Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-801-290/2015

Teisėja Silvana Girdenienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32796-2015-8

2015 m. rugsėjo 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, nuteistojo D. K. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu (7 mėnesiais). Iš nuteistojo D. K. priteisti 93,57 Eur už antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad D. K. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2015 m. naktį iš birželio 10 d. į 11 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, pro jį įsibrovė į patalpą – J. K. priklausantį gyvenamąjį namą ir pagrobė svetimą turtą - J. K. priklausantį muzikinį centrą ,,SAMSUNG“ su dviem kolonėlėm - 70 eurų vertės, žiūronus - 30 eurų vertės, vilnonius pledus - bendros 60 eurų vertės, taip pat per nerakintas galines ūkinio pastato - kluono, priklausančio J. K., duris pateko į kluono vidų ir pagrobė iš jo svetimą turtą - J. K. priklausantį 20 m ilgio juodos spalvos lankstųjį jėgos kabelį - 40 eurų vertės, be to išlaužęs J. K. priklausančio garažo durų pakabinamos spynos užraktą, pro duris pateko į vidų ir pagrobė svetimą turtą - J. K. priklausančią krūmapjovę ,,(duomenys neskelbtini) FR“ - 861 euro vertės, akumuliatorinį suktuką ,,KINPOW“ - 20 eurų vertės, kirvį ,,FISKARS“ - 35 eurų vertės ir elektrinį grąžtą ,,SKILL“ - 70 eurų vertės, taip pat iš to paties garažo pagrobė N. G. priklausantį svetimą turtą - akumuliatorinį suktuvą ,,MAKITA“ su galvučių ir grąžtelių rinkiniu - bendros 130 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. K. bendrą 1186 eurų turtinę žalą ir N. G. 130 eurų turtinę žalą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos prašymą apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti bei išanalizavusi visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad nuteistojo D. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. D. K. apeliaciniame skunde neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas D. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad D. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei (įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą), įvertino jo asmenybę (anksčiau teistas net 3 kartus, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė po trumpo laiko tarpo kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos). Visos paminėtos aplinkybės, kolegijos nuomone, byloja, kad apelianto padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis poelgis, bet dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad neskiriant apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) pasiekti nepavyktų. Negali būti neįvertinta ir ta aplinkybė, kad D. K. paleistas iš įkalinimo įstaigos, tą pačią dieną buvo padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį buvo nubaustas, taip pat dar po trijų dienų padarė dar vieną administracinį teisės pažeidimą. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas – nuteistajam parinkta tinkamai. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d., 2 p.); atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikaltimą jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d., 9 p.). Taigi nustatydamas bausmės dydį – paskirdamas žymiai mažesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 str. reikalavimų. Byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, D. K. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ str. 1 d. nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl ketinimo įsidarbinti , bei siekio atlyginti išlaidas už advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį, pastarasis turėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, juolab, kad jis ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių. Kitų išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliantas skunde taip pat nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.