Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2016-03-18, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) – viešoje vietoje, girdint mažamečiams vaikams: dukrai K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), bei K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius žodžius: „pedofile, paleistuve, vaikų tvirkintoja“, mažamečių vaikų motinos D. Ž. atžvilgiu. Šiais savo veiksmais teisėtą tėvo valdžią panaudojo priešingai savo mažamečių vaikų interesams.

Be to, 2016 m. kovo 14 d. 10.05 val., 2016 m. kovo 14 d. 11.39 val., 2016 m. kovo 14 d. 19.08 val., 2016 m. kovo 15 d. 07.03 val. A. K. iš savo paskyros „(duomenys neskelbtini)“ siuntė žinutes savo mažametei dukrai K. Ž., iš kurių matosi žinučių turinys apie dukrelės tvirkinimą, laižymą ir pirščiukų kišimą, galimų dukrelės tvirkintojų pasodinimą į kalėjimą, kas K. Ž. sukelia stresą. Šiais savo veiksmais teisėtą tėvo valdžią panaudojo priešingai savo mažametės dukros interesams.

Be to, 2016 m. kovo 17 d., apie 07.30 val., (duomenys neskelbtini), A. K., bandydamas susitikti su K. Ž. bei ją kviesdamas, nors žinojo, kad jo pasirodymas sukelia dukrai stresą, išgąsdino mažametę dukrą, dėl ko ji bėgo bei kvietė pagalbą. Šiais savo veiksmais teisėtą tėvo valdžią panaudojo priešingai savo mažametės dukros interesams.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad visi kaltinimai yra grindžiami melagingais D. Ž. bei mažametės dukros K. parodymais. Iš esmės pripažįsta, kad yra D. Ž. pasakęs protokole nurodytus žodžius, tačiau mano, kad jie nėra necenzūriniai. Mano, kad D. Ž. pedofile pavadino pagrįstai, nes ji tvirkina savo dukrą. Nematė, kad vaikai tuo metu būtų buvę kur nors netoli ar lauke. Pripažįsta, kad iš savo paskyros rašė dukrai žinutes, tačiau jas rašė norėdamas nuraminti dukrą, kad jei policija nesuranda kas ją tvirkino, tai jis suras kaltininkus. Pati dukra jam yra sakiusi, kad ją kažkas skriaudė ir A. K. pats suprato, kaip dukrą skriaudė, t.y. kad ją tvirkino. Nemano, kad dukra dėl tokių žinučių būtų patyrusi stresą. 2016 m. kovo 17 d. jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, sugedo jo automobilis, todėl jis sustojo bei išlipęs iš automobilio, ėjo patikrinti kas automobiliui atsitiko. kadangi buvo prieš 8 val. ryto, todėl pro šalį daug ėjo vaikų. Ar jų tarpe ėjo jo dukra, nepastebėjo. A. K. dukters nekvietė ir nesivijo.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad A. K. nuolat atvažiuoja prie jų namų ir ją vadina pedofile, paleistuve, vaikų tvirkintoja ir kitais žodžiais. Dažnai tai mato ir girdi vaikai, nes A. K. visada šaukia labai garsiai, kad girdi net aplinkiniai kaimynai. Dėl dukrai siuntinėjamų žinučių per A. K. paskyrą liudytoja parodė, kad jų būsto nuomininkas parodė dukrai paskyrą Facebook-e, kurioje A. K. šmeižia D. Ž. ir dukrą K. Kai dukra perskaitė tas žinutes, jai buvo šokas, ji pradėjo rėkti, ėmė visa drebėti, ją reikėjo raminti bei po to su dukra lankėsi pas psichologus. Po tokių žinučių dukra turėjo bendravimo problemų mokykloje, nes klasės draugai pradėjo iš jos šaipytis. Dėl įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje D. Ž. parodė, kad dukrai išėjus ryte į mokyklą, netrukus dukra paskambino ir labai susinervinusi pasakė, kad tėvas jas persekioja ir važiuodamas iš paskos, rėkia. Po to dukra verkdama pasakė, kad tėvas sustojo, atsidarė langą ar dureles ir pradėjo reikalauti, kad K. ateitų pas jį į automobilį ar nori ją įsisodinti į automobilį. D. Ž. kiek galėdama, telefonu bandė raminti dukrą bei įkalbinėjo, kad ji eitų į pamokas. Vėliau po pamokų dukra grįžusi namo papasakojo, kad išėję vyras ir moteris liepė A. K. važiuoti ir tada jis nuvažiavo. Po to įvykio dukters būsena buvo labai bloga. Po to D. Ž. pasamdė moterį, kuri dukrą pradėjo lydėti į mokyklą.

Liudytoja L. N. parodė, kad ji iki 2016 m. balandžio mėn. dirbo pas D. Ž., prižiūrėjo jos sūnų. Ne kartą yra girdėjusi, kai A. K. atvažiavęs prie D. Ž. namų, girdint vaikams, ją vadino įvairiais žodžiais, tame tarpe ir pedofile, vaikų tvirkintoja. Abu vaikai nenorėjo bendrauti su tėvu, jo bijojo. K. yra pasakojusi, jog jai su drauge einant į mokyklą, tėvas sustojo prie jų ir norėjo ją įsitempti į automobilį. Mergaitė pasakojo, kad iš vieno iš namų išėjo moteris ir liepė A. K. mergaitę paleisti. L. N. mergaitė yra pasakojusi, jog tėvas ją norėjo išprievartauti.

Liudytojas Č. N. parodė, kad yra matęs ne kartą, kai prie D. Ž. namų privažiuodavo A. K. automobilis ir jis ant jos rėkdavo įvairiai žodžiais, vadino paleistuve, tvirkintoja. Jo rėkimas girdėjosi visoje gatvėje. Jo rėkimą girdėdavo D. ir A. K. vaikai. Jei mažesnis sūnus išgirsdavo tėvo riksmą, jis išsigąsdavo ir lįsdavo po lova, o jei būdavo lauke, tai slėpdavosi už kieme stovinčio plūgo. Dėl įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje Č. N. girdėjo tik tiek, jog K. su drauge gatvėje buvo užpultos K. tėvo, kuris dukrą norėjo įsitempti į mašiną.

Liudytoja V. K. parodė, kad pažįsta tiek D. Ž., tiek A. K.. A. K. vos ne kas dieną atvažiuoja prie D. namų, sustoja, atsidaro automobilio langą ir garsiai rėkia visokiais žodžiais ant jos, vadina pedofile, vaikų tvirkintoja. Yra ir liudytoją išvadinęs kaimyne pedofile bei pedofilų gynėja. Vaikai girdi jo rėkimą. Anksčiau abu vaikai tėvą pamatę, pabėgdavo. Dabar K. jau jam pasako, kad tėvas važiuotų šalin bei dingtų nuo jų. Dėl įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje liudytoja žino, kad mergaitė iš mokyklos Grįžo sukrėsta ir papasakojo, kad ją tėvas užpuolė ir, kiek suprato liudytoja, norėjo įsitempti į automobilį. Tada mergaitė įbėgo į laiptinę, ten šaukė ir prašė pagalbos.

Liudytoja K. R. parodė, kad po 2016 m. kovo mėn. įvykio dukra pasakojo, kad jos su drauge K. ryte ėjo į mokyklą ir prie jų sustojo K. tėčio automobilis. Sustojęs K. tėtis pradėjo šaukti K. ateiti prie jo, tačiau K. išsigando jo ir abi mergaitės pradėjo nuo jo bėgti. Tada K. tėtis jas vijosi, dėl ko jos dar labai išsigando. Dukra pasakojo, kad kažkokia moteris mergaites priėmė pas save ir K. tėčiui sakė, kad iškvies policiją. Mergaitės, kiek suprato, matė, kad K. tėtis tą moterį stūmė. K. R. dukra dėl to įvykio buvo labai išsigandusi, todėl ji, kaip mama, norėjo, kad dukra greičiau pamirštų tą įvykį ir daug jos apie įvykį neklausinėjo.

Nepilnametė liudytoja K. Ž. parodė, kad vieną rytą su drauge K. ėjo į mokyklą. Einant draugė atsisuko atgal ir pasakė, kad atvažiuoja K. tėtis. K., bijodama, kad tėtis jai gali ką nors padaryti, labai išsigando ir jos abi nubėgo pasislėpti už krūmų. Kai tėtis pravažiavo, jos toliau ėjo į mokyklą, tačiau pamatė, kad ir vėl tėtis atvažiuoja. Tada jis sustojo, atsidarė mašinos langą ir pradėjo rėkti, kad jis sužinos kas jai kišo pirščiukus bei sakė, kad ją įsisodins į mašiną, dėl ko K. dar labiau išsigando. Tada abi šaukdamos pagalbos nubėgo link vieno namo, iš kurio išėjo moteris ir pasakė, kad jas apgins ir iškvies policiją. Kai pamatė, kad tėtis nuvažiavo, jos abi nuėjo į mokyklą. Dėl to įvykio K. Ž. labai išsigando bei po įvykio lankėsi pas psichologą bei po to ją į mokyklą lydėdavo auklė. Tėtis jau senai beveik kiekvieną dieną atvažiuoja prie jų namų ir pro mašinos langą šaukia įvairius negražius žodžius K. mamos atžvilgiu, vadindamas ją „motina pedofile“ ir visokiais kitokiais negražiais žodžiais. K. Ž. tai visada labai gerai girdi, būdama jų namo antrame aukšte esančiame jos kambaryje. Tiksliai neprisimena kada, bet buvo taip, kad jų nuomininkas jai parodė, kad Facebook jos tėtis kelia K. nuotraukas ir rašo apie pirščiukų jai kišimą bei kitokius negražius dalykus. K. kai pamato tokius dalykus, labai susinervina, pradeda verkti ir apie tai pasako mamai.

Liudytoja E. B. parodė, kad 2016 m. kovo mėn. tikslios dienos neprisimena, ryte atsikėlusi ir apie 7.30 val. namuose gerdama kavą, išgirdo dviejų mergaičių riksmus ir pamatė, kad jos įbėgo į liudytojos namo kiemą. E. B. išėjus į kiemą, viena iš mergaičių verkdama pasakė, kad jos tėvas jas persekioja ir nori ją pasigauti. Mergaitė buvo labai išsigandusi. Liudytoja matė ant gatvės stovintį žalios spalvos Citroen markės automobilį. E. B. neleido mergaitėms eiti iš kiemo, kol ant gatvės stovėjo tas automobilis. Ji priėjusi arčiau tam vyrui pasakė, kad ko jis lenda prie mergaičių ir kad ji iškvies policiją. Tas vyras ilgokai aplink sukiojosi, vaikščiojo aplink automobilį, po to pavažiavo toliau ir vėl sustojo. Mergaitė skambinosi mamai ir papasakojo kas atsitiko. Kiek liudytoja suprato, mama mergaitės klausė ar jai nereikia atvažiuoti, bet mergaitė atsakė, kad ne. Po kurio laiko, kai vyriškis nuvažiavo, mergaitės nuėjo į mokyklą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. P. paaiškino, kad K. šeima skyriui žinoma nuo 2014 m. A. K. pastoviai pažeidinėja savo nepilnamečių vaikų teises. Jis pastoviai atvažiuoja prie jų namų, atvažiavęs šūkauja, prie namų yra padedami vainikai, deginamos žvakės. Jis elgiasi neadekvačiai, persekioja vaikus. Mergaitė jaučiasi labai blogai, lankosi pas psichologus. Dėl tėvo nuolatinių žinučių internete bei jo elgesio mergaitė jau yra pakeitusi ne vieną mokyklą, nes vaikai sužinoję, kas vyksta, pradeda iš jos tyčiotis. Mergaitės mama labai rūpinasi dukra, dukrą yra užrašiusi į įvairius būrelius, kad tik mergaitė būtų užsiėmusi ir mažiau galvotų apie tai, kas vyksta.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį (1 t., b. l. 3-14), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenys, iš kurių matyti, kad D. Ž. ir A. K. šeima Kauno m. VTAS žinoma nuo 2014 m., kai D. Ž. kreipėsi į skyrių dėl netinkamo A. K. elgesio su dukra K. Ž.. 2015 m. sausio mėn. A. K. ne kartą su skundais ir prašymais kreipėsi į skyrių, kad D, Ž. palieka abu nepilnamečius vaikus be priežiūros, kai ji išeina į darbą, tačiau jo skundai nepasitvirtino ir dėl melagingų policijos pareigūnų iškvietimo A. K. buvo baustas administracine tvarka. D. Ž. daug kartų yra kreipusis į skyrių bei policijos pareigūnus, kad A. K. ją ir vaikus persekioja, kasdien po kelis kartus atvyksta prie jų namų, rėkauja necenzūriniais žodžiais įžeidinėja dukrą bei D. Ž., kad A. K. užpuolė dukrą ir jos draugę bei jas persekiojo automobiliu (1t., b. l. 25-26), 2015-12-11 Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažyma dėl galimo mažamečių K. ir K. Ž. teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (1t., b. l. 28-31), informacija apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą ( 1t., b. l. 34-35), (duomenys neskelbtini) informacija, kurioje nurodyta, jog visas įstaigos personalas buvo informuotas apie teismo sprendimą, nurodyta tėvo prie vaikų neprileisti ir, jam pasirodžius, kviesti policiją (1t., b. l. 43), VšĮ Kauno centro poliklinikos informacija dėl K. Ž. ir K. Ž. diagnozėmis (1 t., b. l. 44), Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės PK Kriminalinės policijos skyriaus 2016-03-21 raštas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal D. Ž. pareiškimus dėl jos ir jos nepilnamečių vaikų terorizavimo, kuriuos vykdo buvęs sutuoktinis A. K. (1t., b. l. 69), D. Ž. elektroniniai laiškai Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P. (1t., b. l. 70, 72, 73, 81), SMS žinutės (1t., b. l. 74-80), socialinės paskyros A. A. A. vardu ištraukos (1t. b. l. 104-132), Tesimo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-106/2015 (2t., b. l. 10-37).

Prijungtoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti sekantys rašytiniai įrodymai: pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-12), D. Ž. pareiškimas (b. l. 17; 18-20), pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 21), D. Ž. apklausos protokolas (b. l. 23-25), D. Ž. papildomos apklausos protokolas (b. l. 30-31), D. Ž. papildomos apklausos protokolas (b. l. 32-33), nepilnametės liudytojos K. Ž. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad nepilnametė liudytoja paaiškino, kad 2016-03-14 su drauge ėjo į mokyklą. Eidama pamatė tėvą, kuris važiavo automobiliu. Su drauge nubėgo pasislėpti. Nurodė, kad tėvo labai išsigando. Pradėjus eiti toliau, tėtis pradėjo rėkti „pasakyk kas pirščiukus kišo, ateik įsitempsiu tave į mašiną“. Vėliau sugedo automobilis, o mergaitės nubėgo į mokyklą. Nurodė, kad tėtis kiekvieną dieną važiuoja pro namus ir rėkia „pedofile“, rašo grasinančias žinutes mamai ir jai. Facebooke rašo žinutes, kad sužinos, kas ją tvirkina, kad mamos draugas sės į kalėjimą (b. l. 39-40), E. B. apklausos protokolas, kuriame ji nurodė, kad įvykio dieną girdėjo mergaitės klyksmą ir pamatė dvi mergaites, įbėgusias į kiemą. Viena mergaitė buvo susijaudinusi, pasakojo, kad ją vejasi jos tėvas. Ties namu stovėjo Citroen automobilis (b. l. 41-42), VšĮ Kauno centro poliklinikos informacija dėl K. Ž. ir K. Ž. diagnozėmis (b. l. 44), K. R. apklausos protokolas, kuriame ji nurodė, kad su drauge ryte ėjo į mokyklą. Einant į mokyklą, privažiavo žalios spalvos automobilis. K. R. nurodė, kad automobilį vairavo draugės tėtis. Jis pradėjo garsiai šaukti, rėkti, kviesti K. vardu. Jam privažiavus, mergaitės nubėgo slėptis. Automobilis nuvažiavo. Tada vėl ėjo į mokyklą ir vėl pamatė mašiną. Mergaitės vėl pasislėpė. Tėvas vėl pradėjo šaukti K. (b. l. 49-50), V. K. apklausos protokolas, kuriame ji nurodė, kad D. Ž. vyras privažiavęs prie namo, atsidaro langą ir pradeda garsiai ant visos gatvės šaukti „Pedofile, vaikų tvirkintoja“, būna ir kitų necenzūrinių žodžių. Apie metus laiko toks elgesys suaktyvėjo (b. l. 53-54), L. N. apklausos protokolas, kuriame ji nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vis automobiliu pravažiuoja, sustoja gatvėje prie namo ir pradeda garsiai rėkti, koliotis, šaukti. Tai girdi vaikai. Tokie vaikų tėvo veiksmai tęsiasi apie tris metus (b. l. 58-59), Č. N. apklausos protokolas (b. l. 63-64), M. K. apklausos protokolas (b. l. 68-69), teismo procesinių sprendimų kopijos (b. l. 70-100), susirašinėjimų duomenys (b. l. 102-136), A. K. apklausos protokolas (b. l. 140-141), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 153-155), dokumentų kopijos (b. l. 160-162), Kauno apylinkės teismo nutartis (b. l. 165-168).

Analizuojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio turinį matyti, kad pagal šio straipsnio nuostatas administracinė atsakomybė asmeniui kyla už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 str. nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 str. 1 p. numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto Įstatymo 8 str. 1 d. 1 p., vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos (Įstatymo 11 str.). Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (Įstatymo 21 str. 1 d.). Atitinkamai Įstatymo 43 str. 1 d., 2 d. įtvirtinta, kad valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, o už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo prieš pačius vaikus, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje. Vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį. Tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia pripažįstamas ir jų amoralus elgesys (muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), kurie taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalies aprašyto teisės pažeidimo sudėtį.

Susipažinus su pateikta medžiaga, nustatyta, kad pagal D. Ž. 2016-03-17 pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad jos buvęs sutuoktinis A. K. nuo 2015-01-01 iki 2016-03-18 sistemingai terorizuoja ir baugina tiek ją, tiek vaikus, 2016-03-17 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės T. S. 2016-06-30 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad nėra BK 145 straipsnio 2 dalies sudėties požymių, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu nutarimu prokurorė nutarė iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį A. K. atžvilgiu.

2016 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pareiškėjo A. K. skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiosios prokurorės D. B. 2016-08-16 nutarimo atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą atmestas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. kaltės dėl pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad yra apkalbamas buvusios žmonos ir mažametės dukros. Teismas, įvertinęs A. K. parodymus kompleksiškai kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumoje, pripažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išdėstytas aplinkybes jo gynybine pozicija siekiant išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės. Vertinant aptartų parodymų visumą, jų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga. Natūralu, jog gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nagrinėjamo įvykio aplinkybių, savo tikslų bei motyvų. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu apklaustų asmenų parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga, kurios kompleksinis vertinimas leidžia pagrįstai patvirtinti ar paneigti kaltininko pateiktą įvykių versiją.

