Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2014-11-02 apie 17.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sugyventine K. G. metu, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą rankomis smogė jai į galvą ir ne mažiau kaip po vieną kartą spyrė jai į nugarą ir kojas, tokiu būdu mušdamas K. G., padarė jai poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pereinančias į skruostą, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą.

V. P. teisme kaltę pripažino visiškai, parodė, kad prokurorės pareiškime išdėstytos aplinkybės yra teisingos, taip viskas ir buvo. Paaiškino, kad prokurorės nurodytu laiku, jo bute (duomenys neskelbtini), Kaune, jis, būdamas neblaivus (išgėręs butelį degtinės), tarpusavio konflikto su sugyventine metu sudavė sugyventinei K. G. kelis kartus į ranka į veidą, nugarą, koją. Ar spyrė koja, neatsimena, nes buvo neblaivus, bet galėjo spirti. Taip elgėsi, nes buvo neblaivus. Tai pirmas toks smurto atvejis, jis labai gailisi. Sugyventinės atsiprašė.

Nukentėjusioji K. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. 2014-11-02 sugyventinio V. P. namuose tarp jų kilo konfliktas. Sugyventinis sudavė ranka jai į veidą, spyrė koja jai į petį. Šiuo metu kaltinamasis jos atsiprašė, ji atleido, sutinka, kad byla jos sugyventinio atžvilgiu būtų nutraukta. Mano, kad smurtas nebepasikartos, tai buvo vienkartinis toks smurto atvejis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. P. prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- 2014-11-02 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad atvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, K. G. nurodė, kad neblaivus sugyventinis V. P. ranka trenkė jai į veidą bei koja spyrė į nugarą bei koją, užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – kraujosruva veide ties dešine akimi (b. l. 4-5);

- 2014-11-05 specialisto išvada Nr. G2866/14(02), kuri patvirtina, kad K. G. konstatuota poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pereinančias į skruostą, sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2014-11-02 ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą;

- nukentėjusioji K. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-11-02 apie 17.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, jos sugyventinis V. P., būdamas neblaivus, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, sudavė jai rankomis į galvą, kojomis spyrė jai į nugarą bei kojas.

V. P., vadovaujantis BPK 140 str., laikinai sulaikytas 2014-11-04 9.50 val., iš laikino sulaikymo paleistas 2014-11-05 08.30 val. (b. l. 24, 26).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog V. P., tyčia menkaverčio konflikto metu, prokurorės pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą rankomis smogė savo šeimos nariui – sugyventinei K. G. į galvą ir ne mažiau kaip po vieną kartą spyrė jai į nugarą ir kojas, padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pereinančias į skruostą, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, ši jam jokių pretenzijų nereiškia. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji sutiko atleisti ir susitaikyti su kaltinamuoju. Prokurorė neprieštaravo, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikęs su nukentėjusiąja. Kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius yra visos sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 dalyje. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d., 140 str. 2 d.), jis teismo neteistas (b. l. 43), administracine tvarka baustas už KET pažeidimus (b. l. 44-47), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 49, 50). V. P. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 53-56). Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamojo elgesį po nusikaltimo – jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji jam atleido, nurodė, kad tai buvo vienkartinis toks smurto atvejis, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė reikiamas išvadas iš nusikalstamos veikos, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja K. G., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Šioje byloje V. P. kardomoji priemonė neskirta. Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinosios apsaugos priemonės netaikytos.

Byloje 2014-11-05 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3999, kurioje nurodyta, kad advokatė Jurgita Mačiulskienė teikė antrinę teisinę pagalbą V. P. baudžiamojoje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2014-11-05 sudaro 80,00 Lt. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas tiriant ir nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš V. P. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį. Šiuo metu mechanizmas, kaip bylą nagrinėjantis teismas galėtų įgyvendinti minėtą įstatymo nuostatą įtvirtintas nėra. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“, todėl įvertinus visumą išdėstytų įstatyminių nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą kaltinamasis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

V. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja K. G. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti V. P., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. P. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.