- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-30
- Bylos Nr.
- 2-733/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- D. B., R.
- Atsakovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- Danske
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. B. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-886-553/2009 pagal ieškovų D. B. ir R. B. ieškinį atsakovui J. V. , tretieji asmenys Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir J. K. , dėl pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai D. B. ir R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. V. , prašydami pripažinti 2006 m. balandžio 20 d. šalių sudarytą preliminarią buto, kuris nuosavybės teise priklausančio atsakovui, pirkimo-pardavimo sutartį pagrindine, pripažinti šią sutartį buto perdavimo – priėmimo aktu, patvirtinančiu nuosavybės teisės perėjimą ieškovams, bei patvirtinti mokėjimo tvarką pagal minėtą sutartį. Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ginčo buto areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 7 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino, tai yra areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį ginčo butą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims.
Šalies argumentai
Ieškovai 2009 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą ne ginčo tvarka pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje 2006 m. gruodžio 21 d. įregistruotą hipotekos lakštą, sudarytą tarp trečiųjų asmenų skolininkės J. K. ir kreditoriaus AB Sampo banko (dabar Danske Bank A/S). Nurodė, kad ginčo butas pagal 2006 m. lapkričio 10 d. patvirtintą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą buvo perleistas J. K. nuosavybėn, o ši buto įsigijimui su banku 2006 m. gruodžio 13 d. sudarė kredito sutartį ir jį įkeitė bankui. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. kovo 12 d. nutartimi pripažino minėtą 2006 m. lapkričio 10 d. aktą ir buto teisinę registraciją J. K. vardu negaliojančiais, o butą pripažino nuosavybės teise priklausančiu atsakovui J. V. (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2A-207/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008).). Teismas pakeitė restitucijos būdą ir nustatė, kad užtikrinant J. K. prievolę bankui, taikant restituciją J. V. 200 000 Lt sumą turi sumokėti ne J. K. , o AB Sampo bankui. Ieškovų teigimu, nepaistant to, hipotekos lakšte nurodyta prievolės šalis yra J. K. , o įkeitimu užtikrinta prievolė – 2006 m. gruodžio 13 d. kredito sutartis. Bankas 2009 m. sausio 9 d. kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ginčo buto, todėl šį išieškojimą būtina sustabdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 27 d. nutartimi minėtą prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto reikalavimo esmės, neįtakoja būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir išeina už šių priemonių taikymo ribų. Grįsdamas šią išvadą, teismas teigė, jog kredito sutartis yra galiojanti, o iš jos kilusios paskolos gavėjo prievolės yra užtikrintos hipoteka, kuri įregistruota viešame registre ir nepanaikinta. Teismas nurodė, kad hipoteka visuomet seka paskui daiktą (CPK 4.171 str. 9 d.), todėl pasikeitimas asmens, turinčio nuosavybės teises į įkeistą turtą, nenuginčijus kredito ir įkeitimo sandorio, neįtakoja nei daikto įkeitimo, nei galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymo. Dėl to, teismo nuomone, atsisakius taikyti minimas priemones negali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamoje byloje.
Šalies argumentai
Ieškovai 2009 m. balandžio 14 d. pakartotinai kreipėsi į teismą, prašydami sustabdyti išieškojimą ne ginčo tvarka pagal minimą hipotekos lakštą. Nurodė, kad kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas pateikė prašymą priverstinai parduoti įkeistą turtą, pradėta ginčo buto realizavimo iš varžytynių procedūra. Ieškovų nuomone, nepritaikius minėtų apsaugos priemonių, ginčo buto savininkais gali tapti tretieji asmenys, ir galimo teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomu ar ypatingai apsunkintu. Remdamiesi anksčiau paminėtais argumentais teigė, kad bankui yra skolingas atsakovas J. V. , o ne trečiasis asmuo J. K. , tačiau atsakovas nesiima jokių veiksmų ginčyti hipotekos lakšto, hipotekos teismo nutarties, susijusios su buto realizavimu varžytinėse, o tai patvirtina, jog atsakovas siekia išvengti teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje vykdymo. Teigia, kad ieškovai, nebūdami hipotekos lakšto šalimi bei nepripažinti teismo sprendimu buto savininkais, negali ginčyti hipotekos lakšto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi šį prašymą atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto reikalavimo esmės, neįtakoja būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir išeina už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribų. Be to, ieškovai pakartotinai teikia analogišką prašymą, todėl jis negali būti nagrinėjamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-171/2008).
