis tenkintinas, jos surašytas 2008-07-05 Skolininko raštelis pripažintinas negaliojančiu nuo jo surašymo dienos (CK 1.91 str.1 d.). Atmetė ir ieškovės reikalavimą atsakovams S. A. L. ir S. L. dėl 2008-04-16 dovanojimo sutarties, kuria atsakovė S.A. L. padovanojo butą savo sūnui atsakovui S. L., pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, restitucijos taikymo ir ieškovei priteistos sumos išieškojimo nukreipimo į šį butą. Šioje ieškinio reikalavimo dalyje teismas konstatavo faktinės aplinkybės, kad atsakovė S.A. L. butą sūnui atsakovui S. L. padovanojo beveik prieš tris mėnesius iki atsakovei S.A. L. surašant Skolininko raštelį. Atsakovai įrodė, kad šį sandorį jie sudarė dėl S.A. L. sunkios ligos, neturint jokių skolinių įsipareigojimų ieškovei. Ieškovė neįrodė, kad buto dovanojimo sandorį atsakovė sudarė, būdama nesąžininga ir pažeisdama jos kaip kreditorės teises(CK 6.66, 6.67 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė A. P. T. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti. Ieškovės A. P. T. ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovės S. A. L. ieškovei A. P. T. 13 050 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo 13 050 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2008 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovė S. A. L. padovanojo butą su rūsiu 3,67 kv.m., pažymėtu R-5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kuriame yra butas: (duomenys neskelbtini), lA5b, bendras plotas 50,70 kv.m., adresas(duomenys neskelbtini), savo sūnui atsakovui S. L., taikyti restituciją natūra grąžinant anksčiau minėtą butą atsakovės S. A. L. nuosavybėn ir nukreipti ieškovei A. P. T. priteistos sumos iš atsakovės S. A. L. išieškojimą į šį butą. Atsakovės priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.
1.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pažeidė rungimosi (CPK 12 str.), dispozityvumo (CPK 13 str.), šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principus. Atsakovė priešieškiniu teismo neprašė jos 2008 m. liepos 5 d. surašyto Skolininko raštelio pripažinti negaliojančiu dėl susidėjusių sunkiu aplinkybių. Tačiau teismas 2010 m. birželio 9 d. sprendime nurodydamas, kad priešieškinį tenkina visiškai, nenurodė, kad 2008 m. liepos 5 d. Skolininko raštelį pripažįsta negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas suklydimo ir/ar realaus grasinimo įtakoje, o Skolininko raštelį pripažino negaliojančiu kaip sudarytą dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, tačiau tokio priešieškinio pagrindo, atsakovė nenurodė.
2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir netinkamai taikė sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių teisės normas. Piešieškinyje sandorio negaliojimo pagrindu nesirėmė, jo neįrodinėjo šio pagrindo.
Teismas, pažeisdamas rungimosi, dispozityvumo, šalių lygiateisiškumo principus, išėjo už priešieškinio ribų ir sprendė, kad Skolininko raštelis pripažintinas negaliojančiu kaip sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, tačiau šios išvados praktiškai niekaip nepagrindę. Teismas susidėjusią sunkia aplinkybe laikė atsakovės ligą, tačiau visiškai nepagrindė, kaip būtent ši aplinkybė lėmė, kad atsakovė neturėjo kitos išeities, kaip tik surašyti Skolininko raštelį. Atsakovės liga, atsieta nuo Skolininko raštelio sąlygų, niekaip nesudaro pagrindo pripažinti šį raštelį negaliojančiu dėl atsakovės sveikatos būklės kaip sudarytą dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Teismas nustatė, kad 2009 m. kovo 3 d. ieškovės iš atsakovės gautu laišku (praėjus beveik metams po Skolininko raštelio surašymo) atsakovė atsisakė mokėti skolą ieškovei pagal Skolininko raštelį, tačiau teismas nutyli, kokiais motyvais tas atsisakymas yra pagristas. Laiške nėra net menkiausios užuominos apie tai, kad 2008 m. liepos 5 d. Skolininko raštelis atsakovės buvo sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių (dėl ligos), kad būtų jis sudarytas dėl kokio tai spaudimo, grasinimo ar panašiai atsakovės atžvilgiu, kad Skolininko raštelis sudarytas dėl atsakovės suklydimo. Todėl teismo padaryta išvada dėl to, kad Skolininko raštelį atsakovė sudarė dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ne tik, kad neatitinka byloje esančių įrodymų, tačiau akivaizdžiai jiems prieštarauja.
