Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-10-486/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-01-11
Bylos Nr.
1-10-486/2012
Teisminio proceso Nr.
1-15-1-00092-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijušas Jaglinskis
Kaltinamasis
A. T., Lietuvos Respublikos
Nukentėjusysis
T. G.
Advokatai
Stasė Kazlauskienė, Boleslovas Ališauskas
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-10-486/2012Proceso Nr. 1-15-1-00092-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. sausio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aušrai Čepulytei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Paukščiui,kaltinamajam A. T., jo gynėjui advokatui Boleslovui Ališauskui,A. S. gynėjai advokatei Stasei Kazlauskienei,nukentėjusiajam T. G.,ekspertei Vaivai Martinkienei,vertėjai Virginijai Malaiškienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1990-08-03 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas vieną kartą:

1) 2009-04-08 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 284 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 metams. Iš pataisos inspekcijos įskaitos išbrauktas 2010-05-21;

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. sunkiai sužalojo žmogų o būtent:

jis, 2011-02-19, apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su A. S., tyčia sudavė sėdinčiam ant sofos nukentėjusiajam T. G. vieną kartą kumščiu į nosį. T. G. nugriuvus ant sofos, sudavė kumščiais ir spyrė ne mažiau kaip šešis smūgius pastarajam į galvą bei kūną, po ko paėmęs tuščią stiklinį butelį nuo alaus, sudavė tris kartus T. G. į galvą, po ko T. G. pargriuvus ant grindų sudavė su keptuve du kartus T. G. per galvą bei su medine pjaustymo lenta sudavė ne mažiau kaip tris kartus per T. G. šonus, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam T. G. kairės pusės 5- 8-to šonkaulių lūžimus su kairio plaučio pažeidimu, poodine emfizema kairėje pusėje, muštines žaizdas viršugalvyje, antakiuose, akių viršutiniuose vokuose, nosyje ir taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Šiais savo veiksmais A. T. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. T. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai bei palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-02-19, apie 17.50 val., kartu su draugu A. S. jis buvo savo bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyvena su motina Ž. T.. Tuo metu į butą atėjo motina, kuri prieš tai buvo nuėjusi į butą Nr. 172 pas kaimynus A. M. ir T. G. pasiskolinti cigarečių. Atėjusi motina pasakė, kad ją įžeidė T. G.. Kaltinamasis nusprendė nueiti pas T. G. ir išsiaiškinti, apie tai pasakė A. S.. Jam su A. S. atėjus į butą Nr. 172, jie kartu su T. G. ir A. M. vartojo stiprų vyną ir alų. Išgertuvių metu kaltinamasis pradėjo klausinėti T. G. dėl ko šis įžeidė jo motiną. Tačiau T. G. pradėjo įžeidinėti ir jį, todėl A. T. nusprendė jį sumušti. T. G. sėdint ant sofos, jis sudavė jam vieną smūgį kumščiu į nosį, o kai nukentėjusysis pargriuvo ant sofos, jis pradėjo spardyti ir mušti rankomis T. G. per galvą ir kitas kūno dalis. Po to paėmė tuščią stiklinį alaus butelį ir apie 3 kartus sudavė juo pastarajam per galvą. T. G. nukritus ant grindų, jis nuėjo į virtuvę, paėmė keptuvę, medinę pjaustymo lentą ir su šiais daiktais toliau mušė T. G.. Buvo suduoti gal 5-6 smūgiai. Daugiau kaltinamasis T. G. nemušė ir jie su A. S. nutarė išeiti iš šio buto. Prieš išeinant A. S. dėl nežinomų priežasčių sudavė vieną kartą kumščiu į T. G. į koją (b.l. 68-69). Kaltinamasis papildomai nurodė, kad butelis, kuriuo jis mušė nukentėjusįjį per galvą, nesudužo. Jis nematė, ką tuo metu, kai jis mušė T. G., darė A. S. ir A. M.. Kaltinamasis galisi padaręs nusikalstamą veiką. Mano, jog Valstybinės ligonių kasos pareikštas 2186 Lt dydžio ieškinys yra per didelis.

