Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genei Jurgilienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei S. M., tretiesiems asmenims Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir V. A. dėl tėvystės nuginčijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad I. V. gimė 2006 m. kovo 27 d., jo tėvais gimimo metrikų knygoje įrašyti R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (5 b. l.). Toks įrašas gimimo metrikų knygoje buvo padarytas remiantis R. V. 2006 m. balandžio 5 d. Kelmės rajono Civilinės metrikacijos skyriui pateiktu notaro patvirtintu prašymu (48-49 b. l.), kuriuo ieškovas prašė pripažinti jį I. M. tėvu ir įrašyti vaiko gimimo įraše žinias apie tėvą ir suteikti sūnui pavardę „V.“.

Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (Lietuvos Respublikos CK 3.150 straipsnio 2 dalis). CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei kiti įrodomieji faktai. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu teigė, kad tik 2011 metų rudenį, bendraujant su gerai pažįstamais bičiuliais, sužinojo, jog jis nėra I. V. tėvas, o vaiko tėvu galimai yra V. A., todėl ginčija tėvystę. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas įstatyme numatyto kreipimosi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo senaties termino nėra praleidęs. Kadangi tėvystę galima nuginčyti tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis tėvas, todėl ieškovo prašymu byloje buvo atlikta genominė ekspertizė. 2012 m. lapkričio 15 d. teisme gautas valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2012-08-01 ekspertizės aktas Nr. ES 278/12(01) (92-93, 95 b. l.), patvirtinantis, kad R. V. nėra vaiko I. V. tėvas. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi teisę žinoti savo kilmę ir gyventi kartu su savo tėvais, į tai, jog mokslinis įrodymas (atlikta ekspertizė) yra vertinamas kaip patikimiausias įrodymas, bei į tai, kad, remiantis šalių paaiškinimais, ieškovas su vaiku neturi jokių socialinių ryšių, jau trejus metus nebendrauja, jo neauklėja ir neišlaiko, pati atsakovė (pateiktu atsiliepimu ir teismo posėdžio metu) ieškinį pripažįsta ir ginčo byloje dėl I. V. tėvystės nėra, todėl laikytina įrodytu, kad ieškovas nėra biologinis I. V. tėvas, ieškinys tenkintinas, panaikintinas Kelmės rajono savivaldybės administracijos Archyvo ir civilinės metrikacijos skyriaus 2006 m. balandžio 5 d. įrašas gimimo metrikų knygoje apie tai, kad ieškovas yra I. V. tėvas (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovei Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. SP-1897 (7.1575) (40-41 b. l.) buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinys patenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos – 200 Lt (už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 50 b. l.) ir 15,45 Lt (pašto išlaidų – 1 b. l.) valstybei nepriteistinos. Kadangi ieškovas 2012 m. lapkričio 14 d. teismui pateikė prašymą (90-91 b. l.) priteisti iš atsakovės 1050 Lt, sumokėtus už atliktą ekspertizę, todėl patenkinus ieškovo pateiktą ieškinį, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos yra priteistinos iš atsakovės, nors ji ir atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 ir 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos Archyvo ir civilinės metrikacijos skyriaus 2006 m. balandžio 5 d. įrašą Nr. 61 gimimo metrikų knygoje apie tai, kad R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), yra I. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio 2006 m. kovo 27 d., lietuvio, gimimo vieta – Lietuva, (duomenys neskelbtini), tėvas.

Priteisti iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 1050 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.