Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas A. Valantinas, sekretoriaujant Audingai Bendaravičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danutei Kisinienei, gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, nukentėjusiajai L. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 231 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

D. Š. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas ieškovu civilinėje byloje Nr. 2-1348-431/2009, nagrinėjamojoje Vilniaus apygardos teisme, reaguodamas į Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. G. 2009 m. spalio 28 d. priimtą žodinę nutartį, atmesti jo prašymą, teismo nutartimi sustabdyti visus D. Š. individualios gamybos- realizavimo įmonės „Nida“ administratoriaus A. T. vykdomas bankroto procedūras ir išreikšdamas nepasitenkinimą dėl ilgo minėtos civilinės bylos nagrinėjimo, 2009 m. lapkričio 2 d. surašydamas ir pasirašydamas atskirąjį skundą minėtoje civilinėje byloje ir jį 2009 m. lapkričio 5 d. pateikdamas Vilniaus apygardos teismui, šiame atskirąjame skunde išreiškė

grasinimą teisėjai L. G., prieš ją imtis ginklo ir neleistinomis priemonėmis (tačiau šiuo atveju tiesiog būtinomis) apginti įstatymo saugomą interesą, dėl

ko 2009 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės

A. U. nutartimi, reaguojant į jo atskirąjame skunde išreikštus akivaizdžius ir

aiškius grasinimus teisėjai L. G. fiziniu susidorojimu, siekdama apsaugoti

teisėją nuo galimų grasinimų įgyvendinimo, ją nuo civilinės bylos Nr. 2-1348-431/2009

nagrinėjimo nušalino, tai yra panaudodamas psichinę prievartą trukdė Vilniaus apygardos

teismo teisėjos L. G. veiklai nagrinėjant minėtą civilinę bylą.

Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. lapkričio 2 d., surašė atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-138-431/2009. Skunde išreiškė nuomonę, kad teisėja L. G. akivaizdžiai keturis metus vilkina civilinės bylos nagrinėjimą, akivaizdžiai skatina ir toleruoja atsakovo - Lietuvos Valstybės atstovo Teismingumo ministerijos ir trečiųjų asmenų civilinės bylos vilkinimo veiksmus, sąmoningai pažeidžia proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, siekia padaryti jam kuo didesnę žalą, jį pažeminti, paniekinti, atsisako taikyti laikinas apsaugos priemones. Kartu kaltinamasis nurodė, jog atskirąjame skunde jis tikrai vartojo frazę „... akivaizdžiai tiesiog stumia ieškovą D. Š. imtis ginklo ir neleistinomis priemonėmis( tačiau šiuo atveju tiesiog būtinomis ) apginti įstatymo saugomą interesą ( viešąjį interesą)... “ , tačiau, rašydamas šį sakinį, turėjo omenyje, kad civilinėje teisėje žodis ginklas, reiškia viešumą, teisėtas ir LR Konstitucijos leistinas priemones, tai yra savigyną, įstatymo tinkamą naudojimą ir visa tai, kas priklauso pagal civilinę teisę, ginant įstatymo saugomą viešąjį interesą. Skunde nenurodė, kad turėjo omenyje konstitucinį ginklą, dėl to, kad pamiršo, nes rašė skundą paskubomis. Jis tiesiogiai nenurodė, kad naudos šaunamąjį ginklą ir neturėjo nieko panašaus omenyje. Pats jokio šaunamojo ginklo neturi, leidimo šaunamajam ginklui taip pat. Apie tai, kad teisėja L. G. nušalinta nuo minėtos civilinės bylos nagrinėjimo, jis sužinojo iš Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės A. U. nutarties. Jaučiasi nekaltas, nes mano, kad Vilniaus apygardos teismo buvo neteisingai interpretuotas Lietuvos Apeliaciniam teismui skirtame atskirajame skunde nurodytas teiginys imtis ginklo. Rašydamas apie “neleistinas priemones” jis galvojęs apie kokį nors mitingą ar piketą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, jog D. Š. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t.y. savo veiksmais nesiekė sutrukdyti teisėjo veiklai, jo atskirajame skunde pavartoti išsireiškimai negali būti vertinami kaip psichinės prievartos panaudojimas prieš teisėją, siekiant sutrukdyti jo veiklai, todėl jis išteisintinas.

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai D. Š. kaltę faktiškai grindė nukentėjusiosios teisėjos L. G. parodymais, D. Š. rašyto atskirojo skundo teksto analize bei vertino 2009 11 11 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės A. U. priimtą nutartį. Šių duomenų akivaizdžiai nepakanka nustatinėjant faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertinant, o kitokių duomenų surinkti ir neįmanoma.

Teismas konstatuoja, kad tiek nukentėjusioji L. G., supratusi, jog ginklu grąsinama jai, tiek Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A. U., nutartyje nurodydama, kad ieškovas (kaltinamasis D. Š.) atskirajame skunde išreiškė akivaizdų grąsinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, faktiškai pateikė subjektyvų kaltinamojo D. Š. rašyto atskirojo skundo teiginių vertinimą. Pripažintina, kad tiek nukentėjusiosios, tiek kitų asmenų subjektyvus įvykio aplinkybių supratimas ir vertinimas yra svarbus, tačiau asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu įrodoma jo kaltė padarius nusikalstamą veiką.

Pateiktina D. Š. rašyto atskirojo skundo teksto dalis, nes šio teksto suvokimas ir vertinimas yra svarbus sprendžiant šią bylą. Būtent dėl šios teksto dalies buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. D. Š. 2009 11 02 Lietuvos Apeliaciniam Teismui adresuotame atskirąjame skunde, vienoje iš pastraipų nurodė:

“Vilniaus apygardos teismo teisėja L. G. būdama viena iš turtingiausių šalies teisėjų, akivaizdžiai vilkindama civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir tiesos nustatymą, jau keturis metus kategoriškai atsisako sustabdyti trečiojo asmens D. Š. individualios gamybos-realizavimo įmonės „NIDA" administratoriaus A. T. vykdomas bankroto procedūras, procedūras kurias iniciavo atsakovo Lietuvos Valstybės valdžios subjekto Panevėžio apygardos teismo teisėjo L. M. veiksmai absoliučiai be jokių dokumentų, neteisėtai ir nepagrįstai pripažįstant milžinišką 3 015 423,17 Lt trečiojo asmens AB Turto bankas kreditorinį reikalavimą, akivaizdžiai tiesiog stumia ieškovą D. Š. imtis ginklo ir neleistinomis priemonėmis (tačiau šiuo atveju tiesiog būtinomis) apginti įstatymo saugomą interesą (viešąjį interesą), kai tretieji asmenys AB Turto bankas ir D. Š. individualios gamybos-realizavimo Įmonės „NIDA" administratorius A. T. piktavališkai naudodamiesi teisėjos L. G. šališkumu, kategorišku atsisakymu vykdyti teisingumą, siekia žūt būt iki tiesos nustatymo (civilinės bylos išnagrinėjimo) atimti iš ieškovo D. Š. buvusios žmonos N. S. paskutinį bustą, atimti paskutines N. Š. santaupas gautas išimtinai iš darbo santykių. Ir tokie visiško teisinio nihilizmo, beteisiškumo veiksmai vyksta Europos Sąjungos, save deklaruojančios teisine demokratine Lietuvos Respublika, Valstybėje, vyksta atviro beteisiškumo veiksmai kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėja ieškovo D. Š. bvla iš esmės dėl tų pačių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, tų pačių aplinkybių. “

Nukentėjusioji L. G., vertindama šį tekstą ir duodama parodymus teisme , akcentavo, kad skunde nurodytą frazę “akivaizdžiai stumia ieškovą D. Š. imtis ginklo ir neleistinomis priemonės apginti įstatymo saugomą interesą” suprato tiesiogiai, taip, kaip ji buvo parašyta. Tai nebuvo spontaniškai išsakytas argumentas posėdyje, ar teismo patalpose, nes jis buvo išdėstytas raštu, turint galimybę apmąstyti dėstomus argumentus ir pasverti jų reikšmę. Šis išreikštas grasinimas imtis ginklo sukėlė jai baimę, nes ji mananti, kad jis buvo skirtas būtent jai ir gali būti realiai įvykdytas, nes jos supratimu elgesys, grasinimą dėstant procesiniame dokumente raštu, yra gerai apgalvotas ir pasvertas. Kartu nukentėjusioji nurodė, jog jos įsitikinimą dar labiau sustiprino paties D. Š. parodymai teisme, nes jis ypatingai skrupulingai vertina formuluotes (pareiškė nepasitenkinimą kai jo atskirasis skundas buvo pavadintas pareiškimu).

Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A. U., 2009 11 11 nutartyje (b.l. 59-60) nurodė, jog “ieškovas atskirajame skunde taip pat išreiškė akivaizdų grąsinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai”.

D. Š. atskirojo skundo tekstas išdėstytas aukščiau negali būti suvokiamas ir suprantamas kitaip kaip nusivylimas teisėjų sprendimais, nepasitenkinimas jais ir ketinimas nuosavybę ginti bet kokiomis priemonėmis. Paties kaltinamojo parodymais, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme buvo nuoseklūs, atskirojo skundo teksto analize neabejotinai nustatyta, kad parašymas frazės “akivaizdžiai tiesiog stumia ieškovą D. Š. imtis ginklo ir neleistinomis priemonėmis (tačiau šiuo atveju tiesiog būtinomis) apginti įstatymo saugomą interesą (viešąjį interesą)”, negali būti vertinamas kaip psichinės prievartos darymas teisėjui taip sutrukdant jo veiklai.

Aukščiau paminėto teksto analizė leidžia teigti, jog D. Š., negavęs jo supratimu reikiamos teisminės gynybos, išsako neišvengiamybę (akivaizdžiai stumia) nuosavybę ginti neleistinomis priemonėmis (ginklu apginti įstatymo saugomą interesą). Akivaizdu, kad į nuosavybę “kėsinasi” ne teisėja, todėl kaltinimo teiginys, kad “atskirame skunde išreiškė grąsinimą teisėjai L. G., prieš ją imtis ginklo ...” yra aiškiai nepagrįstas.

Asmens veika pagal BK 231 str. gali būti kvalifikuojama, jei ja kėsinamasi į normalią teisingumą vykdančių institucijų – teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio – veiklą. Kaltininkas paprastai visiškai suvokia daromos veikos aplinkybes, jos prasmę ir bet kokios formos poveikiu siekia sukliudyti minėtų subjektų veiklai. Teismo vertinimu D. Š. siekė ne sukliudyti normaliai teisngumą vykdančių institucijų veiklai, o išreiškė savo nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą teismu ir teisėja, pareikšdamas jai nušalinimą, kartų išsakydamas grąsinimą, jog savo teises, nors ir neleistinomis priemonėmis, bet gins patas. Vertinant grąsinimų turinį, pobūdį, objektą ir kt. konstatuotina jog nenustatytas nei grąsinimų realumas (kratų metu nerasta jokių šaunamųjų ginklų), nei konkretumas (kam grąsinama). Teisėjos L. G. nušalinimas nuo civilinės bylos nagrinėjimo taip pat negali būti įvertintas kaip trukdymas teisėjui, nes nušalinimo institutas yra numatytas įstatymuose.

Teismas pripažįsta, kad D. Š. viešame dokumente pateiktame teismui, vartodamas formuluotes “... imtis ginklo ir neleistinomis priemonėmis... ” elgėsi neleistinai ir netinkamai. Tokie jo išsireiškimai, esant neseniems įvykiams, kai buvo nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas, pagrįstai suneramino jo atskirąjį skundą skaičiusius teisėjus ir privertė juos kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Konstatuotina, kad pats ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei taikytos procesinės prievartos priemonės buvo adekvačios ir napažeidė proporcingumo principo. Vienok, D. Š. nepadarė veikos , turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl išteisintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 296, 297, 301str. str., 303str. 5d. 1p., 308 str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nuspre n d ė:

D. Š., kaltintą pagal BK 231 str.2d., išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti D. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.