- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- 1-1969-668/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07972-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- O. P.
- Advokatai
- Bronius Varsackis, Angelė Fominienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaunas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, šiuo metu yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, teistas:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; uždraudžiant vartoti visų rūšių psichiką veikiančias medžiagas bei bendrauti su G. K.. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, A. S. praleistas laikiname sulaikyme, tai yra nuo 2022 m. kovo 8 d. iki 2022 m. kovo 10 d. – dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Bausmės neatlikęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
A. S. 2023 m. kovo 4 d., apie 5.28 val. buto, (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpduryje tyčia dešine koja spyrė nukentėjusiajam O. P. į pilvą, o pastarajam kaire ranka dengiantis nuo smūgio, pataikė į kairę ranką, po ko brovėsi į nukentėjusiojo O. P. butą ir nukentėjusiajam dešine ranka laikant už rankenos bei bandant uždaryti buto duris, jas traukė ir taip sužalojo nukentėjusiajam dešinę ranką, t. y. tokiais veiksmais nukentėjusiajam O. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais dešinėje plaštakoje, poodine kraujosruva kairiame žaste.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį ir parodė, kad tą vakarą buvo kartu su V. R., vienas su kitu tarpusavyje garsiai diskutavo, kalbėjosi aukštu tonu, nesipyko, tačiau butai yra vienas prie kito, sienos popierinės, todėl viskas girdisi. Tuomet į duris garsiai ir intensyviai pradėjo baladoti nukentėjusysis, kurio pavardės jis neatsimena, todėl užsidėjęs chalatą jis išėjo pasikalbėti su kaimynu. Atidarius duris už jų nieko nebuvo, todėl kaltinamasis nuėjo prie kaimyno durų, kuris jas atidarydamas specialiai stuktelėjo į A. S. į galvą, nors per akutę matė kas už jų stovi ir atidaręs duris jas vėl bandė užtrenkti, tačiau kaltinamasis neleido stumdamas jas į save. Iki uždarant duris kaltinamasis bandė diskutuoti su kaimynu, išsiaiškinti kodėl jis taip elgiasi, tačiau kaimynas buvo išgėręs, pradėjo konfliktuoti. Spyris kaimynui buvo atliktas siekiant jį nustumti nuo kaltinamojo, išlaikyti atstumą, tyčia sukelti fizinio skausmo nukentėjusiajam nenorėjo, tačiau pripažįsta, kad traukiant jo duris į save galėjo sužaloti. Nukentėjusiojo atsiprašė, nurodė, kad nenorėjo, jog toks konfliktas gautųsi, norėjo tik pasišnekėti. Anksčiau su kaimynu sutardavo gerai, pasisveikindavo, jis nesikišdavo į jų santykius su V. R. Su civiliniu ieškiniu kaltinamasis sutinka iš dalies, gali atlyginti 200 eurų, kadangi šiuo metu yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, todėl ir ši suma galimai bus sumokėta iš tėvų pinigų.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis O. P. nurodė, kad 2023 m. kovo 4 d., apie 5.00 val. miegodamas išgirdo triukšmą šalia esančiame bute. Tada du kartus pabeldė kaimynams į sieną, bet jie nereagavo. Tada nusprendė išeiti į koridorių ir vieną kartą pabeldė į (duomenys neskelbtini) buto duris. Pabeldęs grįžo atgal į savo butą. Grįžęs į butą ir uždaręs duris po kelių akimirkų išgirdo beldimą į duris ir savo durų skambutį. Atidaręs duris pamatė stovintį kaimyną, kuris ant jo kažką piktai šaukė. Kadangi lietuvių kalbos nemoka, tai nesuprato, ką kaimynas jam sako. Tada kaimynas pradėjo spardytis kojomis, jis bandydamas išvengti smūgio pasisuko šonu ir tuo metu kaimynas jam pataikė vieną kartą dešine koja į kairės rankos alkūnę. Tuo metu skausmo nepajuto, bet pajuto vėliau. Po smūgio iš karto uždarė duris, bet tuo metu kaimynas jas norėjo atidaryti ir sužalojo jam delną. Tada jis užsirakino ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 (1 t., b. l. 12–18).
Taip pat nukentėjusysis O. P. nurodė, kad pirminius parodymus prisimena, juos tvirtina bei papildomai nori parodyti, kad šiuo adresu gyvena nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio. Iki šio įvykio su kaimynu iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) vyko tik žodiniai konfliktai. Ne vieną kartą yra kvietę policijos pareigūnus dėl kaimynų keliamo triukšmo. Kaimynas gyvena labai triukšmaudamas. Kadangi jis ir kaimynas gyvena gretimuose butuose, todėl labai gerai girdisi, kai kaimynai triukšmauja. Ne kartą yra ėjęs pas kaimynus prie buto durų, į jas beldęs ir prašęs, kad nustotų triukšmauti. Pradžioje kaimynai buto duris atidarydavo, o paskutiniu metu net neatidarydavo buto durų, todėl baladodavo į sieną, kad kaimynai nurimtų, kartais padėdavo. 2023 m. kovo 4 d. namuose jis buvo kartu su žmona P. A., kuri taip pat matė konfliktą. Konflikto metu kaimynas jam sužalojo kairės rankos alkūnę, dešine koja spirdamas ir taikydamasis jam į pilvą, bet jis tuo metu kaire ranka užsidengė pilvą nuo kaimyno smūgio ir kaimynas jam pataikė į kairės rankos alkūnę. O kai jis bandė uždaryti buto duris, kaimynas buto duris plėšė į savo pusę, veržėsi į vidų. Jis pats tuo metu dešine ranka laikė durų rankeną, kuri yra kampuota ir taip susižalojo dešinės rankos delną ir antrąjį (smilių) rankos pirštą. Dėl patirtų sužalojimų buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus, jie jį apžiūrėjo (1 t., b. l. 35–38).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja P. A. nurodė, kad gyvena anketinių duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su sutuoktiniu O. P. Į šį butą įsikėlė 2022 m. rugsėjo mėnesį. Šalia esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena kaimynas su mergina. Jie labai triukšmauja. Kelis kartus per savaitę jie nuolatos triukšmauja. Kartais būna, kad net kiekvieną dieną. Dėl kaimynų keliamo triukšmo jie yra informavę ir buto savininką, o jis per e. policiją yra rašęs pareiškimą. 2023 m. kovo 4 d., apie 23 val. su vyru nuėjo miegoti. 5.28 val. jie iš kaimynų buto ir vėl išgirdo triukšmą. Jų buto siena ribojasi su jų buto siena, todėl jie labai gerai girdi, kai kaimynai triukšmauja. Jie gyvena vieno kambario bute, todėl išeiti į kitą kambarį neturi galimybės. Ryte, kai išgirdo triukšmą, jos vyras tris kartus kumščiu pabeldė į sieną. Kaimynas nesureagavo. Tada vyras išėjo į koridorių ir vieną kartą rankos kumščiu trenkė į kaimyno buto duris, kad šie nurimtų, tačiau net ir tada kaimynas nesureagavo. Tada vyras grįžo atgal į butą. Po 1 minutės išgirdo, kaip jiems į duris pabeldžia ir į durų skambutį kažkas paskambina. Tuo metu ji filmavo, tačiau kambaryje buto tamsu, todėl vaizdo įraše nieko nesimato, tik girdisi, kaip kaimynas beldžia į buto duris ir paskambina durų skambučiu. Vaizdo įraše girdėti, kaip kaimynas storu balsu kažką neaiškaus surėkia. Vyras atidarė buto duris, kaimynas rankomis laikė už rankenos, duris plėšė į save. Jie išsigando, galvojo, kad kaimynas tuoj įsilauš pas juos į butą. Vyras į save traukė duris, o kaimynas į save traukė. Tada kaimynas dešine koja vieną kartą jos vyrui bandė spirti į pilvą, tačiau vyras kaire ranka prisidengė pilvą ir kaimynas koja jos vyrui pataikė į kairę ranką. Jos vyrui ant kairės rankos, ties alkūnės sritimi po įvykio matė atsiradusią mėlynę, nuo kaimyno suduoto smūgio iš kojos. Taip pat jos vyro dešinės rankos delnas buvo sužeistas nuo durų rankenos, kai vyras bandė uždaryti buto duris, o kaimynas veržėsi į buto vidų. Kai kaimynas veržėsi į butą, jis kažką rėkė, bet ji nesuprato ką. Jos vyras kaimynui sakė „pašol nachui“, kad jis nustotų veržtis į butą. Po grumtynių jos vyrui pavyko uždaryti buto duris ir po to vyras iškvietė policiją. Koridoriuje žmonių ji nematė. Ji viską stebėjo iš miegamojo, ji matė tik kaimyną. Ji buvo labai išsigandusi, susikoncentravo į konfliktą, todėl negirdėjo ar kaimyno mergina būdama gretimame bute jį ramino. Po konflikto, kai jos vyras skambino policijai, ji girdėjo kaip kaimynas buvo išėjęs iš buto ir vėl sugrįžęs. Po kiek laiko atvyko policijos patrulis, jie jiems papasakojo, kas nutiko. Policijos pareigūnai pasakė, kad reikia laukti tyrėjų. Tyrėjų jie laukė savo bute. Atvykus policijos tyrėjams, ji su vyru nusileido į lauką. Policijos tarnybiniame automobilyje vyras rašė pareiškimą dėl konflikto su kaimynu ir kaimyno sukelto fizinio skausmo bei sužalojimų (1 t., b. l. 77–80).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad O. P. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje bei tiriamojo nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 71–72).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad O. P. iš jam parodytų šešių asmenų nuotraukų atpažino asmenį Nr. 5 – A. S. ir parodė, kad tai yra kaimynas, gyvenantis bute Nr. (duomenys neskelbtini), apie kurį davė parodymus ir su kuriuo 2023 m. kovo 4 d. buvo sukonfliktavęs (1 t., b. l. 4 –49).
Iš 2023 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Kaunas, šeštame aukšte prie butų Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19–28).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. kovo 4 d., apie 6.25 val. patruliuojant nustatytu maršrutu kartu su specialistu R. B. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad tarp kaimynų įvyko konfliktas kurio metu pranešėjui O. P. kaimynas vieną kartą spyrė į ranką, alkūnės sritį, tuo sukeldamas skausmą. Tikslinant įvykio aplinkybes apie 6.25 val. nuvykus (duomenys neskelbtini), Kaunas, juos pasitiko pranešėjas O. P., kuris paaiškino, kad 2023 m. kovo 4 d., apie 5 val. miegodamas išgirdo triukšmą, garsiai grojančią muziką bei garsiai kalbančius žmones šalia esančiame bute. Tada du kartus pabeldė kaimynams į sieną, bet jie nereagavo. Tada nusprendė išeiti į koridorių ir vieną kartą pabelsti į (duomenys neskelbtini) buto duris. Pabeldęs iš karto grįžo atgal į savo butą. Po kelių minučių išgirdo beldimą į duris ir savo durų skambutį. Atidaręs duris ten pamatė stovintį kaimyną, kuris ant pranešėjo kažką piktai šaukė. Kadangi pranešėjas lietuvių kalbos nemoka, tai nesuprato, ką sako kaimynas. Tada kaimynas pradėjo spardyti kojomis. Pranešėjas bandydamas išvengti smūgio pasisuko šonu ir tuo metu kaimynas pranešėjui pataikė vieną kartą dešine koja į kairės rankos alkūnę, tuo metu skausmo nepajuto, pajuto vėliau. Po smūgio iš karto uždarė duris, bet tuo metu kaimynas jas norėjo atidaryti ir sužalojo pranešėjui O. P. delną. Tada pranešėjas užsirakino duris ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Asmens sukėlusio skausmą pranešėjas nepažįsta, nežino nei vardo nei pavardės. Žino tik, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Kaunas. Iš pranešėjo buvo priimtas pareiškimas. O. P. buvo įteikta užduotis nuvykti atlikti medicinos tyrimą. Patikrinus per informacinę sistemą „POLIS“ kam priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad savininkas yra D. S. Susisiekus mobiliojo ryšio telefonu su D. S., šis paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, gyvena jo sūnus A. S., gim. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 97–98).
Iš bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo matyti, kad 2023 m. kovo 4 d. 5 val. 28 min. 38 s. bendrajame pagalbos centre fiksuotas skambutis, kuriuo skambantysis asmuo O. P. nurodo, kad „vėl kaimynai ten rėkia, dar ir įbėgo, dar ir trenkė“. Bendrojo pagalbos centro operatorei pasiteiravus „jums trenkė?“. O. P. atsako „taip“. Bendrojo pagalbos centro operatorei pasiteiravus „kaimynai“. O. P. atsako „taip. Aš trenkiau į jo duris, kad jie nerėkautų, o jis man į duris trenkė, aš atidariau, jis man“. Bendrojo pagalbos centro operatorei pasiteiravus „bet dabar, palaukit, dabar jie jus mušė ir, ir“. O. P. atsako „nu, jis trenkė“ (1 t., b. l. 87–90).
Iš policijos pareigūnų „Body“ kameromis vaizdo įraše „kam.MP.4“ fiksuoto policijos pareigūnų ir O. P. pokalbio vertimo matyti, kad O. P. policijos pareigūnams nurodo „... ar per radiatorius ten beldžia arba į sieną, ir aš ten galiu išeiti ir į duris pabelsti. Ir šį kartą jie ir vėl šaukė, aš truputį į sieną pabeldžiau — nereaguoja, išėjau, pabeldžiau į duris, užėjau, tas kaimynas atėjo, ėmė į mūsų duris belsti, skambinti. Aš atidariau, jis ant manęs rėkia, aš nesuprantu ko jis iš manęs nori ir koja štai taip į butą, koja čionai, mane pastūmė ir durimis štai, su ta rankena“. Policijos pareigūnas nurodo „supratau“. Policijos pareigūnas klausia „tai rašysite pareiškimą ar ne?“. O. P. klausia „o dėl ko, kad jis man trenkė?“. Policijos pareigūnas atsako „na taip, taip, taip. Rašysite, ane?“. O. P. atsako „rašysiu. O kur? Čia ar …“ (1 t., b. l. 91–96).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Paties kaltinamojo A. S. prisipažinimu bei parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. S. 2023 m. kovo 4 d., apie 5.28 val. buto, (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpduryje tyčia dešine koja spyrė nukentėjusiajam O. P. į pilvą, o pastarajam kaire ranka dengiantis nuo smūgio, pataikė į kairę ranką, po ko brovėsi į nukentėjusiojo O. P. butą ir nukentėjusiajam dešine ranka laikant už rankenos bei bandant uždaryti buto duris, jas traukė ir taip sužalojo nukentėjusiajam dešinę ranką, t. y. tokiais veiksmais nukentėjusiajam O. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais dešinėje plaštakoje, poodine kraujosruva kairiame žaste. Tokiais veiksmais kaltinamasis A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. S. dėl smurto panaudojimo prieš kaimyną O. P., pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais nukentėjusiojo, liudytojos apklausos protokoluose, tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.
Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo A. S. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo, požymiai, todėl kaltinamajam atitinkamai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. S. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo A. S. asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas, teisme jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka (2 t., b. 1. 31–48). Kaltinamasis į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (2 t., b. 1. 9); VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. dėl psichikos sveikatos ligų gydymo nesilankė, gydomas nebuvo (2 t., b. 1. 12). Šiuo metu kaltinamajam yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas kitoje baudžiamojoje byloje.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajam A. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausme. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog veika, už kurią teisiamas A. S., padaryta po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio priėmimo, todėl nauju ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nauju nuosprendžiu skiriama arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skiriamos arešto bausmės pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalį ir švelnesnę laisvės apribojimo bausmę keičiant griežtesne arešto bausme, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktis) ir kaltinamajam A. S. skirtina galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė. Į kaltinamajam paskirtos galutinės subendrintos arešto bausmės laiką įskaitytina laisvės apribojimo bausmės dalis, kaltinamojo atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendį.
V. Dėl civilinio ieškinio
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis O. P. pareiškė 600 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 63–67). Kaltinamasis A. S. su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies. Civiliniame ieškinyje detalizuojamos paūmėjusios nukentėjusiojo sveikatos problemos, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl būtinumo keisti darbą. Civilinio ieškovo prašoma priteisti neturtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo patirta turtine ir neturtine žala. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.
VI. Dėl procesinių išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 5 d. pažyma Nr. APD-2023-13267 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam A. S. baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 150,00 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo A. S. valstybės naudai.
Taip pat byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 17 d. pažyma Nr. APD-2023-14806 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajam O. P. baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 226,67 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo A. S. valstybės naudai.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, jam yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas kitoje baudžiamojoje byloje, duomenų apie kaltinamojo turtą nėra, teismas sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 376,67 Eur iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 straipsniai).
VII. Kiti klausimai
Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. 1. 63–66), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenos – CD kompaktiniai diskai su liudytojos P. A. el. paštu atsiųstu vaizdo įrašu (1 t., b. l. 82), su bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašu (1 t., b. l. 86), su policijos pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašu (1 t., b. l. 93), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti kaip baudžiamosios bylos dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 42 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam A. S. 28 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nauju nuosprendžiu kaltinamajam A. S. paskirtą arešto bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta 2 metų laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, laisvės apribojimo bausmę keičiant griežtesne arešto bausme, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir kaltinamajam A. S. paskirti galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai A. S. savanoriškai prisistatys ir faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio A. S. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Civilinio ieškovo O. P. civilinį ieškinį dėl 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.
Priteisti iš A. S. civiliniam ieškovui O. P. 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo A. S. nepriteisti.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmenines laikmenas – CD kompaktinius diskus su liudytojos P. A. el. paštu atsiųstu vaizdo įrašu, su bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašu, su policijos pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kaip baudžiamosios bylos dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.