- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-08-14
- Bylos Nr.
- 1-189-376/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ryšardas Skirtunas
- Kaltinamasis
- S. G.
- Nukentėjusysis
- J. R.
- Kategorijos
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis S. G. nužudė žmogų, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 8 d. 19.00 val. iki 2009 m. vasario 9 d. 1.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto metu su K. R., tyčia sudavė pastarajam vieną smūgį peiliu į dešinės kojos šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę kiauryminę dešinės šlaunies žaizdą su šlauninės arterijos ir venos sužalojimais, kuri komplikavosi išoriniu nukraujavimu, ko pasėkoje K. R. nusikaltimo vietoje mirė. Šiais savo veiksmais S. G. nužudė K. R. ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Apklaustas teisme kaltinamasis S. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad dūrė peiliu nukentėjusiajam K. R. į dešinę šlaunį, tačiau nužudyti jo nenorėjo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. 2009-02-08 po 21.00 val. atėjo pas pažįstamą vardu P., kuris gyveno kartu su vyru vardu K. Jis buvo išgėręs, pas P. atsinešė dar 4 buteliukus burnos skalavimo skysčio ir visi sėdo gerti. Begeriant tarp P. ir K. prasidėjo žodinis konfliktas. K. paėmė nuo stalo peilį, šoko prie P. ir pradėjo peiliu mojuoti, o P. nubėgo į virtuvę ir parsinešė kirvį. P. sudavė kirvio buku galu K. per kojas. Tada K. padėjo peilį ant stalo. Tuo metu jis sėdėjo ant kibiro ir į konfliktą nesikišo. K. K. baigė konfliktuoti su P. tai šoko ant jo, t.y. vėl paėmė nuo stalo peilį, stojo priešais jį sakydamas „ko čia atėjai“, šaukė ant jo. Jis atsistojo ir pastūmė K. nuo savęs. K. nukrito, jam iš rankos iškrito peilis ir nukrito ant grindų. Jis paėmė nuo grindų peilį ir dūrė vieną kartą K. į koją. Kokiu tikslu dūrė, paaiškinti negali, tačiau nužudyti nukentėjusiojo nenorėjo. Kai jis dūrė K. į šlaunį, šis gulėjo ant grindų ant nugaros. Vieną kartą įdūręs, jis peilį padėjo ant stalo ir nuėjo namo, po to nuvažiavo nusipirkti išgerti, o kai vėl atėjo pas P. į butą, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tuomet jis sužinojo, kad K. yra miręs.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo S. G. prisipažinimo jo kaltę visiškai įrodo šie įrodymai:
Nukentėjusysis J. R. teisme parodė, kad nužudytasis K. R. buvo jo brolis. Iš savo brolio žodžių jis žinojo, kad šis gyveno sudegusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). K. R. paskutinį kartą matė 2009-02-06, jis buvo užėjęs į svečius. Jo brolis nebuvo agresyvus, išgėręs būdavo ramus. Nužudymo aplinkybės jam nėra žinomos. Kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį 4285 Lt turtinei ir 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kadangi liudytojas P. R. yra miręs, teisme sutinkamai su BPK 276 str. 1 d. 1 p. reikalavimais buvo pagarsinti jo parodymai (t. 1, b.l. 92-94), kur jis parodė, kad bute (duomenys neskelbtini) gyveno su savo pažįstamu K. R.. 2009-02-08 apie 16.00 val. su K. pradėjo išgėrinėti, turėjo du buteliukus burnos skalavimo skysčio. Išgėrus, K. išėjo ieškoti ko išgerti, o jis liko namuose. Būnant namuose, atvažiavo S., jis buvo išgėręs, su savimi turėjo buteliukus burnos skalavimo skysčio. Su S. pradėjus gerti, maždaug po 15 min. atėjo K. ir sėdo su jais išgėrinėti. Išgėrus K. pradėjo jam priekaištauti. Prasidėjo konfliktas. K. supyko, paėmė nuo stalo didelį peilį juoda rankena ir pradėjo juo mojuoti. K. peiliu mojavo prieš S. Tada S. atsistojo, atėmė iš K. peilį ir dūrė šiam į dešinę koją. Po dūrio K. nukrito ant grindų ir ten gulėjo. Pamatė, kad K. kelnės kruvinos, pasakė jam persirengti. S.išėjo nupirkti dar išgerti, tuo metu K. nusirengė ir atsigulė miegoti. Po kiek laiko jis irgi atsigulė ir užmigo. Atsibudęs 2009-02-09 apie 1.30 val., pasiūlė K. išgerti, tačiau šis jam nieko neatsakė. Neužčiuopęs K. pulso, nubėgo pas apsaugos darbuotojus, esančius firmoje (duomenys neskelbtini), paprašė iškvieti greitąją pagalbą.
