Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-08-16 · Administracinė byla Nr. A-444-2409-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-16
Bylos Nr.
A-444-2409-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00814-2010-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Virgilijus Valančius (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos paslapčių koordinavimo komisijos, Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Pareiškėjas
M. P.
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A444-24092012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00814-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 16.8; 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos paslapčių koordinavimo komisijos atstovui Vygandui Joskaudui,

atsakovo Vidaus reikalų ministerijos atstovui Irinai Urbonei,

trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Jovitai Gedgaudaitei – Fiodorovienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos Respublikos paslapčių koordinavimo komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą prašydamas: 1. panaikinti Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. vasario 26 d. protokolinį sprendimą, įtvirtintą 2010 m. vasario 26 d. posėdžio protokole Nr. 56-1; 2. panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2009 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 1V-572 „Dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas; Vidaus reikalų ministerijos įsakymas) dalį, kuria pareiškėjui buvo panaikintas 2009 m. kovo 13 d. išduotas leidimas Nr. 517 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ (toliau – ir Leidimas); 3. panaikinti Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir Ekspertų komisija) 2009 m. spalio 13 d. posėdžio sprendimą (protokolo Nr. I-8RN-3(RN)); 4. įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją nedelsiant grąžinti pareiškėjui Leidimą.

Skunde nurodė, kad 2009 m. spalio 13 d. Ekspertų komisijos posėdžio protokolu Nr. 1-8RN-3(RN) buvo nutarta siūlyti Vidaus reikalų ministrui panaikinti Leidimą. Toks sprendimas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 18 straipsnio 2 dalimi bei 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalį. 2009 m. spalio 30 d. pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su Įsakymu, kurio dalimi, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu, atsižvelgiant į minėtąjį Ekspertų komisijos sprendimą pareiškėjui buvo panaikintas Leidimas. Nesutikdamas su šiais sprendimais dėl jų panaikinimo 2009 m. lapkričio 19 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Komisiją. Komisija 2010 m. vasario 26 d. posėdyje konstatavo (įforminta protokolu Nr. 56-1), kad pareiškėjo atžvilgiu nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodyta aplinkybė, kuriai esant leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui neišduodamas, – asmeniui dėl tyčinės nusikalstamos veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas. Todėl nutarė pripažinti pareiškėjo skundžiamus sprendimus pagrįstais (toliau – Komisijos sprendimas). Nesutikdamas su tokiu Komisijos sprendimu, dėl jo pripažinimo neteisėtu bei panaikinimo su skundu pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. III-1650- 624/2010 byla buvo sustabdyta ir buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2003 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. IX-1908 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimu buvo konstatuota, kad: 1. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas neprieštarauja Konstitucijai; 2. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas atsiradus arba paaiškėjus šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytoms aplinkybėms, ir nenustatyta, kad prieš sprendžiant dėl tokio leidimo arba pažymėjimo panaikinimo atsiradus ar paaiškėjus šioms aplinkybėms asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 28 straipsnis (2007 m. gegužės 15 d. redakcija) tiek, kiek jame nėra nustatyti vadovo, turinčio teisę skirti asmenį į pareigas, įgaliojimai nušalinti pareigūną nuo pareigų, kurioms eiti būtinas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, tuo atveju, kai asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pabrėžė, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Aiškindamas pastarąją įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Pareiškėjo manymu, skundžiami Ekspertų komisijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Komisijos sprendimai Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme laikytini neįvykdytais sprendimais, kadangi dar nėra pabaigta nagrinėti ši dėl jų pagrįstumo bei teisėtumo įvertinimo pradėta administracinė byla. Dėl to mano, kad pacituotas Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarimas yra aktualus nagrinėjamai administracinei bylai ir turi būti joje taikomas.

