- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- 2A-39-212/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Romualdas Januška, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- UAB „Veeko“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 5189-837/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei UAB „Veeko“ dėl piniginių sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 948 Lt iš darbo teisinių santykių atsiradusios skolos bei vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2012-04-06 iki visiško atsiskaitymo dienos, 0,06 procento delspinigius už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal neterminuotą darbo sutartį jisai nuo 2011-05-26 dirbo UAB „VEEKO“ pagal nustatytą darbo tvarką. 2012-04-06 buvo atleistas iš darbo, tačiau atsakovas su juo neatsiskaitė ir neišmokėjo 948 Lt darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Kadangi atsakovas uždelsė atsikaityti ne dėl ieškovo kaltės, tai jam priklauso vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką ir 0,06 procento delspinigių nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas. Nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2011-05-26 sudarė neterminuotą darbo sutartį, kuria buvo priimtas dirbti pas atsakovą vairuotoju, mokant jam per valandą 7,50 Lt darbo užmokestį bei 200 Lt priedą už darbo drausmę bei kokybę. Sutarties 10 punktas nustato, kad įmonės patirti nuostoliai dėl darbuotojo kaltės atskaitomi iš darbuotojo gaunamo atlyginimo. Esant darbuotojo prašymui, atlyginimas mokamas vieną kartą į mėnesį 20 d. Kartu su darbo sutartimi buvo sudaryta sutartis dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės, kuria ieškovas įsipareigojo visiškai materialiai atsakyti už jam išduotų materialinių vertybių išsaugojimą. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2012-04-06 pagal DK 127 str. 1 d. Ieškovui už 2012 metų balandžio mėnesį išmokėti buvo priskaičiuota 1 355,18 Lt darbo užmokesčio bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovo darbo užmokestis yra deponuotas atsakovo buhalterijoje ir jis bet kada gali kreiptis į įmonės administraciją ar nurodyti savo asmeninę sąskaitą, į kurią pervesti deponuotą darbo užmokesčio dalį. Ieškovas į atsakovą kreipėsi dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, tačiau tą padarė formaliai – registruotu laišku atsiuntė prašymą, nenurodydamas į kokią sąskaitą turi būti pervesti pinigai. Deponuota 874,58 Lt suma yra mažesnė negu prašo ieškovas, tačiau atsakovas tinkami atsikirto, kad ieškovui buvo taikyta 474 Lt išskaita už padarytą žalą. Žala paaiškėjo ieškovo atleidimo dieną, o darbdavys nurodymą išieškoti žalą priėmė tą pačią dieną, nepažeisdamas DK 258 str. 2 d. nustatyto vieno mėnesio termino. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kad šis išieškojimas yra sustabdytas, teismas neturi pagrindo abejoti šio išieškojimo pagrįstumu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, kad nesutinka su tokia teismo išvada. Ieškovas atsakovo teismui pateiktus dokumentus pamatė tik teisme. Jie nebuvo jam įteikti, ar atsiųsti į namus. Darytina išvada, jog jie buvo parengti tik teismui. Atsakovas neatvyko nė į vieną teismo posėdį, nors buvo net trys teismo posėdžiai. Mano, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų pagrįstumo. Darbo teisėje yra preziumuojama darbdavio kaltė, todėl darbdavys turi įrodyti, kad su darbuotoju elgiasi teisėtai. Darbuotojas tokio pobūdžio bylose yra laikomas silpnesne puse.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 327 str.1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo 2011-05-26 dirbo UAB „Veeko“ vairuotoju. Darbo sutartis nutraukta 2012-04-06 pagal DK 127 str. 1 d. Ieškovas teigia, kad atsakovė, atleisdama iš darbo su juo neatsiskaitė, neišmokėjo 948 Lt darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, todėl prašė priteisti neišmokėtas sumas, susijusias su darbo santykiais, vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, 0,06 proc. delspinigių nuo neišmokėtos sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną.
Panevėžio miesto teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovo atlyginimo dalis deponuota, ji yra mažesnė, nei nurodė ieškovas, nes atsakovė taikė 474 Lt išskaitą už padarytą žalą.
Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad apie padarytą žalą sužinojo tik teisme, jokių dokumentų iš atsakovės negavo, todėl nesutinka su padaryta išskaita, o teismas savo iniciatyva nepareikalavo įrodymų pagal CPK 414 str. 1 d.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą neatskleidė bylos esmės, nenustatė konkrečių faktinių ginčo aplinkybių ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo.
Ieškovas pas atsakovę dirbo nuo 2011-05-26, kokia tvarka jam buvo mokamas atlyginimas (kasoje, pervedant į banko kortelę ar pan.) duomenų nėra ir teismas šios aplinkybės nesiaiškino. Kodėl buvo būtina ieškovo pinigus deponuoti ir kada tai padaryta nežinia, o iš pateikto vieno lapo (pačios knygos teismas neišreikalavo) spręsti apie deponavimo pagrįstumą nėra galimybės. Atsakovė niekaip neragavo į du darbuotojo prašymus (b. l. 6-7) atsiskaityti su juo. Atsakovė priešieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškė, ieškovas su įsakymu dėl išskaičiavimo nesupažindintas, žalos paskaičiavimo byloje nėra, kokia realiai žala atsakovei padaryta, jei padaryta, duomenų nėra ir teismas jų nereikalavo, tik formaliai patvirtino.
Teismo vaidmuo, nagrinėjant darbo bylas yra aktyvus, tačiau pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, išvadas padarė neturėdamas pakankamai duomenų apie ieškovui neišmokėtų išmokų, susijusių su darbo santykiais, todėl sprendimas negali būti teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.