Apklausta teisme liudytoja S. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyveno P. R. ir vyras vardu K. Apie P. R. ir K. nieko blogo negali pasakyti, pastarieji kaip kaimynai buvo ramūs, nekonfliktiški, tvarkingi. Kitame kambaryje gyveno S. G., su kuriuo ji turėjo problemų: šis mušėsi kieme su kažkuo ir jau išdaužė langą, šlapindavosi vidury kiemo, su ja grubiai kalbėdavo. 2009-02-08 apie 22 val. eidama pro P. R. ir K. langus, išgirdo bute šauksmą, girdėjo vyriškus balsus. 2009-02-09 apie 2.30 val. išgirdo ūžesį kieme ir išėjusi į kiemą, pamatė policijos pareigūnus, kurie pasakė, kad įvyko žmogžudystė. Po dienos P. jai paaiškino, kad išgertuvių metu K. su S. G. susiginčijo ir S. G. stvėręs peilį dūrė K. į šlaunį.
Apklausta teisme liudytoja T. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoja. 2009-02-09, naktį atėjęs iš matymo pažįstamas vyras P. paprašė skubiai iškviesti greitąją pagalbą, nes šis savo namuose rado negyvą draugą K. Paskambino „112“ ir pranešė, kad rastas negyvas vyras. P. pasiliko laukti policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos. Po mėnesio sutiktas P. pasakė, kad jo draugą K. nužudė.
Apklaustas teisme liudytojas – policijos pareigūnas T. V. parodė, kad 2009-02-09, apie 1.30 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) lauks pranešėjas, kuris paaiškino, kad rado draugo lavoną. Užėję į sudegusį namą, kambaryje ant lovos pamatė nuogo vyro lavoną. Vėliau atvažiavęs teismo medicinos ekspertas pasakė, kad lavono šlaunyje yra durtinė-pjautinė žaizda. Toliau įvykio vietoje dirbo operatyvinė grupė, o jis su porininku išvažiavo dirbti į maršrutą. Po kiek laiko juos vėl iškvietė į minėtą namą, kad nuvežti sulaikytą asmenį į policijos komisariatą.
Apklausta teisme liudytoja D. G. - Vilniaus m. Greitosios pagalbos stoties bendruomenės slaugytoja parodė, kad 2009-02-09, apie 1 val., pagal iškvietimą buvo nuvykusi adresu (duomenys neskelbtini), kur konstatavo vyro, vardu K., mirtį. Atvykus minėtu adresu, pasitiko jaunas vyras, jau buvo atvykę policijos patruliai.
Kaltinamojo S. G. teisme duotus parodymus apie nukentėjusiajam K. R. suduotą smūgį peiliu į dešinę koją visiškai patvirtina jo parodymai, užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 2, b.l. 19-29).
Kaltinamojo S. G. teisme duotus parodymus apie tai, kaip S. G. dūrė peiliu K. R. į koją, taip pat visiškai patvirtina liudytojo P. R. parodymai, užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 1., b.l. 95-101).
Iš 2009-02-09 įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelės matyti, kad nužudytasis K. R. su durtine dešinės šlaunies žaizda rastas nuogas, gulintis ant kairio šono ant lovos kambaryje, gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1., b.l. 17-29).
Specialisto išvadoje Nr. M 564/08 (06) nustatyta, kad K. R. mirtis įvyko nuo išorinio nukraujavimo, įvykusio dėl dešiniųjų šlauninių venos ir arterijos sužalojimo, padarant durtinę - pjautinę kiauryminę žaizdą dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti duriančiu-pjaunančiu, galimai peilio geležies pavidalo daiktu, keliolikos minučių - keletos valandų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes sužalotos stambios kraujagyslės: šlauninės arterija ir vena. K. R. mirtis galėjo įvykti 0,5 – 4 val. laikotarpyje iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2009-02-09 03.30 – 03.55 val. K. R. lavono kraujyje rasta 1,83 promilės etilo alkoholio, - tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį (t. 1., b.l. 35-41).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad S. G. iškart po sulaikymo buvo neblaivus, jo iškvėptame ore buvo 2,33 promilės alkoholio (t. 2., b.l. 8). Tai, kad S. G. nusikaltimo padarymo dieną, t.y. 2009-02-08 iki jo sulaikymo vartojo alkoholio turinčius gėrimus (burnos skalavimo skystį), patvirtino ir jis pats, ir su juo kartu išgertuvėse dalyvavęs liudytojas P. R..
Kaltinamasis S. G. pripažino, kad 2009-02-08 apie po 21 val. bute adresu (duomenys neskelbtini) asmeninio konflikto su K. R. metu, neturėdamas tikslo nužudyti, smogė peiliu pastarajam į dešinę šlaunį. Kaltinamasis tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad smogė peiliu nukentėjusiajam į koją, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl įdūrė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2., b.l. 13-15) parodė, kad negali paaiškinti, kodėl dūrė nukentėjusiajam K. R., nurodo, kad gynėsi nuo jo, galvojo, kad K. R. pasikels ir durs, nes peilis buvo prie jo. Tačiau tiek liudytojo P. R. parodymais, tiek iš dalies vėlesniais kaltinamojo S. G. parodymais paneigta, kad nukentėjusysis K. R. mojuodamas peiliu kėlė realią grėsmę S. G. ar P. R. sveikatai ar gyvybei. Liudytojas P. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. S. G. negrasino, jam durti peiliu neketino, tik laikė rankoje peilį. K. peiliu jokios grėsmės nei jo, nei S. gyvybei nekėlė, nedarė jokio judesio su ketinimu durti jiems peiliu, jis tik rankoje laikė tą peilį ir mojavo prieš save (t. 1., b.l. 86). Teismas sprendžia, kad nukentėjusysis K. R. savo veiksmais, t.y. mojuodamas peiliu, nekėlė realiai jokios grėsmės aplinkiniams asmenims, todėl nebuvo jokio pagrindo nuo tokių nukentėjusiojo veiksmų kaltinamajam S. G. aktyviai gintis. Taigi kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis, durdamas peiliu nukentėjusiajam galimai nuo jo gynėsi, paneigtos bylos duomenimis. Kaltinamasis S. G. visiškai pripažino, kad smūgiavo nukentėjusiajam K. R., gulinčiam ant grindų, vieną kartą į dešinę šlaunį. Kad nukentėjusiajam buvo padaryta viena mirtina kiauryminė žaizda, patvirtinta Specialisto išvadoje Nr. M 564/08 (06). Liudytojas P. R. parodė, kad kaltinamasis dūrė į koją nukentėjusiajam stovint, kaltinamasis parodė, kad dūrio peiliu metu nukentėjusysis gulėjo ant grindų, o specialistas išvadoje Nr. M 564/08 (06) negalėjo nurodyti, kokioje padėtyje nukentėjusysis buvo smūgio metu. Teismas išanalizavęs byloje esančius faktinius duomenis, įvertinęs jų patikimumą, kaltinamojo teisme duotus parodymus apie smūgio sudavimą, kurie iš esmės buvo nuoseklūs, sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti kaltinamojo parodymais, kuriais jis patvirtino, kad nukentėjusiajam vieną kartą peiliu dūrė, kai nukentėjusysis jau buvo pargriautas ant grindų. Kadangi bylos duomenimis nenustatyta, kad kaltinamasis S. G. gynėsi nuo nukentėjusiojo, kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi esminės reikšmės nukentėjusiojo padėtis jo sužalojimo momentu. Kaltinamasis pripažino, kad smūgiavo nukentėjusiajam peiliu. Specialisto išvadoje Nr. M 564/08 (06) nurodyta, kad durtinė – pjautinė, kiauryminė dešinės šlaunies žaizda su šlauninės arterijos ir venos sužalojimais, padaryta duriančiu pjaunančiu, galimai peilio geležies pavidalo daiktu. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo parodymais, kad būtent peiliu (kuris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) kaltinamasis padarė nukentėjusiajam mirtiną sužalojimą.