Šalies argumentai
3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo santykius, taikė bei aiškino teisės aktus, kurie ginčo teisiniam santykiui netaikytini. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp jos ir atsakovės buvo žodinis susitarimas, kad vėliau atsakovei pardavus žemę, atsakovė atiduos pinigus už dalį parduotos žemės. Teismas sprendė, kad toks susitarimas būtų negaliojantis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 31 d. nutarimu Nr.64 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 10 punktą, 1997 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 17 punktą, nes, teismo nuomone, jis turi būti patvirtintas notariškai. Tačiau šie teisės aktai šioje byloje ginčo teisiniam santykiui yra netaikytini. Nutarimo 10 punkte buvo nurodyta, kad „tais atvejais, kai atstatyti nuosavybės teisę į žemę ar mišką pretenduoja keli asmenys, kiekvienam jų grąžinamos ar valstybės išperkamos žemės ir miško plotai apskaičiuojami vadovaujantis raštišku pretendentų susitarimu. Raštiškas susitarimas dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą tvirtinamas notariškai". Nutarimo 2 17 punktas nustatė, kad „prie prašymo taip pat turi būti pridėtas piliečių susitarimas, į kurias to paties turto dalyje pageidauja atkurti nuosavybės teises. Šiuo atveju piliečių parašai turi būti tvirtinami notariškai". Šiuose susitarimuose pretendentai susitardavo dėl kiekvienam iš jų grąžinamos žemės natūra, tačiau šie nutarimai negali būti aiškinami taip, kad pretendentai negalėjo susitarti dėl tolimesnių veiksmų, po to, kai bus atstatyta nuosavybės teisė į žemę, kitokio pobūdžio susitarimais, tame tarpe žodžiu. Joks galiojantis teisės aktas to nedraudė, ir priešingai civiliniai teisiniai santykiai grindžiami sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnis). Šis principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį, gali savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai nenumatyta. Sutarties laisvė reiškia ir tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, sudaryti konkrečią sutartį ar nesudaryti. Kad tokio pobūdžio susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės buvo neabejotinai įrodo atsakovės 2008 m. liepos 5 d. surašytas Skolininko raštelis. Teismo akcentuojami 1996 m. kovo 11 d. ir 1999 m. vasario 17 d. susitarimai niekaip nepaneigia to, kad atsakovė buvo įsipareigojusi atstačius jai nuosavybės teisę į tėvų valdytą žemę vėliau ją parduoti ir pinigus pasidalyti tarp vaikų, tame tarpe už dalį parduotos žemės pinigus atiduoti ieškovei. 1996 m. kovo 11 d. ir 1999 m. vasario 17 d. susitarimuose nėra nurodyta, kad žemė atsakovei perleista neatlygintinai, tik nurodyta, kad ieškovė į žemę nepretenduoja natūra. Šie susitarimai niekaip negali lemti 2008 m. liepos 5 d. atsakovės surašyto Skolininko raštelio negaliojimo.
4. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai), pažeidė įrodymų pakankamumo, išsamaus įrodymo įvertinimo principus, buvo neobjektyvus. Atsakovė neįrodė, kad jai kaip nors buvo grasinama surašant 2008-07-05 Skolininko raštelį. Laiške, nėra net menkiausios užuominos apie tai, kad 2008 m. liepos 5 d. Skolininko raštelis buvo sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių (dėl atsakovės ligos), kad jis buvo sudarytas dėl kokio tai spaudimo, grasinimo ar panašiai atsakovės atžvilgiu, net menkiausios užuominos, kad Skolininko raštelis sudarytas dėl atsakovės suklydimo. Teismas nurodė, kad niekuo nepagrįsta 1 ha žemės kaina - 4 500 Lt. Tačiau teismas nutylėjo, kad atsakovės žemės nuomininkas V. V. parodė, kad šios žemės 1 ha kaina yra nuo 4 000 Lt iki 5 000 Lt, ir kad jis nupirktų mokant už 1 ha tokią sumą visą atsakovės žemę. 2009 m. kovo 2 d. laiške, atsakovės išsiųstame ieškovei, atsakovė net neužsimena, kad būtų neteisingai suskaičiuota Skolininko raštelyje nurodyta skola, kad 1 ha žemės nurodyta kaina yra per brangi ar panašiai. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neaptarė, nevertino, o nutylėjo, tuo pažeidė CPK 176, 185 straipsnių nuostatas, nebuvo objektyvus ir nešališkas.