Be to, teismas nurodė, kad ieškovų naujai nurodytos aplinkybės, susijusios su prasidėjusia ginčo buto pardavimo iš varžytinių procedūra, nėra pagrindas tenkinti ieškovų prašymą, nes ši aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, kadangi tokie hipotekos kreditoriaus veiksmai buvo žinomi kaip tikėtini priimant teismui 2009 m. vasario 27 d. nutartį. Be to, išieškojimo vykdymo proceso sustabdymas gali būti taikoma tada, kai ginčijami hipotekos, jos registravimo sandoriai, o šiuo atveju to nėra, todėl visos prievolės, kylančios iš šių sandorių, turi būti vykdomos. Ieškovai byloje neįrodinėja trečiojo asmens hipotekos kreditoriaus Danske bank A/S nesąžiningumo, todėl jis turi teisę ne ginčo tvarka patenkinti savo reikalavimus. Hipotekai visuomet sekant paskui daiktą, asmens, turinčio nuosavybės teises į įkeistą turtą, pasikeitimas, neginčijant kredito ir įkeitimo sandorio, neturi įtakos daikto įkeitimui (CK 4.171 str. 9 d.), o tuo pačiu ir galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai D. B. ir R. B. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, klausimą išnagrinėti iš esmės ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. Vykdomosios bylos sustabdymas yra laikinoji apsaugos priemonė, atitinkanti ieškinio esmę, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškinio tenkinimo atveju pripažinus ieškovus pirkėjais, o atsakovą – pardavėju, jų teisių ir pareigų nebūtų galima įgyvendinti, nes ginčo butas šiuo metu vykdomame vykdymo procese būtų perleistas tretiesiems asmenims, tai yra pirkėjo – pardavėjo santykiai atsirastų ne tarp ieškovų ir atsakovo, o tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų.
2. Teismas atsisako ginti ieškovų, kaip pirkėjų, teises bei jų teisę į nuosavybę, nes jų reikalavimų patenkinimas yra susijęs su turto faktiniu valdymu ir turto perėjimu ieškovams. Tuo atveju, jei butas būtų perleistas tretiesiems asmenims varžytynių metu, ieškinys netektų prasmės.
3. Teismas nepagrįstai nurodo, kad prašomos taikyti priemonės pažeistų ekonomiškumo principą, nes kaip tik išieškojimo nesustabdymas vykdymo procese pažeistų šį principą.
4. Nepagrįsti teismo teiginiai, jog pakartotinai pateiktas analogiškas prašymas, nes ieškovai antrą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pateikė paaiškėjus naujoms aplinkybėms – nesąžiningiems trečiojo asmens Danske Bank A/S Lietuvos filialo veiksmams. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi yra nustatyta, kad J. K. skola bankui neegzistuoja, be to, dėl kredito sutarties negaliojimo Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pasisakęs minėtoje byloje Nr. 2A-207/2008. Be to, CPK nenumato draudimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones trečiojo asmens atžvilgiu.
5. Ginčo preliminariojoje sutartyje, kurią ieškovai prašo pripažinti pagrindine, yra numatytos atsakovo, kaip pardavėjo, pareigos ir garantijos, tai yra patvirtinimas, kad butas priklauso atsakovui ir kiti asmenys į jį neturi pretenzijų. Dėl to teismas, nepritaikęs minėtų priemonių, išreiškia išankstinę poziciją, kad ieškinys negali būti tenkinamas, nes sutartis dėl atsakovui nepriklausančio objekto, taip pat negaliojant sutartyje numatytoms garantijoms negali būti tvirtinama teismo sprendimu.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo. Ieškovai D. B. ir R. B. ieškiniu, pareikštu atsakovui J. V. , siekia, kad būtų pripažinta, jog 2006 m. balandžio 20 d. tarp ginčo šalių buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis už bendrą 395 000 Lt sumą, į kurį ieškovų nuosavybės teisės atsirado nuo sutarties sudarymo momento, o taip pat prašo patvirtinti tvarką, pagal kurią būtų mokama už butą pagal 2006 m. balandžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Šiems reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą ne ginčo tvarka pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje 2006 m. gruodžio 21 d. įregistruotą hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo kodas 01120060030313) dėl ginčo buto hipotekos, sudarytą tarp skolininko J. K. ir kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo, kurie nagrinėjamoje byloje dalyvauja kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų.
Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi atmetė šį ieškovų prašymą, nes sprendė, kad pakartotinai pateiktas prašymas yra analogiškas tam, kuris buvo išnagrinėtas ir atmestas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartimi, o taip pat konstatavo, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto reikalavimo esmės, neturėtų įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei išeina už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribų. Apeliantai D. B. ir R. B. atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarties prašo panaikinti šią teismo nutartį ir patenkinti jų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi atskirojo skundo pagrindą sudaro apeliantų argumentai, jog, nesustabdžius ieškojimo parduodant varžytinėse įkeistą ginčo butą, teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju būtų neįmanomas, nes ginčo turtas priklausytų tretiesiems asmenims ir nebūtų galimas pirkėjo teisių ir pareigų perėjimas ieškovams bei pardavėjo teisių ir pareigų perėjimas atsakovui. Dėl to ieškiniu pareikšti reikalavimai netektų prasmės, būtų pažeistas ekonomiškumo principas bei ieškovų teisės į nuosavybę, gyvenamąjį būstą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai apibrėžta tokių priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Todėl teismas turi ir gali jas taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bus sunku arba visiškai neįmanoma įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą. Taigi teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą ir, atvirkščiai, laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos.
Nagrinėjamos bylos dalykas, kaip minėta, yra nuosavybės teisių į butą pripažinimas, tai yra reikalavimas dėl teisės pripažinimo (CPK 135 str. 1 d. 4 p., CK 1.138 str. 1 d. 1 p.). Teismo sprendimai, kuriais tenkinami tokio pobūdžio ieškinio reikalavimai, paprastai nereikalauja priverstinio įvykdymo ir jų įvykdymas sutampa su teismo sprendimo įsiteisėjimu. Tačiau, esant pareikštam ieškinio reikalavimui dėl nuosavybės teisių, kylančių iš pirkimo-pardavimo sutarties, pripažinimo, ieškinio tenkinimo atveju realus tokio teismo sprendimo įvykdymas būtų siejamas su faktiniu nuosavybės teisių ieškovams kaip pirkėjams perėjimu, o taip pat šios teisės įregistravimu Nekilnojamo turto registre.
Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 7 d. nutartimi šioje byloje jau yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui J. V. priklausančio ginčo buto areštą, uždraudžiant jam butą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas byloje, tačiau šio turto perleidimas tretiesiems asmenims yra vykdomas parduodant jį iš varžytinių. Iš byloje esančio Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. išduoto vykdomojo rašto matyti, jog 2009 m. kovo 4 d. nutartimi nutarta skolos išieškojimą hipotekos kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui nukreipti į įkeistą ginčo butą priverstinai parduodant jį iš varžytinių (b. l. 128-129). Toks vykdomasis raštas šiuo metu yra vykdomas ginčo buto buvimo vietos antstolio. Todėl, priešingai nei konstatavo teismas, tik pritaikius ieškovų prašomą laikinąją apsaugos priemonę nagrinėjamu atveju būtų užtikrinta, jog ginčo turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims ir tokiu būdu būtų garantuotas teismo sprendimo realus įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju.
Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, jog šiuo atveju minėtos priemonės negali būti taikomos, nes nėra ginčijami hipotekos, jos registravimo sandoriai, nėra aktualios sprendžiant klausimą dėl minėtų priemonių taikymo šioje byloje ir neduoda pagrindo kitokiai išvadai (CPK 185 str.). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovai reikalauja pripažinti jų nuosavybės teisę į ginčo turtą, todėl šio turto perleidimas bet kokiu pagrindu lemtų galimai jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą ar jo neįmanomumą.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė, jog ieškovų prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kuria siekiama sustabdyti ieškojimą vykdymo procese, varžytinėse parduodant įkeistą atsakovui priklausantį ginčo butą, neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir neturėtų įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str., CPK 144 str., 145 str. 1 d. 10 p.).
Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstais pirmosios instancijos teismo motyvus dėl ieškovų prašymo pakartotinumo. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas byloje neužkerta kelio ieškovui, iš esmės pasikeitus situacijai bei atsiradus aplinkybėms, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pakartotinai negali būti teikiamas visiškai analogiškas prašymas, kai remiamasi tuo pačiu faktiniu pagrindu ir juo būtų reikalaujama tokių pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau iš ieškovų antrą kartą pateikto prašymo turinio matyti, jog jis nėra identiškas tam, kurį teismas išnagrinėjo 2009 m. vasario 12 d. nutartimi ir skiriasi savo faktiniu pagrindu, nes jame remiamasi nauja aplinkybe, tai yra prasidėjusia skolos išieškojimo iš įkeisto ginčo turto procedūra. Teismo argumentai, jog tokie hipotekos kreditoriaus veiksmai, priimant 2009 m. vasario 27 d. nutartį, buvo žinomi kaip tikėtini, neduoda pagrindo priešingai išvadai. Be to, vien tik formalus procesinės teisės normų pažeidimas negali būti pagrindas, atmetant pagrįstą ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, pagrįsdamas savo išvadas minimu klausimu, neteisingai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą (civilinė byla UAB ,,Ecoservice“ v. UAB ,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centas“ ir kiti, bylos Nr. 2-171/2008), kadangi minėtoje nutartyje konstatuota, jog pateikti prašymai nėra identiški – skiriasi pateiktų prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalykas (mastas) (CPK 4 str.).
Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi, atmesdamas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai taikė CPK 144 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą proceso teisės normą, be pagrindo netaikė CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 10 punkte įtvirtintos normos, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, todėl ši nutartis naikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės ir, patenkinus ieškovų prašymą, taikoma laikinoji apsaugos priemonė, sustabdant išieškojimą pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje 2006 m. gruodžio 21 d. įregistruotą hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo kodas 01120060030313) (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 10 p., 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartį panaikini, klausimą išspręsti iš esmės ir patenkinti ieškovų D. B. bei R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Sustabdyti išieškojimą ne ginčo tvarka pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje 2006 m. gruodžio 21 d. įregistruotą hipotekos lakštą, hipotekos identifikavimo kodas 01120060030313, sudarytą tarp skolininko J. K. ir kreditoriaus AB Sampo bankas, dėl buto hipotekos.
Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai, Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius).