Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo R. J., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), baustos administracine tvarka, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2014 m. rugsėjo 23 d. 22.52 val. būdama neblaivi, skambino pagalbos telefonu Nr.112 ir iškvietė policijos pareigūnus, žinodama, kad nėra pagalbos poreikio, tuo ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188²⁰ straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. J. teismo posėdyje prisipažino padariusi teisės pažeidimą ir paaiškino, jog būdama neblaivi skambino pagalbos telefonu Nr. 112, nors policijos pagalbos jai nereikėjo.

Motyvuojamoji dalis

R. J. kaltė padarius šį administracinį teisės pažeidimą įrodyta: 2014 m. spalio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-20303024-14, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; bendra įvykio informacija; asmens blaivumo testo lapu; E. B. rašytiniu paaiškinimu, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad teisės pažeidimą padarė būdama neblaivi, o taip pat tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (2014-03-24 pagal ATPK 188²⁰ straipsnį) (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 ir 8 punktai).

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamos R. J. asmenybę – tris kartus bausta už analogiškus teisės pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, jai skirtina ATPK 188²⁰ straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia nuobaudos rūšis – administracinis areštas, kurio dydis nustatytinas pagal straipsnio sankcijoje nurodyto arešto dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį (ATPK 29, 30² straipsniai).

Nagrinėjamojoje byloje yra pateikti paskaičiavimai, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 85,88 Lt turtinį nuostolį, kurį, Institucijos nuomone, turi atlyginti pažeidimą padariusi R. J. ATPK 37 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį..

Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti. Nagrinėjamoje byloje pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Telšių apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko Institucija galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. J. pripažinti padarius ATPK 188²⁰ straipsnyje numatytą pažeidimą ir paskirti administracinį areštą 22 (dvidešimt dviem) paroms.

Netenkinti Telšių apskrities VPK prašymo dėl 85,88 Lt žalos atlyginimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.