Žemesnės instancijos teismas

Minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo konstatuota, kad „iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatos „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą ir iš minėtų konstitucinių teisinės valstybės principo imperatyvų įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų nustatyta alternatyvi priemonė leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimui panaikinti ir asmeniui atleisti iš pareigų valstybės tarnyboje, kuri sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus ir kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją. Tokia priemonė inter alia yra nušalinimas nuo pareigų, taikomas tais atvejais, kai asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, ir sudarantis prielaidas papildomai patikrinti asmens patikimumą ir lojalumą Lietuvos valstybei siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas nekeltų grėsmės įslaptintos informacijos saugumui. Pareiškėjas mano, jog nagrinėjamu atveju, paaiškėjus, jog pareiškėjo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl tyčinės nusikalstamos veikos, pirmiausia turėjo būti sprendžiamas ne pareiškėjo turimo Leidimo panaikinimo klausimas, bet turėjo būti taikoma alternatyvi priemonė – vadovas, turintis teisę pareiškėją skirti į pareigas, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) viršininkas savo iniciatyva arba Vidaus reikalų ministro ar Komisijos siūlymu galėjo ir turėjo nušalinti pareiškėją nuo jo užimamų (Vilniaus AVPK Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo) pareigų. Tačiau tai nebuvo padaryta, tokiu neveikimu pažeidžiant Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatą „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“ bei konstitucinį teisinės valstybės principą. Pareiškėjas vertina, jog šiuo aspektu Ekspertų komisijos sprendimas, skundžiama Vidaus reikalų ministro įsakymo dalis ir Komisijos sprendimas laikytini nepagrįstais, neteisėtais bei naikintinais.

Pareiškėjo turėtas Leidimas buvo panaikintas remiantis vien ta aplinkybe, kad jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos tyčinės nusikalstamos veikos, bet neatlikus papildomo pareiškėjo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei patikrinimo, todėl pareiškėjas mano, kad toks panaikinimas laikytinas nepagrįstu bei neteisėtu, pažeidžiančiu Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatą „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“ bei konstitucinį teisinės valstybės principą.

Pažymėjo, jog, pareiškėjo nuomone, skundžiama Vidaus reikalų ministro įsakymo dalis yra neteisėta dar ir dėl to, kad neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnyje numatytų individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, kadangi nėra nurodytas konkretus faktinis pagrindas, t. y. objektyvūs duomenys (faktai), nulėmę tokio sprendimo priėmimą. Pažymėjo, kad Vidaus reikalų ministro įsakyme nurodžius abstraktų sprendimo priėmimo pagrindą – tik teisės akto normas (nors Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto norma susideda iš dviejų savarankiškų sąlygų), akivaizdu, kad buvo apribota pareiškėjo galimybė teisingai suprasti ir gintis nuo kaltinimo ir aplinkybių, sukėlusių pareiškėjui sunkias neigiamas pasekmes (Leidimo netekimą ir atleidimą iš tarnybos), be to, neteisėtai ir nepagrįstai pažeista pareiškėjo teisė į informaciją – žinoti konkrečias priežastis, dėl kurių jam panaikintas Leidimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vidaus reikalų ministerija atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Pagrindinis asmens kandidatūros tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į įslaptintos informacijos turinį ir į tai, kad teisė susipažinti su įslaptinta informacija suteikiama tik patikimiems asmenims, atitinkantiems Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatytus reikalavimus, Vidaus reikalų ministerija padarė išvadą, kad asmeniui pretenduojančiam gauti ar turinčiam leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (asmens patikimumo pažymėjimą), esant nors vienam teisiniam pagrindui, nurodytam Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje ar 18 straipsnio 1 dalyje, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (asmens patikimumo pažymėjimas) turi būti neišduodamas arba panaikinamas. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime pažymėjo, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama; asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama.