Teismas neturi pagrindo abejoti tiek paties kaltinamojo S. G. teismo posėdžio metu duotais parodymais, tiek ir liudytojo P. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie atitinka byloje esančius faktinius duomenis, užfiksuotus įvykio vietos apžiūros protokole bei teismo medicinos specialisto išvadoje. Teismas daro išvadą, kad būtent S. G. nužudė K. R..
Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamojoje byloje nukentėjusiojo K. R. mirties priežastis buvo kaltininko S. G. peiliu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje esantys įrodymai (specialisto išvadoje neginčytinai konstatuota, kad nukentėjusiojo mirtis įvyko nuo išorinio nukraujavimo, įvykusio dėl dešiniųjų šlauninių venos ir arterijos sužalojimo) neginčytinai patvirtina, kad būtent kaltinamojo veiksmu - tyčiniu dūriu peiliu į šlaunį K. R. buvo padaryta durtinė – pjautinė kiauryminė žaizda su šlauninės arterijos ir venos sužalojimu, nuo kurio nukentėjusysis nukraujavo ir mirė. Tokiu būdu dėl kaltinamojo S. G. veiksmų – tyčia peiliu padaryto sužalojimo į dešiniąją šlaunį – kilo padariniai – K. R. mirtis. Taigi tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi nukentėjusysis mirė nuo smūgio sukeltų sunkių sužalojimų.
Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pavyzdžiui, kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo bei kitas aplinkybes.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes S. G. tyčia smogė peiliu nukentėjusiajam vieną smūgį į dešiniąją šlaunį, padarydamas durtinę – pjautinę kiauryminę žaizdą su šlauninės arterijos ir venos sužalojimu, kvalifikuojamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir sukėlė K. R. mirtį. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis, suduodamas peiliu smūgį nukentėjusiajam į koją, veikė netiesiogine, neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia, esant bet kokių pasekmių prielaidai, t. y. tyčia suduodamas peiliu į koją, S. G. suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido padariniams (mirčiai) atsirasti (BK 15 str. 3 d.). Pažymėtina, kad kaltinamasis tyčia peiliu suduodamas smūgį K. R. į dešiniąją šlaunį, suprato savo veiksmų pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti, todėl jis privalo atsakyti dėl faktiškai sukeltų padarinių (BK 129 str. 1 d.). Nors kaltinamasis nurodo nenorėjęs nužudyti K. R., tačiau suduodant pastarajam smūgį, juolab peiliu, turėjo galimybę, galėjo bei privalėjo numatyti galimas pasekmes.
Tokiu būdu teismo ištirtų bei išanalizuotų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis S. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su K. R. metu, veikdamas netiesiogine tyčia, įvykdė inkriminuotą nusikaltimą, jo veiksmai pagal BK 129 str. 1 d. yra kvalifikuoti tinkamai, nes yra neginčytinai įrodyta, kad jis nužudė K. R..
Nukentėjusysis J. R. (nužudytojo K. R. brolis) pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo S. G. 4285 Lt turtinei ir 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1., b.l. 125). Tačiau teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkina tik iš dalies.
Pagal BPK 44 str. 10 d., 109 str., nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos, patyręs turtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis J. R. prašo priteisti 4285 Lt turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškovas privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Nukentėjusysis J. R. pateikė mokėjimo dokumentus, pagrindžiančius turėtas K. R. laidojimo išlaidas 4262 Lt sumai, todėl teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis apie faktiškai turėtas laidojimo išlaidas, iš dalies tenkina nukentėjusiojo civilinį ieškinį turtinės žalos priteisimo dalyje, priteisdamas nukentėjusiajam J. R. 4262 Lt.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas pirmiausia atsižvelgia į ginamos vertybės specifiką, į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Nagrinėjamojoje byloje dėl padarytų S. G. nusikalstamų veiksmų buvo atimta žmogaus gyvybė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Žmogaus gyvybė – tai viena iš didžiausių ir neįkainojamų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamu atveju nukentėjusįjį J. R. su mirusiuoju asmeniu – K. R. siejo broliški santykiai, todėl, teismo manymu, jam yra padaryta neturtinė žala, pasireiškianti patirtais dvasiniais išgyvenimais dėl brolio netekties. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusįjį ir jo nužudytąjį brolį siejo itin artimi ir glaudūs ryšiai. Nukentėjusysis J. R. prašo priteisti jam 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismo nuomone, prašomos priteisti žalos dydis yra pernelyg didelis ir neprotingas, lyginant su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymas nenustatydamas atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palieka teismui. Pažymėtina, kad priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais. Taigi teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį įvertina tas aplinkybes, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus dėl artimo žmogaus netekties, neigiamas emocijas, taip pat atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį (jis niekur nedirba, duomenų apie jo turimą turtą nėra), teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, besiformuojančią teismų praktiką bei į tai, kad nukentėjusiajam yra padaryta ir turtinė žala. Tuo pačiu teismas atsižvelgia į tai, kad nužudytasis K. R. įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio (t. 1, b.l. 35-41), niekur nedirbo, visumoje nebuvo teigiama asmenybė, todėl teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisdamas nukentėjusiajam J. R. 30000 Lt.
Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriuje saugomus penkis peilius, batus, liudytojo P. R. drabužius: džinsus, striukę, megztinį, nukirptus nagus, du „Ledo“ buteliukus sutinkamai su BPK 94 str. nuostatomis yra tikslinga sunaikinti, nes nėra prašymų juos grąžinti, be to šie daiktai yra menkaverčiai (t. 1., b.l. 66, 119-120). Vilniaus apskrities VPK laikomus kaltinamojo S. G. drabužius: avalynę, striukę, rudą žieminę striukę, džemperį tikslinga grąžinti kaltinamajam (t. 2., b.l. 62).
Lengvina kaltinamojo S. G. atsakomybę tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, dėl ko nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Sunkina kaltinamojo S. G. atsakomybę tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes būtent apsvaigimas nuo alkoholio paskatino S. G. imtis nusikalstamų veiksmų (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę kaltinamajam S. G. teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 41 str. ir 54 str., atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą – netiesioginė tyčia, kaltininko asmenybę – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre bei psichiatrijos ligoninėje nesigydė. Kaltinamasis S. G. padarė labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamus padarinius – atėmė žmogui gyvybę, sukėlė nukentėjusiajam J. R. dvasinius išgyvenimus dėl artimo žmogaus netekties.
Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę. Tuo pačiu atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis veikė netiesiogine, neapibrėžta ir nekonkretizuota tyčia, jis anksčiau neteistas. Atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis turi būti mažesnis negu BK 129 str. 1 d. numatytos sankcijos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
S. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią S. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iki nuosprendis įsiteisės S. G. laikyti suimtą.
Į bausmės atlikimo laiką S. G. įskaityti laikino sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2009 m. vasario 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. R. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 4262 (keturis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt du) litus turtinei žalai ir 30000 (trisdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriuje saugomus penkis peilius, batus, liudytojo P. R. drabužius: džinsus, striukę, megztinį, nukirptus nagus, du „Ledo“ buteliukus sutinkamai su BPK 94 str. nuostatomis sunaikinti (t. 1., b.l. 66, 119-120). Vilniaus apskrities VPK laikomus kaltinamojo S. G. drabužius: avalynę, striukę, rudą žieminę striukę, džemperį grąžinti nuteistajam S. G. (t. 2., b.l. 62).
Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą, nuteistajam S. G. šis terminas yra skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos.