Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei I. P., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių taikymo, su atsakovės priešieškiniu byloje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2.. 15000 Lt santaupas, esančias pas I. P., padalinti lygiomis dalimis, priteisiant A. P. naudai 7500 Lt jam priklausančią dalį iš I P.

Priteisti Ieškovo naudai iš Atsakovės 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo pavardę: P, atsakovei palikti jos pageidaujamą pavardę.

Ieškinyje nurodoma, kad santuoka su atsakove sudaryta ir registruota Vilniaus miesto CM skyriuje 2009-05-09, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje vaikų nesusilaukė. 2012-09-30 atsakovė paliko ieškovą, informavusi, kad nebenori su juo gyventi santuokoje. Santuokos metu ieškovas norėjo su atsakove sukurti darnią šeimą, susilaukti vaikų. Atsakovė teigė, kad negali susilaukti vaikų, todėl tariamai nuolat gydėsi nuo nevaisingumo. Jis ją labai palaikė, dėjo visas pastangas, kad ji greičiau pasveiktų, suteikdavo lėšų konsultuotis ir gydytis privačiose klinikose. Su atsakove taupė jos gaunamą atlyginimą, planavo įsigyti butą, faktiškai gyveno iš ieškovo atlyginimo. Mano, kad tinkamai vykdė visas sutuoktinio pareigas, ir tikėjo, kad ir atsakovė siekia tų pačių tikslų, atrodė, kad gyvena darniai. Tačiau Atsakovė netikėtai jį informavo, kad nebenori toliau su juo gyventi santuokoje, taip pat, kad niekada nenorėjo su juo susilaukti vaikų. 2012-09-30 atsakovė jį paliko ir išėjo gyventi pas savo tėvus, nutraukė su ieškovu bet kokius santykius. Mėgino su ja kalbėtis, taikytis, tačiau ji atsisakė bendrauti. Iš Atsakovės elgesio suprato, kad ji, gyvendama santuokoje kartu su ieškovu, iš tiesų jo nemylėjo, negerbė, melavo jam, kad nori su kurti šeimą, susilaukti vaikų.

Atsakovė pasisavino aukščiau paminėtas jos sąskaitoje buvusias bendras lėšas, sukauptas buto pirkimui, pradėjo šias lėšas naudoti savo reikmėms ir savo nuožiūra. Paprašyta grąžinti pusę sukauptų pinigų, ji atsisakė tai padaryti, motyvuodama tuo, kad visos iš jos atlyginimo sutaupytos lėšos priklauso jai. Atsakovė, palikdama jį be jokios priežasties, vengdama kurti su juo šeimos santykius, klaidindama jį dėl savo siekio ir noro susilaukti su juo vaikų, taip pat pasisavindama ir savo nuožiūra naudodama jų bendras santaupas, iš esmės pažeidė sutuoktinės pareigas ir būtent dėl šių Atsakovės veiksmų visumos jų santuoka iširo, ir nebėra galimybės susitaikyti ir vėl pradėti gyventi kartu. Atsakovės elgesys jį palikus staiga ir netikėtai, be jokios jam žinomos priežasties, be kita ko, informavimas, kad ji iš tiesų niekada nenorėjo su ieškovu susilaukti vaikų ieškovą labai sukrėtė. Atsakovė jam stengiantis susitaikyti, rasti bendrą sprendimą, išsaugoti santuoką, atsisakė bendrauti, žemino ieškovą, leido savo tėvams kištis į jų santykius ir jį įžeidinėti. Visi šie Atsakovės veiksmai labai įskaudino, negalėjo miegoti naktimis, turėjo vartoti raminamuosius vaistus. Savo patirtus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą, patirtus dėl Atsakovės kaltės nutrūkus santuokai, vertina 2000 Lt.

