Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

G. V., a/k (duomenys neskalbtini), gimęs (duomenys neskalbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas aukštasis, išsiskyręs, nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas: 1) 1983-11-05 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams, pritaikius BK 25¹ str., jis nuteistas lygtinai, paskirtos bausmės laikui įdarbinant jį organų, kurių žinioje yra nuosprendžio vykdymas, nustatytose vietose, paleistas 1985-06-11 lygtinai prieš terminą 1 metams 3 mėnesiams 23 dienoms; 2) 1996-05-06 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 125 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, pritaikius BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams šešiems mėnesiams; 3) 2004-02-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 129 str. 2 d. 6 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. V. sunkiai sutrikdė J. J. sveikatą tokiomis aplinkybėmis:

2005 m. gruodžio 27-29 d. laikotarpyje, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo nenustatyta, apleistame negyvenamame name, esančiame tarp namų Nr.19 ir Nr.21 Grybo gatvėje, Vilniuje, G. V., suduodamas J. J. nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį ir kitas kūno dalis, padarė nukentėjusiajai galvos smegenų sumušimą su ūmia kraujo išlaja po kietuoju smegenų dangalu smegenų kairiojo pusrutulio paviršiuje, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis G. V. kaltas dėl J. J. sunkaus sveikatos sutrikdymo neprisipažino ir parodė, kad J. J. jis pažinojo nuo 2003 metų. Kadangi ir jis pats, ir J. J. buvo mėgėjai išgerti, savo butų jie neturėjo, todėl abu gyvendavo apleistuose, negyvenamuose namuose.

2005 metų pabaigoje jis gyveno su J. J. V. G. gatvėje esančiame apleistame mediniame name. 2005 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tai galėjo būti ir 28-ta diena, J. J. pradėjo skųstis, jog jai skauda galvą. Ji sakė, jog paslydusi nukrito ir susimušė. Vėliau tą pačią dieną jis gėrė alkoholinius gėrimus su M. K.. Tai buvo minėtame apleistame name V. G. gatvėje. Kai jis pasiūlė išgerti ir to namo bute gulėjusiai J. J., pastaroji į tai nereagavo. Supratęs, jog J. J. blogai, jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri išvežė ją į ligoninę. J. J. buvo operuota, o kai buvo išleista iš ligoninės, vėl grįžo pas jį gyventi.

Jis pats J. J. nemušė. Jos galvos sužalojimo aplinkybės jam nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu dėl sunkaus J. J. sveikatos sutrikdymo neprisipažino, jo kaltė dėl šio inkriminuojamo nusikaltimo padarymo įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji D. S. parodė, kad J. J. buvo jos pusseserė. J. J. labai daug gerdavo. Jai žinoma, kad pusseserė J. bendravo su G. V., jos manymu, J. J. ir G. V. buvo sugyventiniai. Taipogi jai žinoma, jog G. V. mušdavo J. J., nors pati to ir nemačiusi, tačiau jai apie tai pasakojo J. J. dukra O.. Ji pati matė, kad dažnai J. būdavo su mėlynėmis, tačiau iš kur tie sumušimai, pusseserės ji neklausinėdavo.

2005 metų pačioje pabaigoje ji iš J. dukros O. J. sužinojo, kad J. J. buvo operuota ir guli ligoninėje. O. jai papasakojo, kad G. V. sumušė jos motiną ir dėl to ji pateko į reanimaciją. Be to, jos brolis J. L. jai buvo sakęs, jog pas jį buvo atėjęs G. V., kuris paaiškinęs, kad tikriausiai jis užmušė J. J., kuri yra reanimacijoje.

Ką nors konkrečiau paaiškinti apie J. J. ir G. V. santykius ji negali, kadangi su jais nebendraudavo.

Liudytoja O. J. parodė, kad J. J. buvo jos motina. Iš pradžių su motina ji gyveno močiutės bute Basanavičiaus gatvėje. Jos motina daug gerdavo, pradėjo draugauti su G. V., kuris irgi gerdavo. Kai motina pradėjo draugauti su G. V., šis apsigyveno jų bute. Jos motina ir G. V. buvo sugyventiniai. G. V. gana dažnai mušdavo motiną. Mušdavo per galvą, kitas kūno vietas, tampydavo už plaukų. Maždaug prieš 3-4 metus iki motinos mirties močiutė motiną su G. V. iš buto išvarė. Iš pradžių jiedu kažkiek laiko pagyveno prie namo esančiame sandėliuke, o vėliau apsigyveno Antakalnyje esančiame žalios spalvos mediniame apleistame name. Retkarčiais ten ji aplankydavo motiną. 2005 metų gruodžio mėnesio pabaigoje ji nuvažiavo į Antakalnį aplankyti motiną. Priėjusi prie durų apleistame name išgirdo triukšmą ir iš jo suprato, kad G. V. muša jos motiną. To triukšmo metu girdėjo motinos balsą, kuri skundėsi, jog jai skauda. Pabeldus į duris ir paprašius įsileisti, G. V. liepė jai dingti nuo durų. Išėjusi iš namo, ji skambino į policiją, kad iškviesti policijos darbuotojus, tačiau jie neatvyko. Po kurio laiko, kai ji buvo prie šio apleisto namo, pamatė, kad G. V. išėjo. Tada ji užėjo į butą ir pamatė ant grindų, šalia čiužinio gulinčią motiną, kuri buvo sumušta. Bijodama, kad tuoj grįš G. V., ji iš buto išėjo. Netrukus po to ji sužinojo, kad jos motina guli ligoninėje reanimacijos skyriuje. Jai buvo atlikta operacija dėl kraujo išsiliejimo į smegenis. Kai ji aplankė motiną ligoninėje, ši patvirtino, kad ją sumušė G. V..

Išėjusi iš ligoninės motina vėl grįžo pas G. V., tačiau po kurio laiko iš jo išėjo ir gyveno su vyriškiu vardu S.. Su S. motina gyveno apie metus laiko. Kai motina gyveno su S., ji niekados nematė motinos sumuštos. Tačiau vėliau ji vėl grįžo pas G. V.. Nuo tada vėl matydavo motiną sumuštą.

Liudytojas J. L. parodė, kad J. J. buvo jo pusseserė. Anksčiau J. gyveno bute Basanavičiaus gatvėje. Po kurio laiko tame bute apsigyveno ir G. V.. Jo supratimu J. J. ir G. V. buvo sugyventiniai. Abu jie daug gerdavo. Jis matydavo J. J. sumuštą, tačiau J. jam apie tai nieko nepasakodavo. Vėliau J. J. ir G. V. iš to buto buvo išvaryti. Iš pradžių jie apsigyveno prie namo esančiame sandėliuke, o vėliau persikėlė į Antakalnį.

2005 m. gruodžio pabaigoje J. J. dukra O. jam papasakojo, kad G. V. sumušė jos motiną ir ši randasi ligoninėje. Motinai buvo padaryta galvos trauma.

Kai J. J. išėjo iš ligoninės ir jis buvo ją sutikęs, J. J. dėl gydymo ligoninėje jam paaiškino, kad ji gavo į galvą, tačiau kas ją sumušė, ji nieko nesakė.

Liudytojas M. K. parodė, kad jis valkatavo kartu su G. V.. Pažinojo jis ir J. J., kuri taip pat vedė analogišką gyvenimo būdą. Jie yra gyvenę Antakalnyje apleistame žaliame mediniame name. J. J., būdama girta, griuvinėdavo, yra nusiritusi nuo laiptų tame name. Jis yra matęs, kad G. V. suduodavo ranka J. J., kai pastaroji šaukdavo ant jo necenzūriniais žodžiais.

Apie sužalojimų, dėl kurių J. J. buvo operuota ligoninėje, padarymo aplinkybes jam nėra žinoma, vėliau pasveikusi J. J. jam apie tai nieko nepasakojo.

Iš teismo posėdyje pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo V. C. parodymų seka, kad 2006 m. birželio mėnesį jis susipažino su J. J.. Dar iš anksčiau jis pažinojo ir G. V.. Susipažinęs su J. J., jis netrukus pradėjo su ja kartu gyventi. Jelena jam pasakojo, kad anksčiau ji gyveno su G. V. Antakalnyje apleistame name prie „Šilo“ parduotuvės žaliame mediniame name. Taip pat J. J. jam papasakojo, kad ji gulėjo ligoninėje, kur jai buvo atlikta galvos operacija, kadangi G. V., būdamas girtas, ją stipriai sumušė. Kodėl apie šį įvykį J. J. nepapasakojo policijai, jam nežinoma.

Pagyvenus su J. J. apie metus laiko, jiedu išsiskyrė ir J. vėl grįžo pas G. V.. Dar kartu gyvenant, Jelena pasakojo, kad G. V. ją dažnai mušdavo (1 t. 58-59 b.l.).

Specialisto išvada Nr.G6330/07(01) nustatyta, kad J. J. 2005 m. gruodžio mėnesį Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje buvo nustatytas galvos smegenų sumušimas ir ūmi kraujo išlaja (hematoma) po kietuoju smegenų dangalu smegenų kairiojo pusrutulio paviršiuje. Nors išorinių galvos sužalojimų ir kaukolės lūžių nenustatyta (gydymo istorijoje neužfiksuota), tačiau tikėtina, kad šis galvos smegenų sužalojimas buvo trauminės kilmės ir galėjo atsirasti nuo smūginio kieto buko daikto poveikio per galvą. Tai galėjo būti padaryta nuo keleto valandų iki dviejų parų prieš operaciją (2005-12-29 21.45 val.) laikotarpį. Tai kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Toks kūno sužalojimas galėjo atsirasti nuo smūgio kietu buku daiktu per galvą, taip pat ir galva atsimušus į tokį daiktą. Toks sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Kažkurį laiką, kuris galėjo tęstis valandomis, po sužalojimo padarymo J. J. galėjo būti sąmoninga ir aktyvi (1 t. 37-39 b.l.).

Taigi, kaltinamojo G. V. kaltę dėl jam inkriminuoto sunkaus J. J. sveikatos sutrikdymo patvirtina nukentėjusios D. S., liudytojų O. J., J. L., V. C. parodymai, specialisto išvada.

Nukentėjusioji D. S. paaiškino, kad ji iš O. J. sužinojo, jog G. V. sumušė J. J. ir dėl šio sumušimo pastaroji buvo gydoma ligoninėje.

Liudytoja O. J. patvirtino, kad 2005 m. gruodžio mėnesio pabaigoje ji pati girdėjo triukšmą ir suprato, jog G. V. muša jos motiną J. J.. Netrukus sužinojo, jog motina operuota ir randasi ligoninėje. Aplankius ligoninėje motiną, ši patvirtino, jog ją sumušė G. V..

Liudytojas J. L. parodė, kad po gydymosi ligoninėje J. J. jam sakiusi, jog ji buvo gydoma ligoninėje, nes buvo gavusi per galvą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. J. teigė J. L., kad ji gavusi būtent smūgį per galvą, ji neminėjusi, jog susižalojo pati nukritusi.

Iš liudytojo V. C. parodymų taip pat seka, jog iš J. J. pasakojimo jam žinoma, kad G. V. ją sumušė ir dėl to ji buvo operuota bei gydoma ligoninėje.

Šių liudytojų parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vienodi, vieni kitiems neprieštarauja, netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Be to, nėra jokių duomenų apie tai, kad šie asmenys turėtų kokių nors tikslų apkalbėti kaltinamąjį G. V..

Kad J. J. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas suduoto smūgio jai į galvos sritį pasekoje, patvirtina ir specialisto išvada.

Apart kaltinamojo G. V. tvirtinimo, jog J. J. jam sakiusi, kad ji nukritusi ir susižalojusi, daugiau jokių duomenų, patvirtinančių tokią aplinkybę, nėra. Byloje apklausti kiti asmenys nepatvirtino, jog apie tai jiems būtų pasakojusi J. J.. G. V. parodymus dėl šio jam inkriminuoto nusikaltimo kolegija vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Įvertinusi anksčiau nurodytų asmenų parodymų visumą, specialisto išvadą, kolegija daro išvadą, jog G. V., suduodamas smūgius J. J., tame tarpe ir į galvos sritį, sunkiai sutrikdė jos sveikatą.

G. V. padaryta veika atitinka BK 135 str. 1 d. numatytą dispoziciją.

Be to, G. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis itin žiauriai nužudė kitą žmogų, o būtent: jis, 2007-07-28 apie 10.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio Sapiegos g. 19, Vilniuje, kambaryje, asmeninio konflikto su J. J. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 65 smūgius į veidą, galvą, nugarą, rankas, kojas, tuo padarydamas jai daugybines poodines kraujosruvas veide: dešinės akies voke, skruoste bei žanduose, pažandėse su dešinės pažandės odos nubrozdinimu, pasmakrėje kaktos dešinėje pusėje, dešiniajame smilkinyje ir viršugalvio kairėje pusėje, kraujosruvas kairės momeninės skilties žievėje su masyviu kraujo išsiliejimu į momeninę ir smilkininę skiltis bei nežymiu pakraujavimu po smegenėlių pusrutulių bei dešinės kaktinės skilties minkštaisiais dangalais ir po kietuoju dangalu kairės smilkininės skilties paviršiuje bei su subtotaliniu smegenų kairiojo pusrutulio suirimu, krauju smegenų skilveliuose ir kraujosruvomis smegenų tilte, taip pat daugybines poodines kraujosruvas nugaroje, rankose ir kojose su kairės blauzdos odos nubrozdinimu, ir nuo trauminio kraujo išsiliejimo į galvos smegenų kairįjį pusrutulį, sukėlusio galvos smegenų pabrinkimą su subtotaliniu smegenų kairiojo pusrutulio suminkštėjimu ir kraujo prasiveržimu į smegenų skilvelius ir kamieną, 2007-07-30 nukentėjusioji VGPU ligoninėje mirė, tokiu būdu G. V. nukentėjusiąją itin žiauriai nužudė, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.

Kaltinamasis G. V. kaltas dėl J. J. nužudymo neprisipažino visiškai. Jis parodė, kad 2007 m. liepos 27 d. vakare J. J. parėjo girta. Tuo metu jie gyveno dideliame negyvenamame name, esančiame Sapiegos g. 19. Tą vakarą J. dėl girtumo keletą kartų nuo lovos nugriuvo ant grindų. Sekančią dieną anksti ryte jis su M. K. išėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Kai grįžo, J. J. gulėjo prie spintos ant grindų. Jis su M. K. pakėlę paguldė ją ant lovos. Jie gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau M. K. išėjo, o jis pasiliko su J. J.. Jis pastebėjo, kad J. J. sunkiai kvėpuoja, jai buvo bloga, todėl jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri išvežė ją į ligoninę. Pats jis pasiliko laukti policijos darbuotojų.

Šį kartą J. J. jis irgi nemušė. Galvoja, kad J. J., būdama girta ir griuvinėdama, pati susižalojo.

Nukentėjusioji D. S. parodė, kad apie J. J. sužalojimo ir dėl to įvykusios mirties aplinkybes ji nieko paaiškinti negali, kadangi apie tai nieko nežino. Kad J. J. vėl ligoninėje, o vėliau ten ir mirė, ji sužinojo iš O. J..

Liudytoja O. J. parodė, kad tuo metu, kai motina su G. V. gyveno daugiaaukščiame apleistame name prie Karių kapų, ji buvo nuvažiavusi aplankyti jos, bet nerado. Toje patalpoje, kur jie buvo apsigyvenę, ji rado tik G. V. su kitu valkata.

2007 m. liepos pabaigoje jai policijos darbuotojai pranešė, kad motina ligoninėje. Ji buvo gilioje komoje, išgyventi jai vilčių nebuvo. Po poros dienų motina mirė. Apie motinos sužalojimo aplinkybes jai nieko nežinoma, tačiau ji mano, kad ją vėl galėjo sumušti G. V., kadangi niekas kitas to padaryti negalėjo.

Liudytojas M. K. parodė, kad paskutiniu metu iki J. J. mirties jie buvo apsistoję negyvenamame mūriniame name prie Karių kapų. Jie keletą dienų gėrė. Vieną rytą, kai jis su G. V. susiruošė eiti į parduotuvę, J. J. irgi norėjo eiti kartu, bet dėl girtumo ji vos pastovėjo ant kojų. Todėl ją paliko namuose, ji gulėjo ant lovos. Kai jie grįžo iš parduotuvės, J. J. voliojosi ant grindų prie spintos. Jis su G. V. užkėlė ją ant lovos. Išgėrus alkoholinių gėrimų, jis iš G. V. buveinės išėjo. Sekančią dieną G. V. pasakė, kad J. J. blogai. Jis nuėjo pasižiūrėti, matė, kad J. J. ant žandikaulio buvo nedidelė mėlynė. Jis pasižiūrėjo jos pulsą, jis buvo normalus. Jis pagalvojo, kad J. J. blogai jaučiasi dėl pagirių. Vėliau J. J. buvo išvežta į ligoninę. Kai buvo areštuotas G. V., sužinojo, kad J. J. mirusi.

Apie J. J. sužalojimo aplinkybes jis nieko nežino, tačiau, jo manymu, G. V. to padaryti negalėjo.

Iš liudytojų J. L., teisme pagarsintų V. C. parodymų seka, jog jiems apie J. J. sužalojimo, dėl kurio ji mirė, aplinkybes nieko nežinoma ir tuo klausimu ką nors paaiškinti jie negali. V. C. mano, kad J. J. sužalojo G. V., kadangi, būdamas girtas, mėgdavo būti padėties šeimininku.

Iš specialisto išvados Nr.M2150/07 seka, kad J. J. mirė nuo trauminio kraujo išsiliejimo į galvos smegenų kairįjį pusrutulį, sukėlusio galvos smegenų pabrinkimą su subtotaliniu smegenų kairiojo pusrutulio suminkštėjimu ir kraujo prasiveržimu į smegenų skilvelius ir kamieną. J. J. gyvai (ligoninėje) nustatyta ir jos lavone rasti šie sužalojimai: daugybinės poodinės kraujosruvos veide: dešinės akies vokuose ir skruostuose bei žanduose, pažandėse su dešinės pažandės nubrozdinimu, pasmakrėje, kaktos dešinėje pusėje, dešiniajame smilkinyje, viršugalvio kairėje pusėje; kraujosruvos kairės momeninės skilties žievėje su masyviu kraujo išsiliejimu į momeninę ir smilkininę skiltis bei nežymiu pakraujavimu po smegenėlių pusrutulių bei dešinės kaktinės skilties minkštaisiais dangalais ir po kietuoju dangalu kairės smilkininės skilties paviršiuje bei su subtotaliniu smegenų kairiojo pusrutulio suirimu, krauju smegenų skilveliuose ir kraujosruvomis smegenų tilte. Taip pat daugybinės poodinės kraujosruvos nugaroje, rankose ir kojose su kairės blauzdos odos nubrozdinimu. Sužalojimai yra maždaug 2,5-6 parų senumo ir padaryti daugybiniais smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais, kurių galėjo būti nemažiau kaip 65, iš kurių 12 per galvą. Pagal išsidėstymą kūne sužalojimai visumoje – būdingi smūgių sudavimui. Labiau tikėtina, kad mirtimi pasibaigęs kraujo išsiliejimas į smegenų kairįjį pusrutulį įvyko nuo galvos sumušimo, padarant poodinę kraujosruvą viršugalvio kairėje pusėje (1 t. 24-33 b.l.).

Iš teismo medicinos eksperto paaiškinimo teisiamajame posėdyje seka, jog yra didesnė tikimybė, kad J. J. konstatuoti kūno sužalojimai padaryti suduodant smūgius, tačiau negalima kategoriškai paneigti, kad jie galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietus paviršius.

Teismo kolegijos nuomone, G. V. pareikštas kaltinimas dėl itin žiauraus J. J. nužudymo nepasitvirtino.

Pats kaltinamasis G. V. viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė vartojęs kokio nors pobūdžio fizinį smurtą J. J. atžvilgiu. G. V. teigia, jog kūno sužalojimai, dėl kurių J. J. mirė, galėjo gautis dėl to, kad, būdamas girta, ji griuvinėjo.

Iš teismo medicinos eksperto paaiškinimų matyti, kad labiau tikėtina, jog J. J. kūno sužalojimai padaryti suduotų smūgių pasekoje, tačiau jis negali kategoriškai paneigti, jog šie sužalojimai padaryti nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant į kietus paviršius.

Tiesioginių įvykio liudytojų nėra. Nei vienas iš teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų negalėjo nurodyti kokias nors J. J. sužalojimo aplinkybes. Tokių aplinkybių niekas nenurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Apart liudytojų, taip pat nėra ir kokių nors kitokių įrodymų, patvirtinančių G. V. kaltę dėl J. J. nužudymo. Jeigu ir daryti prielaidą, kad J. J. mirė dėl sužalojimų, kurie jai buvo padaryti suduotų smūgių pasekoje, tai nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad smūgius jai sudavė būtent G. V.. Taigi, G. V. kaltinimą, jog jis nužudė J. J., nepatvirtina jokie ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai.

Ikiteisminis tyrimas G. V. kaltę dėl J. J. nužudymo grindžia vien prielaidomis bei spėliojimais, o būtent tuo, kad tyrimo metu nustatyta, jog G. V. mušdavo J. J.. Tačiau nėra visiškai jokių duomenų, kad būtent G. V. sudavė smūgius J. J. 2007 m. liepos mėnesio pabaigoje, ko pasekoje dėl padarytų sužalojimų ji mirė. Vien prielaidų, spėliojimų pagrindu apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas.

Esant tokioms aplinkybėms, G. V. pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. išteisintinas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Bausmės skyrimas.

Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

G. V. anksčiau teistas tris kartus, pagal paskutinį nuosprendį teistumas jam neišnykęs ir nepanaikintas, daug kartų baustas administracine tvarka, Vilniaus priklausomybės ligų centro, Vilniaus Psichikos sveikatos centro įskaitas neįrašytas, niekur nedirbo, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, gyvendavo apleistose, negyvenamosiose patalpose.

Atsižvelgdama į išvardintas aplinkybes, kolegija skiria kaltinamajam bausmę, atitinkančią jo padarytą veiką, konkrečias jos padarymo aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, priežastis, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

G. V. padarė sunkų nusikaltimą – sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Priimant domėn visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kolegijos nuomone, G. V. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį.

Nukentėjusioji D. S. pareiškė 2060 litų civilinį ieškinį J. J. laidojimo išlaidoms atlyginti. Kadangi G. V. dėl J. J. nužudymo išteisinamas, D. S. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Baudžiamojoje byloje daiktų, turinčių reikšmės jai nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 299, 302, 303, 304, 305, 307 str. str.,

nusprendė:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. gegužės 23 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir suėmimą nuo 2007 m. liepos 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

G. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. išteisinti, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiosios D. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto G. V. nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.