Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, nesusituokusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi tuo pačiu adresu, teista Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, įskaičius sulaikyme išbūtą laiką, nuteista 32 MGL (1600 Eur) bauda, baudos nepradėjusi mokėti, teistumas neišnykęs,

kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji J. K. 2019 m. birželio 8 d. apie 15.20 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,94 promilių girtumas), smurtavo prieš savo dukrą S. P., gim. (duomenys neskelbtini)., o būtent: kieme šlepete vieną kartą sudavė į nugarą ir vieną kartą į veidą, su šlepete užkabino ir išrovė dalį S. P. plaukų, bei gyvenamojo namo koridoriuje čiupdama pirštais S. P. padarė įdrėskimus dešinės rankos dilbyje ir ties alkūne, šiais veiksmais nukentėjusiajai šeimos narei S. P. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji J. K. kaltę pripažino visiškai, parodė, jog tą dieną buvo išgėrusi, tarp jos ir dukros S. kilo konfliktas dėl netvarkomų kambarių, jos, kaltinamosios, vartojamo alkoholio, šio konflikto metu ji galėjo kieme smogti šlepete dukrai per veidą, per nugarą, galėjo namo koridoriuje čiupdama dukrai už rankos jai įdrėksti. Pati ji įvykio aplinkybių jog šlepete sudavė per veidą, nugarą, dėl tuo laikotarpiu, tą dieną suvartoto alkoholio, neprisimena, tačiau jeigu dukra nurodo, kad taip buvo, taip ir buvo, įsitikinusi, jog dukra apkalbėti jos negalėjo. Dėl nusikalstamos veikos gailisi, pergyvena, dukters atsiprašė iškart po įvykio, jos susitaikė, be to, kreipėsi į specialistus dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui, šiuo metu jai yra skirtas medikamentinis gydymas (kaltinamosios žodžiais, „užsikodavo“). Pripažįsta, jog turi priklausomybę alkoholiui, tačiau tikisi, jog ateityje alkoholinių gėrimų nevartos.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. K. kaltė įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji S. P. parodė, jog tą dieną, kai mama (J. K.) prieš ją smurtavo, mama buvo išgėrusi, tarp jų kilo konfliktas. Iš pradžių mama veržėsi į kambarį, ji neleido, po ko mama jėga įsiveržė į vidų, ji išėjo į kiemą, pasitiesė rankšluostį. Netrukus paskui ją į kiemą išėjusi mama pradėjo priekaištauti dėl šalia baseino gulinčių šlepečių, ji atsakė mamai, kad ši jai neaiškintų, pasakė, kad sutvarkys šlepetes vėliau, po ko mama ir ji pradėjo vieną kitą įžeidinėti. Ji pasiėmė rankšluostį ir ketino eiti namo, po ko mama atėmė rankšluostį, trenkė rankšluosčiu per kairį petį, jai einant namo, mama rankose turėta šlepete trenkė per nugara, išpešė plaukų kuokštą, trenkė šlepete į veidą. Jai dėl smūgio šlepete į nugarą, dėl plaukų išpešimo, dėl smūgio į veidą skaudėjo, ėmė pyktis. Pasakiusi, kad iškvies policiją, ėjo link koridoriaus, mama sekė paskui, griebė jai už rankos, įdrėskė, dėl to jai irgi skaudėjo. Ji paskambino tėtei, paaiškino situaciją, tėtis pasiūlė skambinti į policiją. Ji paskambino į policiją, atvyko pareigūnės, socialinė darbuotoja. Po šio įvykio, kai mama grįžo iš areštinės, pasikalbėjo, mama atsiprašė jos ir jos abi susitaikė. (1 t. 81-82, 83 b. l.)

Nukentėjusiąja apklausta M. P., kaip ir nukentėjusioji S. P., parodė, jog tarp sesers S. P. ir jų mamos J. K. buvo kilęs konfliktas, ji, būdama kieme, matė, kaip sesuo su mama stumdosi, matė, kaip mama trenkė su rankšluosčiu S., ją įžeidinėjo, matė, kaip einančią S. mama vejasi. Mama buvo girta. Tai matydama ir ji pati puolė prie mamos, mamai, neleidžiančiai S. eiti į namus, sudavė per nugarą, po ko atsisukusi mama rankšluosčiu sudavė ir jai. Pabėgusios nuo mamos paskambino tėtei, šis pasakė skambinti į policiją. Pati ji nematė, kaip mama šlepete sudavė sesei, apie tai jai sakė S., tačiau po įvykio matė, jog prie šlepetės, su kuria, pasak S., ją mušė mama, yra S. plaukų. (1 t. 78-79, 83 b. l.)

Liudytojas nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymą K. P. parodė, jog tą dieną jam paskambinusi dukra pasakė, jog mama „durniuoja“, įžeidinėja, vaiko ją po lauką. Jis pasakė, kad kviestų policiją, o pats grįžo į namus. Atvykusioms policijos pareigūnėms dukros papasakojo, kas įvyko tarp jų ir mamos.

Liudytoja policijos pareigūnė I. B. parodė, jog 2019 m. birželio mėnesį pagal pranešimą dėl kaltinamosios J. K. smurto prieš dukras buvo nuvykusios į (duomenys neskelbtini), ten bendravo su nukentėjusiomis mergaitėmis, mergaičių mama buvo užsidariusi namuose ir su jomis nebendravo. Mergaitė, lyg tai vyriausioji, sakė, kad mama puolė ją mušti, pati kaltinamoji buvo namo viduje, buvo agresyviai nusiteikusi. Paskambinus mergaičių tėvui, šis sakė, kad jau važiuoja namo. Atvykęs mergaičių tėvas bendravo su savo dukromis, grįžęs pasakė, kad mergaitės sakė, kad kaltinamoji vyriausiajai dukrai du kartus sudavė šlepete, vieną kartą – per veidą, antrą kartą – per nugarą, taip pat, tęsiantis konfliktui, buvo sugriebusi ir už rankos. Liudytoja parodė, jog ir ji pati matė vienos iš mergaičių rankoje įdrėskimus, taip pat matė ir paraudimą veide, ši sakė, kad dėl mamos veiksmų jai skaudėjo. Abi vyresniosios mergaitės buvo susijaudinusios, verkė. Liudytoja nurodė, jog ji apžiūrėjo mergaitę, surašė tarnybinį dėl smurto artimoje aplinkoje.

Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas ir jo teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos, iš koridoriuje esančios lentynos, paimta guminė šlepetė, iš vonios kambario – rankšluostis; protokole nurodyta, jog šlepetė apsivijusi tamsios spalvos ilgais plaukais, rankšluostis – 130 cm ilgio, 70 cm pločio. (1 t. 10-16 b. l.)

Išraše iš pranešimų policijoje registracijos žurnalo užfiksuota, jog 2019 m. birželio 8 d. 15.35 val. paskambinusi S. P. nurodė, jog ją muša neblaivi mama. (1 t. 20 b. l.)

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje policijos pareigūnė I. B. 2019 m. birželio 8 d. nurodė, jog S. P. šios mama J. K. šlepete sudavė per veidą, vieną kartą per nugarą, taip pat sudavė dukrai M. P. rankšluosčiu į veidą; apžiūrėjusi S. P., I. B. jos rankoje, dilbio srityje, matė įdrėskimą, matė, jog S. P. yra susijaudinusi, J. K. – neblaivi, jai nustatytas 2,94 promilės girtumas. (1 t. 25-26 b. l.)

Apžiūros protokolas patvirtina, jog 2019 m. birželio 8 d. nukentėjusiosios S. P. apžiūros metu dešinėje rankoje, dilbio srityje, užfiksuotas 05 cm ilgio įdrėskimas, ties alkūne – 1,5 cm ilgio įdrėskimas. (1 t. 32-35 b. l.)

Garso įrašas, apžiūros protokolas patvirtina, jog 2019 m. birželio 8 d. 15.33 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi mergina, prisistačiusi S. P., praneša, kad neblaivi mama mušasi, mergina nurodo adresą, kur reikia vykti, informuoja, jog yra ir kitų vaikų. (1 t. 42, 43, 44-45 b. l.)

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija patvirtina, jog J. K. 2019 m. birželio 8 d. 16.33 val. nustatytas 2,94 promilės girtumas. (1 t. 105-106 b. l.)

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamoji J. K. 2019 m. birželio 8 d. namuose prieš savo dukrą S. panaudojo fizinį smurtą fizinį smurtą, tai yra šlepete sudavė dukrai per veidą, per nugarą, suduodama šlepete per veidą dukrai išrovė dalį plaukų, be to, griebdama nukentėjusiajai dukrai už rankos, padarė įdrėskimus rankoje, taip šiais veiksmais šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, todėl J. K. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (prokurorei L. Liepienei patikslinus veikos kvalifikaciją) kvalifikuota teisingai. Kaltinamoji J. K., suduodama šlepete į veidą, į nugarą, griebdama už rankos suvokė, kad gali sukelti fizinį skausmą, numatė pasekmes ir jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Kadangi prokurorė L. Liepienė, pateikusi prašymą dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 140 straipsnio 3 dalies į BK 140 straipsnio 2 dalį, prašė pakeisti ir esmines faktines aplinkybes iš kaltinimo pašalinant kaip nesukėlusius fizinio skausmo veiksmus rankšluosčiu prieš nukentėjusiąją M. P. ir S. P., teismas atskirai dėl šių aplinkybių pašalinimo nepasisako, o faktines aplinkybes nustato pagal prokurorės L. Liepienės pateiktą patikslintą kaltinimą.

Kaltinamosios J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą vieką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamosios J. K. gynėjas advokato padėjėjas Dainius Mažylis prašo pripažinti lengvinančia aplinkybe ir tai, jog kaltinamoji padeda nedarbingai savo mamai N. K., tačiau, visų pirma, tokios rūšies lengvinanti aplinkybė nėra numatyta BK 59 straipsnio 1 dalyje, visų antra, nėra aišku, kaip ši aplinkybė, kad kaltinamoji padeda savo motinai, yra susijusi su kaltinamosios padaryta veika, jog šią aplinkybę būtų galima pripažinti lengvinančią kaltinamosios atsakomybę BK 59 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju. Pripažįstama, jog ši aplinkybė gali būti vertinama kaip viena iš kaltinamąją charakterizuojančių duomenų, bet ne atsakomybę švelninančių aplinkybių, į tai gali būti atsižvelgiama parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį.

Teismas, skirdamas kaltinamajai J. K. bausmę, atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), pasikėsinta į savo šeimos nario – nepilnametės dukros, sulaukusios 15 m. amžiaus, – sveikatą, smurtas prieš dukrą nebuvo intensyvus, buvo suduoti du smūgiai, fizinis skausmas sukeltas ir dėl išpeštų plaukų, įdrėskimų, tačiau mergaitei sužalojimai nebuvo padaryti. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę: nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista (1 t. 88-89 b. l.), neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (1 t. 98-102 b. l.), vaikų lopšelio-darželio, kurį lanko kaltinamosios dukra S. P., yra charakterizuojama teigiamai (2 t. 14 b. l.), padeda savo neįgaliai motinai (2 t. 8, 13 b. l.), kartu su sugyventiniu K. P. augina tris nepilnamečius vaikus, rūpinasi jų sveikata (2 t. 9-12 b. l.), po įvykio atsiprašė dėl jos elgesio nukentėjusių dukterų, teismo posėdyje nurodė, jog ėmėsi veiksmų suvaldyti savo priklausomybę alkoholiui, be to, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena - atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veikas padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga J. K. už padarytą nusikalstamą veiką skirti prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos ribos, arčiau minimumo, nustatyti įpareigojimus, susijusius su kaltinamosios laiko užėmimu bei, kaltinamajai teismo posėdyje išreiškus sutikimą, gydymusi nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 4 punktais). Laisvės apribojimo bausmė visiško sudėjimo būdu bendrinama su apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu skirta galutine bausme (BK 63 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 9 dalis, BK 65 straipsnis). Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitomas laikinas sulaikymas nuo 2019 m. birželio 8 d. 16.35 val. iki 2019 m. birželio 9 d. 14.09 val. (1 t. 109-110, 112 b. l. ) (BK 65 straipsnis, 66 straipsnis). Priėmus nuosprendį, baudos sumokėjimo terminas kaltinamajai J. K. nustatomas iki 2020 m. birželio 30 d., tai yra iki tos dienos, kada sueina 8 mėn. baudos sumokėjimo terminas pagal įsiteisėjusį 2019 m. spalio 10 d. baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamajai nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išaiškinamos bausmių nevykdymo pasekmės.

Ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietoje buvo išimta šlepetė, rankšluostis, tačiau šie daiktai ikiteisminio tyrimo metu grąžinti kaltinamajai (1 t. 138-139, 140 b. l.), todėl dėl jų pakartotinai nesprendžiama. Dokumentai – CD laikmenos su skambučio Bendrajam pagalbos centrui (1 t. 43 b. l.) ir nukentėjusiųjų S. P., M. P. apklausomis (1 t. 83 b. l.) – nuosprendžiui įsiteisėjus, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. K. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. K. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba toliau registruotis Užimtumo tarnyboje bei bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu sudėti su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu skirta galutine bausme bei J. K. skirti galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. K. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba toliau registruotis Užimtumo tarnyboje bei bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, ir 32 (trisdešimt dviejų) MGL (1600 Eur) baudą.

Remiantis BK 66 straipsniu, į J. K. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 8 d. iki birželio 9 d. (vieną parą), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti kaltinamajai J. K., jog ji laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo šį įpareigojimą.

Išaiškinti kaltinamajai J. K., jog jeigu ji vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė bus keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti J. K., jog jai skirta bauda turi būti iki 2020 m. birželio 30 d. sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įspėti, jog per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ši bus išieškota priverstinai. Nustačius, jog asmuo vengia savo noru mokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti areštu.

Panaikinti kaltinamajai J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Byloje esančius dokumentus – CD laikmenas – saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.