Atsiliepimas
Atsakovė S. A. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (b.l. 47-52, 2t.).
Atsakovas S. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (b.l. 54-57, 2t.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ( LR CPK 320 str. 1d.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas( LR CPK 320 str. 2d.) Viešo intereso gynimo aspektų šiame teisiniame ginče kolegija nenustatė, todėl analizuojami tik privataus fizinio asmens apeliaciniame skunde nurodyti aspektai.
Faktinės šioje byloje nustatytos aplinkybės.
Ieškovė ir atsakovė yra seserys. Atsakovei St. A. L. pagal Šiaulių apskrities viršininko sprendimą 2000-02-21 Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 61 tomas 1) yra atkurtos nuosavybės teisės į ieškovės ir atsakovės tėvų turėtą žemę 4,00 ha ir 1997-11-28 sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į 7,70 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tai yra, iš viso atsakovei atkurtos nuosavybės teisės į 11,70 ha į tėvų žemės sklypą. Tėvų žemės atkūrimo procesas yra užbaigtas minėtu 2000-02-21 administraciniu aktu- Šiaulių AV sprendimu. Prieš atkuriant nuosavybės teises į tėvų turėtą žemę, 1996-03-11 visi kiti broliai ir ieškovė- sesuo – A. T. pasirašė tarpusavio susitarimą, kuris yra notariškai patvirtintas ( b.l. 48, tomas 1), kuriame išreiškė savo valią, kad savo žemės dalis, kurios jiems priklauso, perleidžia seseriai L. S. A. ( b.l. 48, tomas). Šio visų vaikų susitarimo pagrindu, visa tėvų turėta žemė atkurta vienai atsakovei St.A. L.. Byloje nustatyta, kad atkurtą nuosavybę atsakovė priėmė, įregistravo, įteisino savo vardu ir ją valdo bei naudoja.
Nuo 2008 metų atsakovė St. A. L. susirgo sunkia onkologine liga( diagnozuota IV stadija) su visiška negalia ir pilnutinės slaugos būtinumu. Ją slaugo, prižiūri, aptarnauja jos vaikai - dukra M. ir sūnus S. L.. Įvertinusi savo ligos pobūdį, savo sveikatos būklę, atsakovė St. A. L., kad nebūtų ginčų tarp vaikų, esant būtinumui ją slaugyti ir prižiūrėti, išreiškė savo valią ir padarė dovanojimo sutartis vaikams, taip paskirstydama savo nuosavybės teise valdomą turtą tarp savo vaikų. 2008-04-16 dovanojimo sutartimi padovanojo savo butą, esantį (duomenys neskelbtini)sūnui S. L..
2008-07-05, į atsakovės butą, kai atsakovė St.A. L. po onkologinės operacijos ir kelių sunkių chemoterapijos kursų, buvo nualinta, prislopinta dėl sunkios onkologinės ligos, atvyko ieškovė su savo sūnumi T., T. ir seseriai reikalaujant, T. diktuojant tekstą, pasirašė skolininko raštelį, kuriame pagal T. ir sesers reikalaujamą tekstą parašė, jog yra skolinga A. T. 13 050 Lt už tėvų žemę (duomenys neskelbtini). Esant surašytas ir pasirašytam skolininko rašteliui, buvo pakviestos kaimynės, patvirtinti skolos raštelį savo parašais.
2009-06-12 ieškovė A. T. pareiškė ieškinį teisme atsakovei ir savo seseriai St. A. L. bei jos sūnui S. L., kuriuo prašo priteisti iš sesers skolą už tėvų žemę(duomenys neskelbtini), 13050 Lt sumoje pagal 2009-07-05 skolininko raštelį ir Actio Paulina ieškinio pagrindu pagal LR CK 6.66 str. prašo pripažinti negaliojančia atsakovės sūnui buto dovanojimo sutartį, sudarytą iki skolininko raštelio sudarymo, t.y. sudarytą 2008-04-16, nuo šio sandorio sudarymo momento, taikyti restituciją, nes šis sandoris pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės teises ir nukreipti priteistos skolos išieškojimą į šį butą.
Priešieškiniu atsakovė prašo skolininko raštelį 2008-07-05 pripažinti negaliojančiu LR CK 1.90 str., 1.91 str. pagrindu, kaip prieštaraujantį įstatymui, kaip sudarytą dėl suklydimo, naudojant psichologinį spaudimą ir grasinimą prieš ją, jai esant sunkioje būklėje dėl jos ligos ir dėl esamo jos sveikatos stovio.
I instancijos teismas teisinį ginčą išsprendė, atmesdamas ieškinio reikalavimus ir tenkino priešieškinį. ( b.l. 28-34, tomas2).
Apeliaciniame skunde keliami tinkamo ar netinkamo įrodymų vertimo teisės normų taikymo klausimai, civilinio proceso rungimosi, lygiateisiškumo principų pažeidimo klausimai, vertinant 2008-07-05 vienašalio skolininko raštelio surašymo ir jo sudarymo aplinkybes bei Actio Paulina ( kreditoriaus interesų gynimo) institutą, sąryšyje su sudarytu 2008-07-05 skolininko rašteliu.
Skolininko raštelyje ( b.l. 5, tomas 1) yra nurodyta, kad „ Aš, L. S., esu skolinga už tėvų žemę(duomenys neskelbtini), už 2,9 ha pinigais (po 4,500 Lt už 1 ha) iš viso 13 050 Lt T. A.. Atiduosiu skolą už žemės dalį per 2008, 2009 metus, kai bus atvežtas mokestis už žemės nuomą“. Po skolininko rašteliu pasirašė L. S. ir dvi jos kaimynės A. B. ir E. G.. Skolininko raštelis yra surašytas 2008-07-05.
Vėliau buvo parašytas laiškas seseriai, kuriame ji atsisakė mokėti skolą už tėvų žemę. Apeliantė motyvuoja tuo, kad laiške nebuvo nusiskundimo dėl skolininko raštelio sudarymo aplinkybių, todėl tai nepaneigia paties skolininko raštelio sudarymo fakto.
Laiškas ir negali būti vertinamas kaip skolinio raštelio paneigimas, o tik rašytinis įrodymas dėl laiške nurodomos bei išreikštos atsakovės valios- kad nemokės ir neturi skolos už tėvų žemę.
Šalys sandorius sudaro laisva savo šalių valia. Sutarties laisvės principas leidžia privatiems teisės reguliuojamų santykių subjektams laisvai nustatyti savo tarpusavio teises ir pareigas. Tačiau šis laisvės principas nėra absoliutus. Šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyvių teisės normų. Jeigu šalys savo susitarime susitaria kitaip, nei numato imperatyvios teisės normos, taikytinos imperatyviosios teisės normos.
Ieškovės tvirtinimas, jog skolininko raštelis, kuriuo atsakovė įsipareigojo mokėti piniginę išmoką seseriai už tėvų žemę, nėra susijęs su nuosavybės teisės atstatymu į tėvų žemę, nes yra padarytas po atstatymo, vertintinas kritiškai. Skolinio raštelio turinys aiškiai rodo, jog susitarta dėl piniginės kompensacijos už tėvų žemę, kuri buvo atstatyta atsakovei, dydžio ir jos mokėjimo tvarkos. Tačiau, nuosavybės teisių atstatymo procese yra visų vaikų, tame tarpe ir ieškovės išreikšta valia savo žemės dalį, kuri priklauso jai atstatymo procese perleisti atsakovei. Ieškovė nepareiškė prašymo nuosavybės teises atkuriančiai institucijai už jai priklausančią tėvų žemę gauti piniginę kompensaciją. Tokios ieškovės valios išraiškos dėl tėvų žemės – byloje nėra. Visų vaikų susitarimas perleisti savo žemės dalis atsakovei yra rašytinis ir patvirtintas notaro, kas yra privalomai nustatyta imperatyviomis įstatymo normomis, kurias I instancijos teismas nurodė. (b.l. 48, tomas 1)( LR CK 1.90 str.). Taigi, skolininko raštelis 2008-07-05, jau rodo susitarimą dėl piniginės kompensacijos mokėjimo kitai seseriai už tą pačią tėvų žemę, kas rodo, jog 1996-03-11 vaikų susitarime išreikšta visų vaikų valia, kurios išraiška nustatyta imperatyviomis įstatymo normomis, ir patvirtinta notarine forma ( b.l. 48, tomas1), yra pakeista vienašaliu skolininko rašteliu 2008-07-05.( b.l.5, tomas 1). Neva, buvusio 2007 metais tarp seserų žodinio susitarimo, kuriuos pagrindu surašytas skolininko raštelis ieškovė neįrodė( LR CPK 178 str.). Priešieškiniu atsakovė šį skolininko raštelį ir prašo pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo ir dėl panaudotos psichologinės prievartos prieš ją, panaudotos šio raštelio surašymo metu, jai esant po sunkios onkologinės operacijos ir po sunkių chemoterapijos kursų, kas ir įrodo sunkias jai susidėjusias aplinkybes.( LR CK 1.90 str. 1.91 str.), be abejonės, išsiaiškinus šio 2008-07-05 surašyto skolinio raštelio sudarymo faktines aplinkybes, I instancijos teismo išvada, kad šis raštelis nerodo laisvos atsakovės valios, nėra surašytas kaip atsakovės laisvos valios išraiška, o surašytas diktuojant ieškovės sūnui T., tai yra sudarytas psichologinio spaudimo įtakoje, jai esant namie vienai, po operacijos ir po chemoterapijos, esant sunkioje būklėje dėl neadekvataus suvokimo ligos poveikyje ir esminiai klydus bei pamiršus, kad yra visų vaikų išreikšta ir notariškai patvirtinta valia, atsisakyti savo žemės dalių į tėvų žemę ir jas perleidžiant atsakovei, todėl yra pagrįsta I instancijos teismo išvada pripažinti šį sandorį negaliojantį pagal atsakovės priešieškinį. Dėl šio sandorio ydingumo, I instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas ir šalių lygybės, dispozityvumo, ir rungimosi principų nepažeidė, nes abiems bylos šalims sudarė vienodas sąlygas įrodinėti ieškinio bei priešieškinio faktines aplinkybes. Jokių konkrečių teismo neobjektyvumo faktų apeliantė nenurodė, todėl jos nuorodos į teismo neobjektyvumą ir šališkumą yra deklaratyvaus pobūdžio, ir pripažintinos teisiškai nepagrįstomis. Teismas savo išvadas grindžia visų įrodymų visumos analizės pagrindu, pagal vidinį savo įsitikinimą. Kad ieškovei būtų neleista pateikti kokių tai įrodymų, ar įrodymai nepriimti, - tokių faktų nenustatyta. Be to, ieškovė naudojosi ir kvalifikuota advokato pagalba, jai išaiškintos visos procesinės teisės, kurias turi šalis civiliniame procese.
Kolegija, vertindama I instancijos teismo padarytas galutines išvadas dėl ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo, vertina, jog teisinis ginčas tarp šalių yra išspręstas tinkamai ir įrodymų vertinimo taisyklių I instancijos teismas nepažeidė.( LR CPK 185 str.), taip pat nepažeidė ir bendrųjų civilinio proceso normų taikymo principų.
Kolegija mano, jog I instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir padarė pagrįstas išvadas dėl visų ieškinio reikalavimų bei dovanojimo sandorio sąsajos su pinigine prievole pagal vienašalį skolininko raštelį. Kolegija sutinka su 1 instancijos teismo išvadomis, vertinant abiejų šalių tarpusavio santykių raidą ir jų sudarytų sandorių sudarymo faktines bei teisines aplinkybes, todėl daro išvadą, jog pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nėra pagrindo naikinti iš esmės teisingo I instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas
Apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovės priteistinos Valstybės Garantuojamos Teisinės Pagalbos Tarnybos išlaidos valstybei apeliacinės instancijos procese -240 Lt. ( LR CPK 93 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 metų birželio 9 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. P. T. 240,00 Lt apeliacinės instancijos procese turėtų bylinėjimosi išlaidų valstybei.