Liudytoja D. Ž. patvirtino, jog A. K. labai dažnai atvažiuoja prie D. Ž. namų ir atsidaręs automobilio langą, ją kolioja necenzūriniais, įžeidžiančiais ir ją žeminančiais žodžiais bei tai girdi A. K. ir D. Ž. abu vaikai, dėl ko jie nuolat patiria stresą. 2016 m. kovo mėn. jų būsto nuomininkas parodė dukrai paskyrą Facebook-e, kurioje A. K. šmeižia D. Ž. ir dukrą K. Kai dukra perskaitė tas žinutes, jai buvo šokas, ji pradėjo rėkti, ėmė visa drebėti, ją reikėjo raminti bei po to su dukra lankėsi pas psichologus. Po tokių žinučių dukra turėjo bendravimo problemų mokykloje, nes klasės draugai pradėjo iš jos šaipytis. Dėl įvykio (duomenys neskelbtini) D. Ž. patvirtino, kad dukrai išėjus ryte į mokyklą, netrukus dukra paskambino ir labai susinervinusi pasakė, kad tėvas jas persekioja ir važiuodamas iš paskos, rėkia. Po to dukra verkdama pasakė, kad tėvas sustojo, atsidarė langą ar dureles ir pradėjo reikalauti, kad K. ateitų pas jį į automobilį ar nori ją įsisodinti į automobilį. Vėliau po pamokų dukra grįžusi namo papasakojo, kad išėję vyras ir moteris liepė A. K. važiuoti ir tada jis nuvažiavo. Po to įvykio dukters būsena buvo labai bloga. Po to D. Ž. pasamdė moterį, kuri dukrą pradėjo lydėti į mokyklą. Nors, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju gal ir galima būtų įžvelgti D. Ž. (buvusios A. K. sutuoktinės) suinteresuotumą nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi, tačiau vertinant jos parodymus atkreiptinas dėmesys į tai, kad jos parodymai iš esmės atitinka kitų liudytojų išdėstytų aplinkybių visumą. Liudytojos D. Ž. parodymus pilnai patvirtina byloje surinkti kiti įrodymai. Iš tiek ikiteisminio tyrimo byloje esančios nepilnametės K. Ž. apklausos, tiek jos paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad ji patvirtino, jog 2016 m. kovo 14d. jai su drauge einant į mokyklą, ji pamatė tėvą, kuris važiavo automobiliu. Su drauge nubėgo pasislėpti. Nurodė, kad tėvo labai išsigando. Pradėjus eiti toliau, tėtis pradėjo rėkti „pasakyk kas pirščiukus kišo, ateik įsitempsiu tave į mašiną“. Tada abi šaukdamos pagalbos nubėgo link vieno namo, iš kurio išėjo moteris ir pasakė, kad jas apgins ir iškvies policiją. Kai pamatė, kad tėtis nuvažiavo, jos abi nuėjo į mokyklą. Dėl to įvykio K. Ž. labai išsigando bei po įvykio lankėsi pas psichologą bei po to ją į mokyklą lydėdavo auklė. Nurodė, kad tėtis kiekvieną dieną važiuoja pro namus ir rėkia „pedofile“, rašo grasinančias žinutes mamai ir jai. Facebooke rašo žinutes, kad sužinos, kas ją tvirkina, kad mamos draugas sės į kalėjimą. K. kai pamato tokius dalykus, labai susinervina, pradeda verkti ir apie tai pasako mamai. Pagrindo abejoti nepilnametės liudytojos K. Ž. parodymų patikimumu ir objektyvumu nėra.

Dėl A. K. prie D. Ž. namų buvimo ir D. Ž. koliojimo necenzūriniais, įžeidžiančiais ir ją žeminančiais žodžiais bei kad toks A. K. elgesys baugina ir traumuoja A. K. ir D. Ž. abu vaikus patvirtino liudytojai V. K., Č. N., L. N. tiek teismo posėdžio metu, tiek apklausiant juos liudytojais ikiteisminio tyrimo byloje. Netikėti aptartų asmenų parodymais, priešingai nei nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nėra teisinio pagrindo. Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog A. K. laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2016-03-18, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) – viešoje vietoje, girdint mažamečiams vaikams: dukrai K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), bei K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius ir žeminančius D. Ž. žodžius: „pedofile, paleistuve, vaikų tvirkintoja“ ir tokiais savo veiksmais teisėtą tėvo valdžią panaudojo priešingai savo mažamečių vaikų interesams.

Faktas, jog A. K. iš savo paskyros „(duomenys neskelbtini)“ siuntė savo mažametei dukrai K. Ž. žinutes, kurių turinys buvo apie dukrelės tvirkinimą, laižymą ir pirščiukų kišimą, galimų dukrelės tvirkintojų pasodinimą į kalėjimą, kas K. Ž. sukėlė stresą, patvirtinamas ikiteisminio tyrimo byloje esančiomis socialinio tinklo Facebook ištraukomis. Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog 2016 m. kovo 14 d. 10.05 val., 2016 m. kovo 14 d. 11.39 val., 2016 m. kovo 14 d. 19.08 val., 2016 m. kovo 15 d. 07.03 val. A. K. iš savo paskyros „(duomenys neskelbtini)“, siųsdamas žinutes savo mažametei dukrai K. Ž., iš kurių matosi žinučių turinys apie dukrelės tvirkinimą, laižymą ir pirščiukų kišimą, galimų dukrelės tvirkintojų pasodinimą į kalėjimą, kas K. Ž. sukelia stresą, tokiais savo veiksmais teisėtą tėvo valdžią panaudojo priešingai savo mažametės dukros interesams.

Liudytoja K. R. parodė, kad 2016 m. kovo mėn. vienos dienos ryte jos dukrai einant į mokyklą su drauge K. mergaites labai išgąsdino prie jų su automobiliu sustojęs K. tėtis, kuris garsiai kvietė K. prie jo ateiti bei po to jas vijosi, dėl ko mergaitės bėgo į vieną iš namų, kur jas apgynė išėjusi moteris. Liudytoja E. B. patvirtino, jog 2016 m. kovo mėn. tikslios dienos neprisimena, ryte atsikėlusi ir apie 7.30 val. namuose gerdama kavą, išgirdo dviejų mergaičių riksmus ir netrukus į kiemą įbėgus abiems mergaitėms, viena iš mergaičių verkdama pasakė, kad jos tėvas jas persekioja ir nori ją pasigauti. Mergaitė buvo labai išsigandusi ir verkė. Liudytoja matė ant gatvės stovintį žalios spalvos Citroen markės automobilį bei prie jo išlipusį vyrą. Tas vyras ilgokai aplink sukiojosi, vaikščiojo aplink automobilį, po to pavažiavo toliau ir vėl sustojo. Po kurio laiko, kai vyriškis nuvažiavo, mergaitės nuėjo į mokyklą. Netikėti aptartų asmenų parodymais, priešingai nei nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nėra teisinio pagrindo. Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog 2016 m. kovo 17d. apie 07.30 val., (duomenys neskelbtini), A. K., bandydamas susitikti su K. Ž. bei ją kviesdamas, nors žinojo, kad jo pasirodymas sukelia dukrai stresą, išgąsdino mažametę dukrą, dėl ko ji bėgo bei kvietė pagalbą, tokiais savo veiksmais teisėtą tėvo valdžią panaudojo priešingai savo mažametės dukros interesams.

Byloje surinktais įrodymais pilnai įrodyta, jog A. K., kaip tėvas, savo vaikams K. ir Karoliui rodė jiems netinkamo elgesio pavyzdį, darė jiems neigiamą įtaką, žalodamas vaikus emociškai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. K. teisėtą tėvo valdžią panaudojo priešingai savo mažamečių vaikų interesams, todėl tokie jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu pažymėtina, jog nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ir iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą nurodytas tik įstatymo straipsnis, numatantis atsakomybę už neteisėtus veiksmus, tačiau nenurodyta konkreti to straipsnio dalis. Atsižvelgus į tą faktą, kad A. K. praeityje už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaikų interesams nebaustas, teismas nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nustatytą sunkinančią aplinkybę.

A. K. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. K. skirtinas įspėjimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 straipsniu, 30 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.