Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1974-1131/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-08
Bylos Nr.
e1-1974-1131/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24202-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
J. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1974-1131/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24202-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro S. B. (S. B.) pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba AB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Š. 2020 m. birželio 20 d., apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 32A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis J. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2020 m. birželio 20 d. visą dieną įvairiose vietose po truputį vartojo alkoholinius gėrimus, suvartojo kažkiek alaus ir kažkiek trauktinės, kiekio pasakyti negali, nes neskaičiavo. 2020 m. birželio 20 d. apie 20.00 val. būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), nusprendė nuvažiuoti pas žmoną J., kuri tuo metu buvo pas draugę. Tada būdamas neblaivus automobiliu ,,SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo, išvažiavo iš daugiabučio namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 32A, pamatė, kaip jam iš paskos atvažiuoja policijos automobilis su įjungtais šviesos ir garso signalais, iš kurių suprato, kad yra stabdomas policijos pareigūnų. Sustojus prie jo priėjo policijos pareigūnas, kuris paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, kuriuos pateikė. Tada policijos pareigūnas nurodė, kad įtaria jį esant neblaivų bei pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu. Jis sutiko ir du kartus pūtė į alkoholio matuoklį. Patikrinimo metu pirmu ir antru pūtimu jam buvo nustatyta 2,56 promilės girtumas. Po to jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų bei pristatytas į policijos įstaigą. Sutinka su jam nustatytu girtumo laipsniu. Dėl įvykio labai gailisi, pasielgė neatsakingai (b. l. 56-57).

Liudytojas V. M. (V. M.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 20 d. apie 20.20 val. dirbant kartu su tyrėja G. S., tarnybiniu automobiliu V1005 VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) automobiliu ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Važiuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo minėtą automobilį. Įjungę tarnybinio automobilio garsinį ir šviesios signalus, minėtą automobilį sustabdė. Priėjęs prie automobilio vairuotojo pusės durelių, prisistatė ir paprašė, kad vairuotojas pateiktų savo dokumentus. Vairuotojas, kaip vėliau buvo nustatyta, kad tai J. Š., pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą minėtu vardu ir transporto priemonės registracijos liudijimą. Bendraujant su J. Š. jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, todėl įtardamas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, paprašė, kad jis išliptų iš transporto priemonės ir prieitų prie tarnybinio automobilio. Vairuotojui išlipus, netrukus atvyko policijos ekipažas V1723, kuriam jis buvo perduotas tolimesniam forminimui (b. l. 9-12).

Liudytojas L. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 20 d. apie 20.20 val. patruliuojant tarnybiniu automobiliu V1723, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. A. (Ž. A.) iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) su automobiliu, „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Prie iškvietimo prisijungė policijos ekipažas V1005, kurie minėtą automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus į (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „SAAB“, už kurio stovėjo V1005 policijos ekipažas su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos šviesos signalais. Jiems sustojus už minėto ekipažo, V1005 policijos pareigūnai perdavė automobilį „SAAB“ vairavusį asmenį. Kaip vėliau buvo nustatyta, automobilį vairavo J. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo J. Š. sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl įtardami, kad jis vairavo automobilį neblaivus, nusprendė patikrinti jo girtumą. Alkotesteriu jam 20.34 val. nustatė 2,59 promilių girtumo laipsnį, vėliau, 20.55 val., nustatė 2,56 promilių girtumo laipsnį. Paklausus J. Š., kada paskutinį kartą jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis nurodė, kad tai darė vakar. J. Š. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS patalpas, o automobilis ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 16).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2020 m. gegužės 28 d. patikros sertifikato Nr. 1296947 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARJK-0135 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. lapkričio 28 d. (b. l. 28).

Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. birželio 20 d. 20.33 val. J. Š. nustatytas 2,59 promilių girtumo laipsnis, o 20.54 val. nustatytas 2,56 promilių girtumas (b. l. 29, 30).

Iš 2020 m. birželio 20 d. 20.32 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad J. Š. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 2,59 promilių girtumas, o antrojo – 2,56 promilių girtumas (b. l. 31).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės ,,SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkas yra J. Š. (b. l. 39).

Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2020 m. birželio mėnesio duomenimis automobilio ,,SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1997 m., benzinas) kaina 710 Eur su PVM (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

J. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis J. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2020 m. birželio 20 d. visą dieną įvairiose vietose po truputį vartojo alkoholinius gėrimus, suvartojo kažkiek alaus ir kažkiek trauktinės, kiekio pasakyti negali, nes neskaičiavo. 2020 m. birželio 20 d. apie 20.00 val. būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), nusprendė nuvažiuoti pas žmoną J., kuri tuo metu buvo pas draugę. Tada būdamas neblaivus automobiliu ,,SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo, išvažiavo iš daugiabučio namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 32A, pamatė, kaip jam iš paskos atvažiuoja policijos automobilis su įjungtais šviesos ir garso signalais, iš kurių suprato, kad yra stabdomas policijos pareigūnų. Sustojus prie jo priėjo policijos pareigūnas, kuris paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, kuriuos pateikė. Tada policijos pareigūnas nurodė, kad įtaria jį esant neblaivų bei pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu. Jis sutiko ir du kartus pūtė į alkoholio matuoklį (b. l. 56-57). Tokie kaltinamojo J. Š. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir liudytojų V. M. ir L. M. parodymai (b. l. 9-12, 14-16). Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamasis J. Š. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina jau minėtų liudytojų parodymai, 2020 m. birželio 20 d. 20.32 val. neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 31), be to, iš byloje esančių alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. birželio 20 d. 20.33 val. J. Š. nustatytas 2,59 promilių girtumo laipsnis, o 20.54 val. nustatytas 2,56 promilių girtumas (b. l. 29, 30). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad J. Š. 2020 m. birželio 20 d., apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 32A, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo J. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Dėl J. Š. skirtinos bausmės

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. Š. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo teismo paskirtą baudą mokėti dalimis (b. l. 72-73, 74).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. Š. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. J. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 65), du kartus administracine tvarka baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį, viena iš baudų sumokėta, apie kitos baudos sumokėjimą informacijos nėra (b. l. 66). Kaltinamasis vedęs, dirba AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (b. l. 67-70). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. Š. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą.

BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą gali būti nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudos paskyrimas J. Š., atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

J. Š. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

J. Š. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 20 d. 20.34 val. iki 2020 m. birželio 21 d. 10.42 val. (b. l. 45, 48). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo J. Š.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, J. Š. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis J. Š. su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko. Kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad J. Š. vairavo, kai nustatytas 2,56 promilių neblaivumas, vairavo vakare, mieste, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones prokuroro siūlomam terminui – 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 21 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam J. Š., pažymėtina, kad jis įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį ,,SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minėtos transporto priemonės savininkas yra J. Š. (b. l. 39). Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad minėtas automobilis buvo J. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad J. Š. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo J. Š. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus mieste ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad J. Š. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio ,,SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumo laipsnis, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro S. B. 2020 m. birželio 22 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribotos nuosavybės teises į J. Š. priklausančią transporto priemonę (automobilį) ,,SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nustatant terminą nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. spalio 22 d.; turto saugotojas: J. Š. (b. l. 32). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Dėl J. Š. taikomų kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam J. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 59-61) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.

Byloje pareikštos 9,00 Eur proceso išlaidos už transporto priemonės ,,SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą iki 2020 m. birželio 23 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, kurias kaltinamasis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai atlygino, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos (b. l. 42-43).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Š. paskirti bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. Š. taikyto laikino sulaikymo laiką laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 20 d. 20.34 val. iki 2020 m. birželio 21 d. 10.42 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL, t. y. 1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) dydžio.

Paskirti J. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 metams 6 mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos ? 2020 m. birželio 21 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį ,,SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro S. B. 2020 m. birželio 22 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. Š. priklausančiai transporto priemonei (automobiliui) ,,SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kuriuo terminas nustatytas nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. spalio 22 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

J. Š. išaiškinti, kad:

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per dvylika mėnesių – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas);

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

J. Š. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Asta Benetytė