Santuokoje su Atsakove įgijo automobilį Alfa Romeo 156, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1500 Lt. ir atsakovės sąskaitoje iš atsakovės gaunamo darbo atlygio per laikotarpį nuo santuokos sudarymo dienos iki gyvenimo skyriumi pradžios sukaupė apytiksliai 15000 Lt santaupų. Iš viso bendro dalintino turto vertė - apytiksliai 16500 Lt. Susipažinus su atsakovės pateiktais banko sąskaitos išrašais, paaiškėjo, kad atsakovė savo atsiliepime į ieškinį bei priešieškinio pareiškime nurodė neteisingas aplinkybes, neatitinkančias sąskaitos išrašuose užfiksuotų faktų. Atsakovė nurodė, kad tariamai dar iki santuokos ji buvo sukaupusi 10 000 Lt indėlį, todėl ši suma turėtų būti atimama iš bendro gyvenimo pabaigoje (2012-09-30) sukauptų 14 310,79 Lt. Pateikti į bylą sąskaitų išrašai patvirtina, kad minėta 10 000 Lt indėlio suma dar 2012-04-12 d. buvo pervesta atsakovės broliui, t. y. iki santuokos sukaupta suma buvo grąžinta atsakovės artimiesiems. Be to, iš atsakovės sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad 2011-01-21 d. atsakovė pervedė 4000 Lt savo motinai. Po minėtų sumų pervedimo atsakovės sąskaitoje buvo sukaupta dar 14 310,79 Lt (gyvenimo pabaigos datai 2012-09-30 d.). Tokiu būdu, atsakovė procesiniuose dokumentuose neteisingai nurodo dalintinas sumas, kadangi santuokos pabaigoje atsakovė buvo sukaupusi 14 310,79 Lt ir ši suma turėtų būti dalinama per pusę (kadangi iki santuokos sukauptos lėšos jau buvo grąžintos giminaičiams), be to, per pusę turėtų būti dalinama ir 4000 Lt suma, kuri 2011-01-21 d. buvo pervesta atsakovės motinai.

Priešieškinyje nurodoma, kad jau pirmaisiais bendro gyvenimo metais tarp Ieškovo ir Atsakovės pradėjo kilti įvairūs nesutarimai ir barniai. Ieškovas yra gana ūmaus būdo, nuolatos priekaištaudavo, jei ką nors Atsakovė darydavo ne pagal jo įsivaizdavimą, dažnai būdavo prikišama dėl pirmosios santuokos, Ieškovas sutuoktine nepasitikėjo. Nuo santuokos sudarymo buvo juntama, kad sutuoktinių požiūriai į bendrą gyvenimą gana stipriai skiriasi ir, kad galbūt, sudarydami santuoką, paskubėjo. Didžiąją dalį bendro gyvenimo laiko tarp šalių tvyrojo įtempti santykiai, šeimoje su Ieškovu sakovė nesijautė saugi ir laiminga. Bendras gyvenimas tapo nepakeliamas ir 2012 09 30 dieną Atsakovė persikėlė gyventi pas savo tėvus. Ieškovui buvo palikta visa užgyventa buitinė technika, namų apyvokos daiktai, šeimos gyvenamoji vieta (nuomojama). Išsikrausčius gyventi pas tėvus, Ieškovas bandė taikytis, tačiau buvo akivaizdu, kad Ieškovas nesuvokia tikrųjų skyrybų priežasčių, nėra pasirengęs keistis, tad ir santuokinių ryšių atnaujinimas būtų tik laikinas problemos sprendimas. Supratęs, kad bendrai nebegyvens, Ieškovas pradėjo grasinti, įžeidinėti, siųsti žeminančias bei įžeidžiančias sms žinutes, iš kurių turinio sekė, kokia Atsakovė jam buvo bjauri, stora, kaip jam šlykštu ją matyti ir girdėti. Ieškovas nepagrįstai Atsakovę kaltina tuo, jog nesiekė išsaugoti šeimos ar buvo nelojali šeimai. Visą bendro gyvenimo laiką Atsakovė dirbo, bendro gyvenimo pradžioje Ieškovas iš viso niekur nedirbo, visa šeimos išlaikymo našta (išlaidos pragyvenimui, komunaliniai mokesčiai, išlaidos kurui, automobilio remontui ir pan.) teko Atsakovei vienai. Vėliau Ieškovo pajamos iš darbinės veiklos neviršijo minimalios mėnesinės algos, tad Ieškovo prisidėjimas prie šeimos poreikių tenkinimo iš esmės buvo minimalus. Neatitinka tikrovės ir Ieškovo teiginys, kad Atsakovė nesiekė susilaukti vaikų - tokius teiginius paneigia Atsakovės pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, kuris liudija, apie nesėkmingą Atsakovės nėštumą.

Iki santuokos sudarymo Atsakovė turėjo susitaupiusi bendrą 16 574,06 Lt asmeninių piniginių lėšų sumą. 10 000 Lt suma dar iki santuokos sudarymo buvo pervesta į indėlį (2009 01 22 d.), o vėliau Atsakovės broliui, tai likusi suma 6404,06 Lt bei indėlio palūkanos 851,39 Lt viso 7255,45 Lt liko Atsakovės sąskaitoje, kurioje esančias lėšas Ieškovas siekia padalinti. Bendro gyvenimo pabaigoje (2012 09 30 dienai) Atsakovės sąskaitoje buvo 14 310,79 Lt, tačiau įvertinus jos asmenines (ikisantuokines) lėšas šioje sumoje (7255,45 Lt; CK 3.118 str. 3 d.), likusi suma sudarytų 7055.34 Lt (14 310,79 Lt - 7255,45 Lt) arba po 3527,67 Lt kiekvienam (7055,34 Lt / 2), todėl Ieškovas galėtų pretenduoti tik į tokios sumos jam išmokėjimą, tačiau 2012 09 30 d. Atsakovei išeinant iš buto (duomenys neskelbtini), Ieškovui buvo palikta visa bendrai užgyventa buitinė technika ir namų apyvokos daiktai -šaldytuvas BEKO - 800 Lt vertės, fotoaparatas FUJI - 670 Lt vertės, dulkių siurblys LG -200 Lt vertės, skalbimo mašina SAMSUNG - 700 Lt vertės, mikrobangų krosnelė - 100 Lt vertės, lygintuvas - 150 Lt vertės, viso turto už 2620 Lt. Be to, ieškovui liko santuokos metu Ieškovo vardu įgytas automobilis ALFA (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė vertinant pagal www.autoplius.lt pateikiamą tokių automobilių skelbimų pasiūlą, yra vidutiniškai - 3660 Lt. Be to, šalių faktinio gyvenimo pabaigoje Ieškovo sąskaitoje AB SEB banke (duomenys neskelbtini) buvo 3179 Lt pinigų suma. Tad dalintino turto balansas sudarytų bendrą 16514,34 Lt sumą, t. y. po 8257,17 Lt kiekvienam. Ieškovui faktiškai liko ir jis valdo bendro santuokos metu įgyto turto už 9459 Lt (3179 Lt piniginės lėšos sąskaitoje, 2620 Lt namų apyvokos reikmenys, 3660 Lt automobilis). Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovui priteistinas lengvasis automobilis Alfa Romeo 156, v/n (duomenys neskelbtini), bute (duomenys neskelbtini), buitinė technika palikta bute bei 1977,17 Lt piniginių lėšų, buvusių Ieškovo sąskaitoje AB SEB banke (duomenys neskelbtini) gyvenimo skyrium pradžioje (3179 Lt - 1201,83 Lt). Atsakovei priteistina 7055,34 Lt suma, buvusi Atsakovės sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (AB Swedbank) gyvenimo skyrium pradžioje, pripažįstant, kad likusi 7255,45 Lt suma buvo asmeninės Atsakovės lėšos, taip pat 1201,83 Lt kompensaciją iš Ieškovo už pastarojo gaunamą didesnę bendro turto dalį (9459 Lt (bendro turto, valdomo Ieškovo, vertė) - 8257,17 Lt (pusė bendro turto balanso). Dėl Ieškovo reikalavimo padalinti 4000 Lt sumą, kuri buvo pervesta Atsakovės motinai 2011 01 21 d. paaiškina, kad Ieškovui buvo puikiai žinoma kokiu tikslu pervedamos šios lėšos - t. y. tuo buvo grąžinta Atsakovės tėvams skola už pastarųjų sąskaita surengtas šalių vestuves. Ieškovas visą laiką žinojo apie šios skolos grąžinimą ir jokių pretenzijų nereiškė. Tad pripažintina, kad šios sumos sumokėjimas yra susijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir Ieškovas teisės į kompensaciją neįgijo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalių, jų atstovų paaiškinimus, nustatė, jog šalys susituokė 2009-05-09 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Santuokoje vaikų nesusilaukė (b.l. 11). Sutuoktiniai nuo 2012-09-30 neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, susitaikyti nepageidauja nei vienas iš sutuoktinių. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, kadangi santuokos išsaugoti nepageidauja nei vienas iš sutuoktinių, santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda daugiau kaip metus laiko, santuoka yra faktiškai iširusi (LR CK 3.53 str. 2 d.).

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimo priežastis dėl atsakovės kaltės, išskyrus savo paaiškinimus, nepateikė (CPK 178 str.).

Pažymėtina, jog kaltė dėl santuokos iširimo yra apibrėžiama, kaip sutuoktinių pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30; 3.35-3.36, pažeidimas iš esmės (CK 3.60 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme numatytų pareigų pažeidimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Šiais atvejais ieškovui užtenka tik įrodyti tą faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Įrodžius tokį faktą, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. (LR CK Trečios knygos „Šeimos teisė“ komentaras, psl. 131).

Išklausius šalis ir jų atstovus, ištyrus bylos medžiagą, aplinkybių, nurodytų CK 3.60 str. 3 dalyje, kurioje įstatymu yra nurodyta, kokiais atvejais yra preziumuojama sutuoktinio kaltė ir jos atskirai įrodinėti nereikia, nebuvo nustatyta (CPK 178 str.). Ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia atsakovės kaip sutuoktinės kaltę dėl santuokos iširimo - byloje nustatytų aplinkybių pagrindu pripažintinos neįrodytomis. Abi šalys pripažįsta ir teismas laiko įrodytu, kad sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2012-09-30. Aplinkybės, kad atsakovė 2012-09-30 paliko ieškovą negalima laikyti, jos kaltės įrodymu. Ir ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jų šeimoje kildavo konfliktai, dažniausiai jie kildavo dėl skirtingo šalių požiūrio į šeimos finansų tvarkymą. Teismo vertinimu aplinkybė, kad atsakovė paliko ieškovą laikytina ne santuokos iširimo priežastis, o šalių nesuderinamų interesų, požiūrių į šeiminių klausimų sprendimą pasekmė. Ieškovo kaltinimus, kad atsakovė su juo nenorėjo sukurti šeimos ir susilaukti vaikų, paneigia į bylą pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, kuris patvirtina, kad atsakovė norėjo susilaukti vaikų su ieškovu, tačiau tai nepriklausė nuo jos valios (b.l. 169-170). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas dirbo ir savo lėšomis prisidėjo prie šeimos materialinės gerovės. Tai, kad atsakovė palikusi šeimą negrąžino ieškovui dalies sąskaitoje sukauptų pinigų, nelaikytina aplinkybe, leidžiančia teikti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės. Kaltinimai, kad tik atsakovė nenori išsaugoti santuokos laikytini nepagrįstais, nes ir pats ieškovas neišreiškė noro išsaugoti santuokos ir neprašė skirti termino sutuoktiniams susitaikyti.

Todėl įvertinus visas nurodytas aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas pripažįsta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam pakantūs ir lojalūs ir dėti pastangas santuokai išsaugoti. (CPK 178, 185, 186, 189-192 str. str.).

Konstatavus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės abiem buvus nepakankamai atidiems vienas kitam, lojaliems, rūpestingiems ir siekiantiems stiprinti šeiminius santykius, kurti ne tik šeimos ateitį bei visapusiškai rūpintis šeimos gerove, bet ir šeimos išsaugojimu. Nutraukdamas santuoką teismas pripažįsta abu sutuoktinius kaltais dėl jų santuokos iširimo (CK 3.61str.2d.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Įstatymas numato, kad santuoką nutraukus dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti atlyginti padarytą neturtinę žalą. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai yra, nė vienas sutuoktinis neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą (CK 3.70 straipsnio 2 d.). Šioje byloje santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina turima pavardė- P, atsakovei paliktina ikisantuokinė pavardė- G (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog ieškovas ar atsakovė būtų reikalingi išlaikymo, šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl turto padalijimo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). Siekiant padalyti sutuoktinių turtą yra sudaromas turto balansas (CK 3.118 str.). Vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 str.2 d.). Procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą ( kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.).

Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito sąskaita.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 str. str.). Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 1 p. asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Pagal LR CK 3.118 str. dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatytas bendras sutuoktinių turtas ir jų asmeninis turtas.

Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-101/2009). Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjamų aplinkybių apimtis turi atitikti ieškinio reikalavimų pobūdį.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Byloje sutuoktiniai prašo, kad būtų dalijamas turtas įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai neturi dalintino nekilnojamojo turto (b.l. 14-17).

Santuokos metu šalys yra įgiję automobilį ALFA ROMEO, 156, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovo A. P. vardu (b.l. 12-13). Ieškovas minėto automobilio vertę nurodo 1500 Lt, atsakovė su tokia verte nesutinka ir nurodo, kad minėto automobilio vidutinė rinkos vertė yra 3660 Lt. Automobilio vertei pagrįsti atsakovė į bylą pateikia automobilių skelbimų pasiūlą www.autoplius.lt (b.l. 31, 53-54). Ieškovas į bylą pateikė automobilio pirkimo pardavimo sutartį, iš kurios nustatyta, kad automobilis 2011-05-17 buvo įgytas už 500 Lt, kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad dalintino automobilio rinkos vertė yra tik 1500 Lt ieškovas nepateikia (b.l. 80). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomą dalintinos transporto priemonės vertę, teismas vadovaujasi www.autoplius.lt parduodamų transporto priemonių pasiūlos kainomis ir pripažįsta, kad dalintinos transporto priemonės vertė yra 3000 Lt. Tarp šalių nekilo ginčo dėl šio turto padalinimo būdo, todėl minėtinas turtas priteistinas ieškovo nuosavybėn.

Atsakovė priešieškiniu prašo padalinti ir šalių įgytą kilnojamąjį turtą: šaldytuvą BEKO - 800 Lt vertės, fotoaparatą FUJI - 670 Lt vertės, dulkių siurblį LG -200 Lt vertės, skalbimo mašiną SAMSUNG - 700 Lt vertės, mikrobangų krosnelę - 100 Lt vertės, lygintuvą - 150 Lt vertės, viso turto už 2620 Lt. Ieškovas neginčija dalintino kilnojamojo turto sudėties, tačiau nesutinka su prašomo padalinti turto verte, minėtą turtą vertindamas 1310 Lt. Savo nesutikimą grindžia tuo, kad atsakovė turo vertę nurodo jų įsigijimo momentu, o daiktai yra jau naudoti, todėl jų vertė mažintina per pusę. Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Pažymėtina, kad ieškovas kitokių įrodymų dėl dalintinų kilnojamųjų daiktų vertės ir konkrečios kiekvieno daikto vertės nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad visi prašomi padalinti daiktai liko šalių nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), kuriame liko gyventi ieškovas. Ieškovas daugiau negu metus laiko vienas naudojosi bute likusiais daiktais, savo procesiniais dokumentais neprašė taikyti kito turto padalijimo būdo, negu nurodė atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad šalių įgyti kilnojamieji daiktai yra buitinė technika, kurią žmonės įgyja ilgesniam terminui, iš esmės jos įgyjamoji rinkos vertė nėra pasikeitusi, bent jau tokių įrodymų į bylą nepateikia ieškovas, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sutinka, kad atsakovės nurodyta vertė yra jų įgijimo momento, todėl teismo vertinimu yra pagrindas pripažinti atsakovės nurodytą kilnojamųjų daiktų vertę kaip pagrįstą. Atsižvelgiant į tai, kad daiktai likę ieškovo gyvenamojoje patalpoje ir jo naudojami vienasmeniškai daugiau kaip metus, ieškovas neprašo dalį jų priteisti atsakovei, todėl jie priteistini natūra ieškovui.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB Swedbank piniginių lėšų likutis 2012-09-30 sudarė 14310,79 Lt (b.l. 149). Iki santuokos sudarymo 2009-01-22 atsakovė 10000 Lt pervedė į indėlį (b.l. 109). Minėtoje sąskaitoje santuokos sudarymo dienai atsakovė turėjo 6404 Lt likutį (b.l. 112). 2012-04-12 atsakovei į sąskaitą buvo pervesta 10851,39 Lt asmeninio indėlio suma, iš kurios 2012-04-12 atsakovė pervedė broliui A. G. 10000 Lt (b.l. 145). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2011-01-21 pervedė 4000 Lt banko sąskaitoje esančių lėšų M. B. už A. G. (atsakovės motinos) buto pirkimą (b.l. 128). Ieškovas prašo kompensuoti šias lėšas kaip panaudotas ne šeimos poreikių patenkinimui. Atsakovė nurodo, kad šios lėšos buvo grąžintos motinai kaip paskola, kurią ji suteikė iškeldama šalių vestuves. Ieškovas nepripažįsta, kad tarp jų ir atsakovės motinos buvo paskoliniai santykiai. Atsakovė paskolinių santykių bei ieškovo pritarimo jiems nepagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, kadangi tarp fizinių asmenų paskolos sutartys, kurių suma viršija 2000 Lt turi būti rašytinės formos (CK 6.871 str. 1 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tuo metu banko sąskaitoje turėjo ir asmeninių lėšų, teismas vertina, kad motinai ieškovė pervedė asmenines lėšas ir kompensacija ieškovui nepriteistina.

Ieškovo AB SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų likutis 2012-09-30 sudarė 3179 Lt (b.l. 103). Pradinis likutis ieškovo banko sąskaitoje iki santuokos sudarymo buvo 7355,50 Lt (b.l. 86).