Nukentėjusysis T. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas. Įvykio dieną jis kartu su A. M. savo bute vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu pas jį į butą atėjo kaimynas A. T. su pažįstamu A. S. bei motina Ž. T. ir be jokios priežasties A. T. pradėjo jį mušti. T. G. sėdint ant sofos, A. T. trenkė jam kumščiu į nosį. Nuo gauto smūgio jis nukrito ant grindų bei sudaužė akinius. Be akinių jis blogai mato, todėl negalėjo gintis nuo kaltinamojo. A. T. iš pradžių jam mušė buteliu per galvą, po to nuėjo į virtuvę, paėmė iš ten metalinę keptuvę, sveriančią apie 2 kg, ir pjaustymo lentą bei šiais daiktais mušė jį per įvairias kūno vietas. A. M. tuo metu sėdėjo ir nieko nedarė, o A. S. vieną kartą trenkė jam į koją. Prieš tai į jo butą buvo atėjusi A. T. motina Ž. T. ir prašė cigarečių. Nukentėjusysis ją išvarė iš buto, nes po jos apsilankymo pastoviai iš namų kažkas dingsta. Galimai dėl to ji pasiskundė savo sūnui. Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. parodė, kad įvykio dieną jis buvo pas nukentėjusįjį bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems besėdint atėjo kaimynė Ž. T. bei paprašė cigarečių. T. G. ją pastūmė, kad ši išeitų ir ji nukrito buto koridoriuke. Nuėjusi namo ji tikriausiai pasiskundė savo sūnui Andrejui. Netrukus į butą atėjo A. T. su jam nepažįstamu vyru ir jie dviese mušė T. G.. Kadangi jiems atėjus kambaryje nebuvo šviesos, liudytojas nuėjo ir įjungė šviesą. Liudytojas neskaičiavo, kiek smūgių buvo suduota nukentėjusiajam, tačiau jis buvo mušamas su tuo, kas papuolė po ranka – keptuve, medine pjaustymo lenta. Muštynių metu Ž. T. nukentėjusiojo bute nebuvo. Liudytojui įjungus šviesą, nukentėjusysis gulėjo kruvinas, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir T. G. išvežtas į ligoninę.

Liudytoja Ž. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. T. yra jos sūnus. Įvykio dieną ji buvo svečiuose pas T. G., kur kartu su A. M. vartojo alkoholį. Po to T. G. pradėjo ją stumdyti ir tuo metu į jo butą užėjo liudytojos sūnus A. T.. Pamatęs, jog nukentėjusysis ją skriaudžia, sūnus pradėjo ją ginti, iš karto sudavė T. G. ranka, po to atsinešė iš virtuvės keptuvę ir su ja mušė nukentėjusįjį. Liudytoja neatsimena, kiek iš viso buvo suduota smūgių nukentėjusiajam. Vėliau iš kažkur į nukentėjusiojo butą atėjo A. S., tačiau ji neatsimena, ar jis mušė T. G.. Po muštynių, palikusi sumuštą nukentėjusį, liudytoja išėjo iš jo buto.

Ekspertė Vaiva Martinkienė teisiamajame posėdyje palaikė specialisto išvadą, kurioje teigiama, kad A. T. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga. Nurodė, kad kaltinamasis, pagal jam diagnozuotą psichinį sutrikimą, gali suprasti savo veiksmus bei už juos atsakyti, o jo veiksmai buvo išprovokuoti alkoholio įtakoje.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis jų neneigia, o kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai tik patvirtina A. T. pateikto kaltinimo pagrįstumą.

1) įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Protokole nurodyta, kad ant bute esančios sofos, ant pagalvės, ant grindų prie sofos dešiniojo krašto ir prie televizoriaus matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b.l. 7-16);

2) parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis T. G. nurodė vietą bute, kur jis buvo sumuštas (1 t., b.l. 32-34);

3) specialisto išvadoje Nr. G 1515/11 (01) teigiama, kad T. G. nustatyta kairės pusės V-VIII-to šonkaulių lūžiai su kairio plaučio pažeidimu, poodinė emfizema kairėje pusėje. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktą. Muštinės žaizdos viršugalvyje, antakiuose, akių viršutiniuose vokuose, nosyje tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nustatyti T. G. kūne padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje, neilgai trukus iki paguldymo į stacionarą. Sužalojimų, būdingų kovai ir savigynai, nėra. Sužalojimai nustatyti T. G. kūne galėjo būti padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje ir aplinkybėmis, nurodytomis užduotyje (1 t., b.l. 41-43);

4) parodymų patikrinimo vietoje metu A. T. nurodė butą, kur jis sumušė nukentėjusįjį T. G. (1 t., b.l. 70-72).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, yra pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad A. T. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Kaltinamasis teismo posėdyje neneigė sudavęs nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į nosį, po to spardęs jį, mušęs rankomis per galvą ir kitas kūno dalis, tuščiu stikliniu alaus buteliu trenkęs apie 3 kartus per galvą, mušęs jį keptuve ir medine pjaustymo lenta per įvairias kūno vietas. Šiuos savo parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 70-72). Nukentėjusysis teismo posėdyje patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, teigdamas, jog įėjęs į jo butą kaltinamasis trenkė jam kumščiu į nosį, po to mušė buteliu per galvą, iš virtuvės paėmęs metalinę keptuvę bei medinę pjaustymo lentą, mušė jais per įvairias kūno vietas. Liudytoja Ž. T. taip pat patvirtino, jog A. T., gindamas ją, sumušė nukentėjusįjį jo bute. Liudytojas A. M. nurodė, kad po suduotų smūgių T. G. buvo visas kruvinas, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba bei jis nuvežtas į ligoninę. Apžiūrėjus nusikaltimo padarymo vietą – butą, esantį adresu Darželio g. 5-172, Vilniuje, - ant sofos, pagalvės, grindų prie sofos dešiniojo krašto ir prie televizoriaus matėsi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b.l. 7-16). 3) Specialisto išvados duomenimis, dėl T. G. padarytų kairės pusės V-VIII-to šonkaulių lūžių su kairio plaučio pažeidimu, poodinės emfizemos kairėje pusėje, jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 41-43).

Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju, jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tyčia gali būti ir neapibrėžta, nekonkretizuota. Tais atvejais, kai kaltininkas pavartoja smurtą neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė jam iškyla už faktiškai padarytą žalą. Tokiu būdu, sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju jis atsako pagal BK 135 straipsnį, o nukentėjusiojo mirties atveju – už nužudymą.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis, užpuolęs nukentėjusįjį, tyčia smogdamas jam kumščiu į veidą, mušdamas ir spardydamas jį į įvairias kūno dalis suvokė, kad kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad gali sunkiai sutrikdyti jam sveikatą ir nors galimai nenorėjo sunkiai sužaloti nukentėjusiojo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Tokie kaltinamojo veiksmai buvo valingi, sąmoningi bei uždrausti įstatymo. A. T. tyčia padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta ir nekonkretizuota, todėl jis turi atsakyti už faktiškai padarytą žalą – už sunkų nukentėjusiojo T. G. sveikatos sutrikdymą.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 135 straipsnį, yra pripažįstamas tik būtinasis priežastinis ryšys, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga pasekmei kilti ( be jos ši nekiltų), ar kilusi pasekmė buvo dėsningas (ne atsitiktinis) veikos rezultatas. Iš teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiojo, liudytojo parodymų ir rašytinės bylos medžiagos matyti, kad po sumušimo nukentėjusiajam iš karto buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba (1 t., b.l. 53) bei jis nuvežtas į ligoninę. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad tarp suduotų smūgių nukentėjusiajam ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks veiksnys, galintis turėti lemiamos įtakos sužalojimo mastui, todėl laikytina, kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys ir jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

A. T. padarė sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo kaltę pripažino bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). A. T. į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą įrašytas nebuvo (1 t., b.l. 105), keturis kartus gydėsi psichiatrinėje ligoninėje (1 t., b.l. 104), skirti jam psichiatrinę ekspertizę netikslinga (1 t., b.l. 109).

Kaltinamasis anksčiau buvo teistas vieną kartą, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, šiuo metu jis kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis buvo sumuštas kerštaujant už kaltinamojo motinos įžeidimą, nusikaltimo įvykdymui buvo naudojami įrankiai – metalinė keptuvė, medinė pjaustymo lenta bei tuščias stiklinis alaus butelis, kuriais T. G. buvo suduotas ne vienas smūgis. Tai rodo A. T. veiksmų pavojingumą, jo agresyvumą bei siekį kuo daugiau padaryti sužalojimų nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad A. T. yra jauno amžiaus, turi sveikatos problemų, jam turi būti skirta reali laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 54 ar 62 straipsnį ir skirti jam švelnesnę, nei sankcijoje numatytą bausmę, teismas nemato pagrindo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam A. T. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina (LR BPK 307 str. 1 d. 6 p.; 1 t., b. l. 73-74).

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas 2186,46 Lt dydžio civilinis ieškinys už nukentėjusiojo T. G. gydymą tenkintinas visiškai, kadangi jis yra pagrįstas bylos medžiaga ir kaltinamasis iš esmės jį pripažįsta (1 t., b.l. 19-22, BPK 115 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. T. (A. T.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 2 (dvejų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

A. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš A. T. (A. T.) civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 2 186,46 Lt (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis litus 46 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis