Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Evaldo Gražio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. K. ir jo gynėjo advokato Ruslano Mazurovo skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjo 2019 m. birželio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 14 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą – automobilį, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 5 d. 20.00 val. iki 2019 m. kovo 6 d. 8.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pabrobė aikštelėje stovėjusį neužrakintą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį E. J., užkurdamas jį automobilio viduje rastais rakteliais, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai E. J. 800 Eur turtinę žalą.

2. Kaltinamasis A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka ir pagrindais laikinai sulaikytas 2019 m. kovo 13 d.

5. Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundus tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo A. K. ir jo gynėjo Ruslano Mazurovo skundus atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. ir jo gynėjo advokato Ruslano Mazurovo skundai tenkinami.

6. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos yra nustatytos BPK 121 straipsnyje. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ir pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamas veikas. Patikrinus bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo kaltinamajam A. K. pratęsimu, konstatuojama, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokiais duomenimis laikytini: liudytojų apklausos, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai ir kiti rašytiniai bylos duomenys. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, o šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje duomenų, leidžiančių manyti, kad A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teismo vertinimu, pakanka. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl suėmimo paskyrimo ar pratęsimo įtariamajam ar kaltinamajam, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kiek yra būtina nustatant, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, todėl dėl kaltinamojo veikos kvalifikavimo pagrįstumo apygardos teismas nepasisako.

7. Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas kaltinamajam A. K. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo pagrindus.

8. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas/tęsiamas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

9. A. K. yra kaltinamas padaręs vieną BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato baudą, areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Nors galimybė skirti griežtą bausmę padidina bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Baudžiamosios bylos duomenimis A. K. iki sulaikymo turėjo pastovią gyvenamąją vietą, gyveno kartu su savo drauge (duomenys neskelbtini). Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad kaltinamasis, nors ir epizodiškai, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitose įmonėse. Šių aplinkybių teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino, formaliai konstatuodamas, kad suėmimo skyrimo pagrindai neišnykę, tačiau nutartyje iš esmės nenurodyti jokie motyvai, pagrindžiantys tokią apylinkės teismo išvadą. Nors A. K. 2019 m. vasario 19 d. yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos galimo padarymo laikas, duomenys apie administracinius pažeidimus bei darbą, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis į šią šalį gyventi išvykęs nebuvo, ką neabejotinai patvirtina ir jo sulaikymo vieta. Nors anksčiau kaltinamasis yra deklaravęs išvykimą ir į (duomenys neskelbtini), tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo manyti, kad jis šioje valstybėje turi ryšių, kurie jam leistų pasislėpti nuo teismo. Kaip matyti iš kaltinimo, nusikalstama veika buvo įvykdyta laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 5 d. 20.00 val. iki 2019 m. kovo 6 d. 8.00 val. Kaltinamasis buvo sulaikytas tik 2019 m. kovo 13 d., kas leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo nusikalstamos veikos įvykdymo iki jo sulaikymo turėdamas galimybę bėgti (slėptis), tokių veiksmų kaltinamasis neatliko. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, todėl nepritartina apylinkės teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

10. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamajam A. K. tęsti suėmimo terminą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. pagrįstai manant, jog jis BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip jau minėta, A. K. yra kaltinamas padaręs vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, taigi jis patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, kadangi objektyvių duomenų, jog kaltinamasis planuoja ir ateityje daryti nusikalstamas veikas, baudžiamojoje byloje nėra. Nors A. K. praeityje buvo teistas, tame tarpe ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 d., tačiau dėl šių nusikaltimų jis buvo teistas 2004 m. birželio 11 d. ir 2004 m. spalio 18 d. nuosprendžiais, iš pataisos įstaigos į laisvę, atlikus bausmę, paleistas 2005 m. gruodžio 30 d. Dar kartą kaltinamasis teistas 2006 m. rugpjūčio 28 d. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje – jam paskirta laisvės apribojimo bausmė. Be to, kaltinamasis vieną kartą teistas ir 2014 m., tame tarpe ir už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, tačiau vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, neatliktos bausmės vykdymas buvo atidėtas ir jis iš pataisos namų paleistas 2015 m. balandžio 29 d. Naujų nusikaltimų iki kaltinime nurodytos veikos galimo įvykdymo padaręs nebuvo, o ir administracinėmis nuobaudomis yra baustas tik du kartus: 2019 m. kovo 13 d. ir 2018 m. gruodžio 27 d., už pažeidimus, nesusijusius su nusižengimais nuosavybei. Nors šios aplinkybės charakterizuoja kaltinamąjį labiau neigiamai, tačiau nėra pakankamos daryti išvadą, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus.

12. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ir termino tęsimas, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Suėmimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų (užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms). Be to, teismų praktikoje yra pripažįstama, jog po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, pagrindo išvadai apie ypatingą A. K. pavojingumą visuomenei ir būtinybę dar ilgesnį laiką jį laikyti izoliuotą nuo visuomenės nėra. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad kaltinamasis A. K. šiame ikiteisminiame tyrime suimtas jau pakankamai ilgą laiką – nuo 2019 m. kovo 13 d. (nors šis terminas ir nėra neleistinos trukmės), taip pat įvertinusi baudžiamojo proceso trukmę ir eigą, atsižvelgusi į A. K. asmenybę, sprendžia, kad šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyta kardomųjų priemonių paskirtis gali būti įgyvendinta paskiriant jam švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Rašytinio pasižadėjimo neišvykti bei įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina skyrimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), o tokių duomenų, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pakanka. Kaltinamajam išaiškintina, kad pažeidus šias kardomąsias priemones ar neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, gali būti sprendžiamas klausimas dėl griežtesnės kardomosios priemonės, įskaitant ir suėmimą, skyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 130 straipsniu, 135 straipsniu, 136 straipsniu

nutaria:

kaltinamojo A. K. ir jo gynėjo advokato Ruslano Mazurovo skundus tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutartimi kaltinamajam A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti šiomis kardomosiomis priemonėmis:

- rašytiniu pasižadėjimu neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini);

- įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje – įpareigoti kaltinamąjį A. K. kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 8 val. iki 10 val. (tuo atveju, kai nurodyta diena yra ne darbo diena, po jos einančią darbo dieną) registruotis Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate.

Išaiškinti A. K., kad jis privalo šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ar teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Įspėti A. K., kad, neatvykus pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ar teismą nurodytu laiku be svarbios priežasties bei pažeidus rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas, jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė – suėmimas.

Kaltinamąjį A. K. nedelsiant paleisti iš suėmimo.

Nutartį ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti pasirašytinai įteikti kaltinamajam, nutartį išsiųsti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono komisariatui ir Kauno tardymo izoliatoriui.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.