Nurodė, kad Ekspertų komisija, išnagrinėjusi Vilniaus AVPK Personalo skyriaus 2009 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. 10-S-15507, kuriuo buvo pranešta, jog pareiškėjui Vilniaus AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nutarė siūlyti vidaus reikalų ministrui, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu panaikinti pareiškėjui Leidimą. Skundžiamas Vidaus reikalų ministro 2009 m. spalio 28 d. įsakymas atitinka individualiam aktui keliamus reikalavimus: jame nurodytos teisės normos, kuriomis vadovaujantis priimtas įsakymas, taip pat nurodyta, kad vadovaujamasi Ekspertų komisijos 2009 m. spalio 13 d. posėdžio sprendimu. Šiame sprendime yra aiškiai nurodyta faktinė aplinkybė, kuria grindžiamas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pareiškėjui panaikinimas: M. P. Vilniaus AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, taip pat nurodoma, kad ši informacija pateikta Vilniaus AVPK 2009 m. spalio 12 d. rašte Nr. 10-S-19319. Taigi, jis atitinka individualiam aktui keliamus reikalavimus pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. individualus administracinis aktas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl yra teisėtas. Pažymėjo, kad pareiškėjas negalėjo būti nušalintas nuo pareigų tarnybinių santykių tvarka, nes Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 3 dalis nustatė, kad jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas, pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Vidaus reikalų ministerija atliko pareiškėjo papildomą tikrinimą: 2009 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 1D-6110 reikalavo iš pareiškėjo darbovietės Vilniaus AVPK papildomos informacijos, ją gavo ir svarstė komisijos posėdyje.

Atsakovas Komisija atsiliepime nurodė, kad Komisija 2010 m. vasario 26 d. išnagrinėjo M. P. skundą dėl Vidaus reikalų ministro įsakymo dalies, kuria panaikintas Leidimas, pagrįstumo (Komisijos protokolas Nr. 56-1) ir pripažino Vidaus reikalų ministro įsakymo dalį, kuria panaikintas Leidimas, ir Ekspertų komisijos 2009 m. spalio 13 d. protokolo Nr. 1-8RN-3(RN) dalį pagrįstomis. Vidaus reikalų ministerija 2010 m. sausio 6 d. raštu Nr. 1D-70 pateikė medžiagą, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Išnagrinėjus pateiktą medžiagą nustatyta, kad Ekspertų komisija gavo Vilniaus AVPK Personalo skyriaus 2009 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. 10-S-15507, kuriuo buvo pranešta, jog M. P. Vilniaus AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Komisija papildomai gavo Vilniaus AVPK 2010 m. vasario 11 d. pranešimą, kad Vilniaus AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01018-09 pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo siekiant turtinės naudos, vagystės, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir kurstymo padaryti vagystę. M. P. 2009 m. rugpjūčio 3 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas). Atsiliepime nurodė, kad atsiliepimo pateikimo metu vyko ikiteisminis tyrimas ir galutinis procesinis sprendimas dėl M. P. nėra priimtas. Pareiškėjo kandidatūros patikrinimo metu nustatyta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodyta aplinkybė, kuriai esant leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, – asmeniui dėl tyčinės nusikalstamos veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas atsiradus ar paaiškėjus kuriai nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus AVPK atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka.

Nurodė, kad pareiškėjo pareigybei reikalingas leidimas dirbti su įslaptinta informacija (Vilniaus AVPK viršininko 2008 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. 10-V-166 „Dėl pareigybių, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu ir jos apsauga, sąrašo patvirtinimo“), o jo netekus pareiškėjas M. P. nebegalėjo atlikti savo tiesioginių pareigų ir tęsti tarnybos. Todėl Vilniaus AVPK l. e. viršininko pareigas Antoni Mikulski, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu) bei 56 straipsnio 1 dalimi (esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2-10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu) bei vadovaujantis Vidaus reikalų ministro 2009 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1V-572 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 10-TE-532 atleido M. P. iš vidaus tarnybos Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu nutraukė administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2009 m. spalio 13 d. protokolinį sprendimą Nr. I- 8RN-3(RN) dalyje, kurioje siūloma panaikinti M. P. leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Kitoje dalyje pareiškėjo M. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas M. P. dirbo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigose, pareiškėjui 2009 m. kovo 13 d. buvo išduotas leidimas Nr. 517 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Vilniaus AVPK personalo skyrius 2009 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 10-S-15507 informavo Vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento direktorių, kad Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo M. P. atžvilgiu Vilniaus AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje (toliau – Vilniaus AVPK ONTV) pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Vilniaus AVPK ONTV vyresnysis tyrėjas J. D. 2009 m. spalio 12 d. tarnybiniu pranešimu Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojui pranešė, kad 2009 m. gegužės 18 d. Vilniaus AVPK ONTV pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-01018-09 pagal nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymius (piktnaudžiavimas) M. P. atžvilgiu. Vilniaus AVPK personalo skyrius nurodė, kad atsižvelgiant į tai tikslinga panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Ekspertų komisija 2009 m. spalio 13 d. protokoliniu sprendimu Nr. 1-8RN-3(RN) nusprendė siūlyti vidaus reikalų ministrui vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu ir 18 straipsnio 2 dalimi panaikinti Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui M. P. išduotą Leidimą. Vidaus reikalų ministras 2009 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1V-572, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į Ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1V-145, 6.4 punktą bei Ekspertų komisijos 2009 m. spalio 13 d. posėdžio sprendimą (protokolo Nr. 1-8RN-3(RN), panaikino M. P. 2009 m. kovo 13 d. išduotą Leidimą. Vilniaus AVPK viršininkas 2009 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 10-TE-532 5 punktu, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu, 56 straipsnio 1 dalimi ir Vidaus reikalų ministro 2009 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1V-572 „Dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ 2009 m. spalio 30 d. atleido M. P. iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo (vyresniojo inspektoriaus pareigų). Pareiškėjas M. P. su skundu 2009 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Vidaus reikalų ministro 2009 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. 1V-572, Ekspertų komisijos 2009 m. spalio 13 d. protokolinį sprendimą (protokolo Nr. I-8RN-3RN) bei įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją grąžinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2010 m. vasario 26 d. protokoliniu sprendimu, įtvirtintu posėdžio protokole Nr. 56-1, nusprendė pripažinti Vidaus reikalų ministro 2009 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 1V-572 dalį, kuria panaikintas Leidimas, ir skundžiamą Ekspertų komisijos 2009 m. spalio 13 d. protokolo Nr. 1-8RN-3(RN) dalį pagrįstomis. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. P. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pripažino M. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir nubaudė teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 3 metus. Vilniaus apygardos teismas, minėtą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendį paliko nepakeistą.

Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs ir nagrinėjamoje byloje pateiktą kreipimąsi, 2011 m. liepos 7 d. nutarimu pripažino, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas atsiradus arba paaiškėjus šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytoms aplinkybėms, ir nenustatyta, kad prieš sprendžiant dėl tokio leidimo arba pažymėjimo panaikinimo atsiradus ar paaiškėjus šioms aplinkybėms asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčijamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį nenumatyta galimybė vertinti, ar su asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu ar operatyviniu tyrimu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, kad tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui, neatitinka iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus ir yra vertintinas kaip neproporcingas Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą varžymas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Komisijos ginčijami sprendimai, kuriais pareiškėjui M. P. panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat atmestas skundas dėl tokio sprendimo panaikinimo, priimti motyvuojant tuo, kad yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodyta aplinkybė, t. y. pareiškėjui dėl tyčinės nusikalstamos veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas, ir prieš sprendžiant dėl šio leidimo panaikinimo atsiradus minėtai aplinkybei, pareiškėjo M. P. patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nebuvo papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui. Tačiau teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, kad prieš priimant sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, pareiškėjo M. P. patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nebuvo papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, savaime nėra pagrindas panaikinti ginčijamą atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 1V-572 „Dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ dalį, susijusią su pareiškėju, kadangi Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime nurodė, kad teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime yra konstatavęs: teisės spragų pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Konstatuota, kad visais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams teisės spragą užpildyti ad hoc, jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, jeigu teismų galimybės taikyti teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją, priklausytų nuo to, ar tam tikras teisėkūros subjektas nepaliko savo nustatyto (teisės aktuose) teisinio reguliavimo spragų, ir bylas jie galėtų išspręsti tik po to, kai tos teisės spragos bus užpildytos teisėkūros būdu, tuomet reikėtų konstatuoti, kad spręsdami bylas teismai taiko ne teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją, o tik įstatymą (apibendrinta šios sąvokos prasme), kad jie ne vykdo teisingumą pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kad konstitucinėms vertybėms, inter alia asmens teisėms ir laisvėms, žala gali būti daroma (ir neatlyginama ar kitaip neatitaisoma) vien dėl to, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių nesureguliuoja teisiškai (arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai intensyviai); tai nesiderintų su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi ir reikštų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja.

Įvertinęs Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei minėtas konstitucinės doktrinos nuostatas, teismas konstatavo, kad sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas, gali būti priimamas ne tik atsiradus ar paaiškėjus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytoms aplinkybėms, bet ir papildomo tikrinimo metu įsitikinus, kad tolesnis asmens darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui. Įvertinęs aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame pareiškėjui M. P. 2009 m. rugpjūčio 3 d. buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, yra baigtas, pirmos instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo pareiškėjas M. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, yra įsiteisėjęs, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 6 punktą teistumo turėjimas už apysunkį nusikaltimą yra kliūtis išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, teismas padarė išvadą, kad Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. spalio 28 d. įsakymas ta dalimi, kuria buvo panaikintas Leidimas ir Komisijos 2010 m. vasario 26 d. protokolinis sprendimas Nr. 56 -1, yra pagrįsti, juos naikinti teismas nenustatė pagrindo. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas ir minėtą įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją pareiškėjui M. P. grąžinti Leidimą. Bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Ekspertų komisijos 2009 m. spalio 13 d. protokolinį sprendimą Nr. I-8RN-3(RN) nutraukė, kadangi tokio pobūdžio sprendimuose, kaip išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A16-696/2007, yra įforminamas tik siūlymas paslapčių subjektui. Kadangi siūlymas pats savaime pareiškėjo M. P. teisių ir pareigų neįtakoja, jis nelaikytinas administraciniu aktu, skundžiamu administracine tvarka, o ginti savo teises, susijusias su leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, turėjimu, pareiškėjas gali ginčydamas šiuo klausimu priimtą paslapčių subjekto sprendimą, kas šiuo atveju ir yra padaryta.

III.

Pareiškėjas M. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 dienos sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1. Nors teistumo turėjimas už apysunkį nusikaltimą yra kliūtis išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens patikimumo pažymėjimą (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktas), taip pat teistumo turėjimas už apysunkį nusikaltimą sudaro pagrindą išduotam leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens patikimumo pažymėjimui panaikinti (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo nuteistas (apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo) tik 2011 m. gruodžio 2 d., Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1154/2011, o jam išduotas Leidimas buvo panaikintas 2009 m. spalio 28 d., kai pareiškėjo atžvilgiu dar tik buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Kadangi prieš pareiškėjo turėto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimą pareiškėjo patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nebuvo papildomai patikrintas, daro išvadą, jog tuo metu Leidimas jam buvo panaikintas pažeidžiant esminius, tiesiogiai iš Konstitucijos kylančius procedūrinius reikalavimus, t. y. neteisėtai. Vėlesnis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas, pareiškėjo vertinimu, gali sudaryti kliūtis leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pareiškėjui grąžinimu, tačiau negali būti traktuojamas kaip pašalinantis pareiškėjo turėto Leidimo panaikinimo metu padarytą Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies ir 48 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą. Be to, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. I-455-276/2011 ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1154/2011 jis yra padavęs kasacinį skundą (jo priėmimo klausimas bylos nagrinėjimo metu dar nebuvo išspręstas), tačiau teismas savo sprendime šios aplinkybės visiškai nenagrinėjo ir į ją neatsižvelgė. Šiuo metu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pareiškėjo kasacinis skundas jau yra priimtas nagrinėti. Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 363 straipsnį, kasacinio skundo priėmimas gali sudaryti pagrindą kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymui, t. y. kasacinio skundo priėmimas, nors ir esant įsiteisėjusiam apeliacinės instancijos teismo sprendimui ar nutarčiai, turi įtakos jų vykdymui. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pareigą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus galutinai pabaigtas minėtas baudžiamasis procesas dėl mano atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumo.

2. Pažymi, jog pareiškėjas patikslintame skunde buvo nurodęs, jog skundžiama Vidaus reikalų ministro įsakymo, kuriuo jam buvo panaikintas Leidimas, dalis yra neteisėta dar ir dėl to, kad neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų individualiems administraciniam aktams keliamų reikalavimų, kadangi nėra nurodytas konkretus faktinis pagrindas, t. y. objektyvūs duomenys (faktai), nulėmę tokio sprendimo priėmimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo keltų argumentų visiškai neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, t. y. neįvertino Vidaus reikalų ministro 2009 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. IV- 572 „Dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ dalies atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintiems individualiems teisės aktams keliamiems reikalavimams.

Atsiliepimas

Vilniaus AVPK atsiliepimu prašo M. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodė, kad 2011 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo apeliantas M. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, ir kuriuo teismas nusprendė M. P. nubausti atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 metus, įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 2 d. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 336 straipsnio 3 dalis). Tokia teisinė situacija įpareigojo atsakovą atleisti apeliantą iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje. Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu, 56 straipsnio 1 dalimi ir Vidaus reikalų ministro Įsakymu atleido iš vidaus tarnybos vyresnįjį inspektorių M. P.. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnio 1 dalimi su atleidžiamu iš vidaus tarnybos M. P. visiškai atsiskaityta.

Komisija atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Be argumentų, pateiktų atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad 2011 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, pareiškėją pripažino kaltu ir nubaudė atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 metus. Vilniaus apygardos teismas, minėtą bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendį paliko nepakeistą.

Vidaus reikalų ministerija atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo apeliaciniu skundu. Vertina, kad susiklosčiusioje sudėtingoje situacijoje – Konstituciniam teismui 2011 m. liepos 7 d. nutarimu pripažinus Įsakymo pagrindą – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą prieštaraujant Konstitucijai, o pareiškėją 2011 m. gruodžio 2 d. nuteisus, būtina vadovautis protingumo ir teisingumo principais. Vertinant objektyviai, pareiškėjas ginčijamo vidaus reikalų ministro sprendimo metu buvo padaręs nusikaltimą (nesvarbu, kad šis faktas konstatuotas vėliau). Todėl protinga ir teisinga, kad pareiškėjas nebegalėjo turėti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Atkreipia dėmesį, kad pagal Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Konstitucijai šio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas galioja tik į ateitį, todėl formaliai negali būti taikomas ginčijamam 2009 m. spalio 28 d. vidaus reikalų ministro įsakymui dėl nutarimo negaliojimo laike. Pastebi, kad tik vienas Konstitucinio Teismo teisėjas pareiškė atskirąją nuomonę šiuo aspektu. Nesutinka su teismo motyvu, kad Vidaus reikalų ministerija neatliko pareiškėjo papildomo tikrinimo: Vidaus reikalų ministerija atliko pareiškėjo papildomą tikrinimą 2009 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr.lD-6110 reikalavo iš pareiškėjo darbovietės Vilniaus AVPK papildomos informacijos, ją gavo ir svarstė komisijos posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Komisijos ginčijami sprendimai, kuriais pareiškėjui M. P. panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat atmestas skundas dėl tokio sprendimo panaikinimo, priimti motyvuojant tuo, kad yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodyta aplinkybė, t. y. pareiškėjui dėl tyčinės nusikalstamos veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas nustato, kad Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.

Dėl to, jog prieš Leidimo panaikinimą pareiškėjo patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nebuvo papildomai patikrintas, apeliantas daro išvadą, jog tuo metu Leidimas jam buvo panaikintas pažeidžiant esminius, tiesiogiai iš Konstitucijos kylančius procedūrinius reikalavimus, t. y. neteisėtai. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje inter alia nustatyta, kad asmuo gali būti pakartotinai tikrinamas, jeigu kyla įtarimas, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime „Dėl valstybės ir tarnybos paslapčių“ yra pažymėjęs, kad toks asmens pakartotinis tikrinimas pagal šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalį būtų galimas tik norint nustatyti, ar nėra 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytų aplinkybių, t. y. ar asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos nėra atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad 2009 m. gegužės 18 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl galimai pareiškėjo įvykdytų nusikalstamų veikų buvo nustatyta gavus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriaus raštą (I t., b. l. 30), be to, Vidaus reikalų ministerija, gavusi minėtą raštą, 2009 m. rugpjūčio 12 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prašydama suteikti šiuo klausimu papildomą informaciją, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo jokio pagrindo prieš sprendžiant dėl Leidimo panaikinimo, imtis papildomo tyrimo. Ta aplinkybė, kad prieš priimant sprendimą dėl Leidimo panaikinimo pareiškėjo M. P. patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nebuvo papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, šiuo atveju nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 1V-572 „Dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ dalį, susijusią su pareiškėju.

Nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo pareiškėjas M. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. I-455-276/2011 ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1154/2011 jis yra padavęs kasacinį skundą, kuris Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra priimtas nagrinėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė neturi jokios reikšmės ginčo santykiams, kadangi Leidimas buvo panaikintas remiantis ta aplinkybe, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o tai yra pakankamas pagrindas Leidimo panaikinimui (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 13 punktas, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktą teistumo turėjimas už apysunkį nusikaltimą yra kliūtis išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsižvelgiant į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas ir minėtą įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją pareiškėjui M. P. grąžinti Leidimą.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Vidaus reikalų ministro 2009 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. IV- 572 „Dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ dalies atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintiems individualiems teisės aktams keliamiems reikalavimams. Teisėjų kolegija nustatė, kad skundžiamas Vidaus reikalų ministro 2009 m. spalio 28 d. įsakymas atitinka individualiam aktui keliamus reikalavimus: jame nurodytos teisės normos, kuriomis vadovaujantis priimtas įsakymas (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1V-145, 6.4 punktas), taip pat nurodytas faktinis įsakymo pagrindas – Ekspertų komisijos 2009 m. spalio 13 d. posėdžio sprendimas, kuriame yra aiškiai nurodyta faktinė aplinkybė, kuria grindžiamas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pareiškėjui panaikinimas: M. P. Vilniaus AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, taip pat nurodoma, kad ši informacija pateikta Vilniaus AVPK 2009 m. spalio 12 d. rašte Nr. 10-S-19319. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacijos trūkumas – aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šio pareiškėjo argumento – nėra pakankamas pagrindas keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Ekspertų komisijos 2009 m. spalio 13 d. protokolinį sprendimą Nr. I-8RN-3(RN) pirmosios instancijos teismas nutraukė pagrįstai, kadangi tokio pobūdžio sprendimuose, kaip išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A16-696/2007, yra įforminamas tik siūlymas paslapčių subjektui. Kadangi siūlymas pats savaime pareiškėjo M. P. teisių ir pareigų neįtakoja, jis nelaikytinas administraciniu aktu, skundžiamu administracine tvarka, o ginti savo teises, susijusias su leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, turėjimu, pareiškėjas gali ginčydamas šiuo klausimu priimtą paslapčių subjekto sprendimą, kas šiuo atveju ir yra padaryta.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo ginčui aktualios administracinių teismų praktikos, todėl naikinti sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiStasys GagysVaida Urmonaitė-MaculevičienėVirgilijus Valančius