Teismas laiko nepagrįstais atsakovės argumentus, kad iš jos sąskaitoje šalių gyvenimo skyrium momento buvusių 14310,79 Lt piniginių lėšų 7255,45 Lt suma yra jos asmeninė nuosavybė. Atlikęs šalių pateiktų piniginių lėšų, buvusių banko sąskaitose, analizę, teismas nustatė, kad kiekvienas iš sutuoktinių santuokos pradžiai turėjo asmeninių lėšų, kurios santuokos metu buvo naudojamos tiek asmeninių poreikių, tiek bendrų šeimos poreikių patenkinimui, todėl konstatavus, kad dalis atsakovės banko sąskaitoje buvusių lėšų sutuoktinių gyvenimo skyrium momentui yra asmeninė atsakovės nuosavybė prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams bei pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad šalių dalintiną turtą sudaro: automobilis Alfa Romeo 156, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Lt vertės, šaldytuvas BEKO - 800 Lt vertės, fotoaparatas FUJI - 670 Lt vertės, dulkių siurblys LG - 200 Lt vertės, skalbimo mašina SAMSUNG - 700 Lt vertės, mikrobangų krosnelė - 100 Lt vertės, lygintuvas - 150 Lt vertės, 3179 Lt piniginių lėšų ieškovo sąskaitoje AB SEB banke (duomenys neskelbtini), bei 14310,79 Lt piniginių lėšų atsakovės banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB Swedbank. Viso dalintino turto vertė sudaro 23109,79 Lt.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į tai, kad jo asmeninės lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti bei į tai, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės. Ieškovo argumentai dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo laikytini nepagrįstais, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas iš bylos medžiagos negali daryti išvados, kad ieškovo indėlis bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrime buvo didesnis. Atsižvelgiant į tai turtas dalinamas lygiomis dalimis. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistina: automobilis Alfa Romeo 156, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Lt vertės, šaldytuvas BEKO - 800 Lt vertės, fotoaparatas FUJI - 670 Lt vertės, dulkių siurblys LG - 200 Lt vertės, skalbimo mašina SAMSUNG - 700 Lt vertės, mikrobangų krosnelė - 100 Lt vertės, lygintuvas - 150 Lt vertės bei 3179 Lt piniginių lėšų, ieškovo sąskaitoje AB SEB banke (duomenys neskelbtini). Viso ieškovui priteistino turto vertė 8799 Lt.

Atsakovei priteistina 14310,79 Lt piniginių lėšų atsakovės banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB Swedbank.

Atsižvelgiant į tai, kad dalinant turtą, atsakovei priteistina didesnė dalis turto, ieškovui iš atsakovės priteistina 2755,89 Lt piniginė kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 470 Lt žyminio mokesčio bei patyrė 3000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 6, 166, 192-194). Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 392 Lt žyminio mokesčio, advokato teisinei pagalbai apmokėti yra sumokėta 1000Lt (b.l. 154,180, 190-191). Šalių reikalavimai patenkinti iš dalies, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl ko turėtos bylinėjimosi išlaidos advokatų pagalbai apmokėti ir sumokėtas žyminis mokestis už kitus reikalavimus nepriteisiamos ir tenka jiems.

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma 20,76 Lt. Šios išlaidos paskirstomos šalims lygiomis dalimis , po ½ dalį, 10,38 Lt, nes reikalavimai patenkinti iš dalies bei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir priteisiamos valstybei (CPK 84, 85 str. 1d.3d., 88 str. 1d. 3p., 93 str. 2d.,96 str. 1d.).

Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 21 Lt, jų atlyginimas valstybei šalims dalinamas po lygiai, tai yra po 10,50Lt ( LR CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2009-05-09 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. P. palikti pavardę P, I. P. sugrąžinti ikisantuokinę pavardę -G.

Priteisti ieškovui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį Alfa Romeo 156, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Lt vertės, šaldytuvą BEKO - 800 Lt vertės, fotoaparatą FUJI - 670 Lt vertės, dulkių siurblį LG - 200 Lt vertės, skalbimo mašiną SAMSUNG - 700 Lt vertės, mikrobangų krosnelę - 100 Lt vertės, lygintuvą - 150 Lt vertės bei 3179 Lt piniginių lėšų, ieškovo sąskaitoje AB SEB banke (duomenys neskelbtini). Viso ieškovui priteistino turto vertė 8799 Lt.

Priteisti atsakovei I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 14310,79 Lt piniginių lėšų atsakovės banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB Swedbank.

Priteisti ieškovui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2755,89 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnės vertės turto dalį.

Priteisti iš ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas10,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 10,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui, kad būtų įregistruotas turto pasidalijimo faktas.