Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-11-13 · Civilinė byla Nr. 2A-617-278/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-13
Bylos Nr.
2A-617-278/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06287-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas
O. F.
Atsakovas
R. M.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-617-278/2013

Teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06287-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.9.1; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės,sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,dalyvaujant ieškovei O. F., atstovei I.R. M., adv. E. Tamašauskaitei,atsakovui R. M., atstovei R. M., adv. R.Vaitekūnui

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. F. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-190-223/2013 pagal ieškovės O. F. ieškinį atsakovui R. M. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė O. F. prašė teismo nustatyti žemės sklypo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp jos ir atsakovo R. M. pagal 2012-08-02 UAB „Euro Gis“ paruoštą žemės sklypo naudojimo schemą. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 1992-11-19 sprendimu patvirtinta žemės sklypo bei statinių naudojimo tvarka neatitinka racionalumo principo, nes šalys naudojasi priešingomis nei namo dalys ūkinio pastato dalimis, dėl ko nustatytas naudojimasis bendru kiemu, o įvažiavimu į kiemą naudojasi tik atsakovas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas darė išvadą, jog ieškovės pateiktas projektas iš esmės koreguoja teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką bei modifikuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą, ieškovės siūlomas jau nustatytas naudojimosi tvarkos pakeitimas tėra jos siekis sudaryti sau palankesnes naudojimosi bendru turtu sąlygas, jokių objektyvių priežasčių ir sąlygų nustatytai naudojimosi tvarkai pakeisti nėra. Konstatavo, jog negalėjimas tinkamai naudotis bendru kiemu nėra pagrindas keisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką, o ieškovė savo teises galėtų ginti kitais įstatymo numatytais būdais. Pirmosios intancijos teismas darė išvadą, jog ieškovės O. F. pasiūlyta naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovo interesus, jo teisėtus lūkesčius, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė O. F. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Nurodo, jog nuo naudojimosi tvarkos nustatymo situacija iš esmės yra pasikeitusi, ji negali naudotis bendru kiemu ir į savo naudojamą žemės sklypo dalį patenka tik takeliu, kitoje namo pusėje. Teigia, jog pagal jos pasiūlytą naudojimosi tvarką, neliktų bendro kiemo ir žemės sklypu šalys naudotųsi atskirai. Be to, nurodo, jog atsakovas gautų vertingesnį naudojimuisi turtą, o jai liktų žemės sklypo dalis, nepritaikyta įvažiavimui. Nurodo, kad pagal pasiūlytą naudojimosi tvarką, ginčo šalims tektų ta žemės sklypo dalis, kuri prieina prie gyvenamojo namo dalių taip, kaip jie tuo namu naudojasi. Teigia, kad jos naudojama ūkinio pastato dalis yra didesnė nei atsakovo, todėl pakeitus naudojimosi tvarką, atsakovui tektų didesnio ploto ir tūrio ūkinio pastato dalis. Nurodo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis naudoja auginamas prie namo gėles, žalumynus savo komercinėje ūkinėje veikloje, be to, pakeitus naudojimosi tvarką, R. M. tektų pakankamai didelis žalio ploto sklypas, kurį jis galėtų naudoti savo nuožiūra. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes su atsakovu konfliktuoja, ją buvo sumušęs, pirmosios instancijos teisme atsakovas melavo, kad neturi žemės kitoje vietoje, kur galėtų auginti augalus, nes iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad atsakovas su sutuoktine valdo dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovas R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, jog teismo patvirtina naudojimosi žemės sklypu tvarka šalims buvo paskirtos sklypo dalys nuolatiniam naudojimui. Teigia, jog pakeitus naudojimosi tvarką, jam tenkantis kiemas nebūtų naudojamas kaip dirbama žemė, o tinkamai paruošti, būtų reikalingos piniginės lėšos. Nurodo, kad jam siūloma žemės sklypo dalis negalėtų patenkinti šeimos poreikių, nes jame auga didelė obelis ir po ja niekas neauga. Teigia, jog sutinka apsvarstyti kitokią bendro kiemo naudojimosi tvarką. Nurodo, kad ieškovė pretenduoja į ūkinio pastato dalį, kurią jis pagerino, o ieškovei priklausančioje ūkinio pastato dalyje yra lauko tualetas, kuris menkina šios dalies ūkinę ir materialinę vertę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad O. F. ir R. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,0712 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus (b. l. 8-9, 12-13). Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 1992-11-19 sprendimu minėtas žemės sklypas buvo padalintas, buvusiam savininkui A. J. F. paskiriant sklypą Nr. 1 pagal 1992-11-16 planą, o R. M. - sklypą Nr. 2 pagal 1992-10-20 planą. Be to, sprendimu nustatyta, kad šalys įvažiavimu pagal 1992-10-20 planą ir bendru kiemu pagal 1992-11-16 planą naudosis bendrai ir valys jį bendrai kiekvienas po mėnesį laiko (b.l. 7, 18-19, 87-88). Iš žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad 1994-12-20 atsakovas R. M. iš valstybės nusipirko 270 kv.m., iš jų 63 kv.m. bendrojo naudojimo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b.l. 76-77). Ieškiniu O. F. prašo nustatyti naują naudojimosi tvarką ūkiniu pastatu ir žemės sklypu, pagal 2012-08-02 UAB „Euro Gis“ paruoštą projektą, nurodydama, jog šalys konfliktuoja, bendru įvažiavimu ji negali naudotis (b.l. 89).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklės, pagal kurias bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams tenkančių pastatų, žemės sklypų dalių naudojimosi, turi būti įvertinti anksčiau sudaryti ir įgyvendinti bendraturčių susitarimai dėl naudojimosi tvarkos bei aplinkybė, jog šalys iš valstybės įsigijo žemės sklypus, todėl ar galima visa apimtimi atsižvelgti į ankstesniais bendraturčių susitarimais ar teismų sprendimais nustatytą naudojimosi žemės sklypu, pastatais tvarką, turi būti sprendžiama pagal konkrečios bylos aplinkybes. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog pagal anksčiau sudarytus bendraturčių susitarimus turi būti laikomasi ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo. Kaip minėta aukščiau, daugiau nei dvidešimt metų šalys naudojasi teismo sprendimu patvirtinta ūkinio pastato bei žemės sklypų naudojimosi tvarka. Ieškovė O. F. prašo nustatyti, bet ne pakeisti 1992-11-19 teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką. Byloje nustatyta, jog naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi, o žemės sklypai, suderinus bendrasavininkams A. F. ir R. M. namų valdos žemės sklypo ribas, išsipirkti (b.l. 10-76-77). Kolegija pripažįsta, jog aukščiau minėtu teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka ūkinio pastato dalimis priešingai nei naudojamasi gyvenamojo namo patalpomis, yra neracionali, tačiau keistis ūkinio pastato dalimis atsakovas nesutinka dėl jų nelygiavertiškumo. Ieškovė nepaneigė R. M. teiginių, jog jo naudojama ūkinio pastato dalis yra ženkliai pagerinta - atnaujinta elektros instaliacija, įrengtos lentynos, išbetonuotos grindys, ką patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateiktos foto nuotraukos, tuo tarpu ieškovės ūkinio pastato dalis yra tik šiek tiek didesnė nei atsakovo (CPK 178 str., b.l. 222-225). Nors ieškovė teismui yra pateikusi ūkinio pastato įvertinimą pagal VĮ registrų centro duomenis, iš kurio matyti, jog atsakovo naudojamo ūkinio pastato dalies vertė yra nežymiai mažesnė, tačiau pateiktas įvertinimas neatspinti tikrosios nekilnojamojo turto rinkos vertės, nes nurodoma pastato vidutinė rinkos vertė jo neapžiūrėjus (b.l. 146). R. M. teigia, jog pakeitus pastato naudojimosi tvarką jis privalėtų atnaujinti ieškovės naudoto ūkinio pastato dalį, nugriauti tualetą, dėl ko patirtų ženklių nuostolių. Šie teiginiai nepaneigti, tačiau piniginės kompensacijos O. F. nesiūlo, nes teigia, kad įsirengdama atskirą įvažiavimą ji pati patirs nuostolių. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog nustačius naudojimosi tvarką pagal siūlomą ieškovės projektą, sumažėtų ir atsakovo naudojamo žemės sklypo vertė, nes R. M. netektų dirbamos žemės sklypo dalies, o siekiant tam pritaikyti šiuo metu naudojamo bendro kiemo žemės plotą, jis turėtų pašalinti kiemo asfalto dangą bei atnaujinti žemės paviršių. Apeliantės teiginiai, jog R. M. klaidina teismą, nurodydamas, kad naudojamame žemės sklype auginamos gėlės, jų kompozicijoms reikalingi žalumynai, atmestini. Iš šalių, liudytojų V. D., D. D., A. K. paaiškinimų bei foto nuotraukų ir verslo liudijimų matyti, jog atsakovo šeimai užsiimant gėlių verslu, R. M. naudojamo žemės sklypo dalyje yra auginamos gėlės, žalumynai (b.l. 112-130,147-156, 212-213, 220-221, 227-229). Ta aplinkybė, jog jų kiekis nėra didelis, nepaneigia, jog sklypo dalimi yra realiai naudojamasi ir verslui vystyti. Be to, iš foto nuotraukų matyti, jog sklype auga vaismedžiai ir vaiskrūmiai, kurių perkėlimas į kitą vietą dėl jų amžiaus yra abejotinas. Ieškovės pateikti įrodymai, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas nuosavybės teise valdo dalį žemės sklypo, neduoda pagrindo konstatuoti, jog jis turi pareigą atsisakyti su ankstesniu bendrasavininku suderinto ir išsipirkto sklypo dalies, kurio naudojimosi tvarką yra pasiūlęs buvęs bendrasavininkis A. F. (b.l. 88). Kolegija sutinka su R. M. ir jo atstovų teiginiai, kad pagal apeliantės pasiūlytą žemės sklypo naudojimo schemą, atsakovas netektų vertingos žemės sklypo dalies, o naujo pasiūlymo projekto O. F. ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė, paskirti ūkinio pastato įvertinimo ekspertizės neprašė. Tuo tarpu pagal UAB „Euro Gis“ paruoštą projektą, apeliantei išliktų žemės sklypas jos įdirbtoje žemės sklypo dalyje, kurioje įvažiavimo įrengimas nepareikalautų tiek lėšų, kiek jų turėtų investuoti atsakovas, siekdamas buvusį bendro naudojimo kiemą paversti derlinga, našia žeme bei R. M. naudoto sklypo dalis. Netinkamas atsakovo šeimos narių elgesys ieškovės, jos artimųjų atžvilgiu nėra pakankamas pagrindas nustatyti naują naudojimosi tvarką, keičiant daugiau nei 20 metų nusistovėjusią tvarką. Duomenų, jog ieškovei neleidžiama naudotis bendru įvažiavimu, byloje nepateikta (CPK 178 str.).

Dėl paminėtų motyvų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, dėl ko nėra pagrindo naikinti ar keisti ginčijamą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Iš bylos duomenų matyti, kad R. M. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 000 Lt, o už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme - 500 Lt (b. l. 179, 219). Atmetus apeliacinį skundą bei atsižvelgus į tai, jog atsakovo atstovas yra dalyvavęs pirmosios instancijos teisme, bylą nėra sudėtinga, R. M. naudai iš ieškovės priteistina 800 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš O. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 800 Lt (aštuonis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija Laimantas MisiūnasNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė