Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens V. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos pilietis V. R. perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Norderšteto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. išduotą Europos arešto orderį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

2. EAO „e“ punkte nurodyta, jog V. R. įtariamas padaręs 9 nusikalstamas veikas, numatytas Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje, 242 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 1 dalies 2 sakinio 1, 3 punktuose. Nusikalstamos veikos buvo padarytos nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. Norderštete ir Hamburge. Šios nusikalstamos veikos yra skirtingų lengvųjų automobilių sugadinimas ir lengvųjų automobilių dalių (vairų, vairo oro pagalvių, priekinių žibintų, automobilio buferių, navigacijos prietaisų ir kitų daiktų) pasisavinimas. Įtariama, kad V. R. bendrininkavo padarant šias nusikalstamas veikas.

3. Vykdant EAO, Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijų ieškomas V. R. buvo sulaikytas 2022 m. vasario 21 d., 11.30 val., Lietuvos Respublikoje, Kaune. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakyta V. R. skirti kardomąją priemonę – suėmimą. Įtariamajam V. R. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 23 d., nustatant sąlygas: nuolat visą parą dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; būti nustatytoje namų zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 20.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai tiesiogiai susiję su darbo ar kitomis iš anksto su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir (ar) prokuroru, teisėju suderintomis funkcijomis, taip pat jo pareigomis šiame tyrime bei esant sveikatos sutrikimams – gydymo įstaigose; neišvykti už Lietuvos Respublikos ribų. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. kovo 31 d. nutarimu buvo pakeistos intensyvios priežiūros sąlygos nurodant, kad V. R. įpareigojamas nuo 2022 m. balandžio 2 d. būti namų zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kitos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. vasario 22 d. nutartimi nustatytos sąlygos paliktos nepakeistos.

4. 2022 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje V. R. dalyvaujant gynėjai advokatei I. M. buvo supažindintas su EAO turiniu, taip pat jam buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka bei teisinės tokio perdavimo pasekmės. V. R. nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka EAO išdavusiai Vokietijos Federacinei Respublikai. Jis nurodė, kad darant nusikalstamas veikas, nurodytas EAO, buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje Vokietijoje, nusikaltimus darė vienas, vyko tyrimas ir byla buvo perduota į teismą Hamburge, teisme išnagrinėta priimant nuosprendį, paskirta bausmė, kurią atliko net dvejose įkalinimo įstaigose Damtore ir Belwerdyje. Teismo sprendimu buvo paleistas iš įkalinimo vietos su sąlyga, kad išvyks iš Vokietijos, ką jis ir padarė, grįžo į Lietuvą. Lietuvoje įsidarbino, nesislapstė, nes neturėjo ir priežasties slapstytis, nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos išvykęs nuo to laiko nebuvo. Yra įsitikinęs, kad bausmę dėl EAO nurodytų veikų pilnai atliko. Visus dokumentus, kurie patvirtina jo žodžius, yra palikęs Vokietijoje, ten, kur nuomojosi butą, kurio adreso nebeatsimena.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. kovo 25 d. raštu buvo kreiptasi į Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingas institucijas dėl papildomos informacijos, susijusios su V. R. EAO, o būtent, ar dėl EAO nurodytų nusikalstamų veikų V. R. Vokietijoje buvo suimtas, nuteistas ir atliko jam paskirtą bausmę, pateikimo.

6. Vokietijos Federacinės Respublikos prokuroras 2022 m. kovo 31 d. raštu Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė atsakymą, kad įtariamasis atliekamame tyrime dar nėra nuteistas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

8. V. R. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį ir atsisakyti perduoti jį Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Skundą grindžia šiais argumentais.

8.1. Perduotino asmens manymu, Vilniaus apygardos teismas pažeidė BK 9¹ straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 71¹, 73 straipsniuose bei Pamatiniame sprendime nustatytus reikalavimus.

8.2. V. R., remdamasis BK 9¹ straipsnio 5 dalimi, teigia, jog jis nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka EAO išdavusiai Vokietijos Federacinei Respublikai. Darant nusikalstamas veikas, nurodytas EAO, buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje Vokietijoje, nusikaltimus darė vienas, vyko tyrimas ir byla buvo perduota į teismą Hamburge, teisme išnagrinėta priimant nuosprendį, paskirta bausmė, kurią atliko net dvejose įkalinimo įstaigose Damtore ir Belwerdyje. Teismo sprendimu buvo paleistas iš įkalinimo vietos su sąlyga, kad išvyks iš Vokietijos, ką jis ir padarė, grįžo į Lietuvą. Lietuvoje įsidarbino, nesislapstė, nes neturėjo ir priežasties slapstytis, nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos išvykęs nuo to laiko nebuvo. Yra įsitikinęs, kad bausmę dėl EAO nurodytų veikų pilnai atliko. Visus dokumentus, kurie patvirtina jo žodžius, yra palikęs Vokietijoje, ten, kur nuomojosi butą, kurio adreso nebeatsimena.

8.3. V. R., remdamasis BPK 71¹ straipsnio 10 dalimi, teigia, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje jam nėra paskirtas lietuviškai kalbantis gynėjas. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis bėgs, slėpsis. Jo atžvilgiu išduotam EAO yra nurodyta daug neteisingų aplinkybių, kurias jis pats, kai tik galės, ketina išsiaiškinti su Vokietijos Federacinės Respublikos pareigūnais. Jam nėra jokios būtinybės slapstytis, nes Lietuvoje jis dirba ir turi draugę, gyvenamąją vietą. Perdavimas pagal EAO būtų akivaizdžiai neproporcingas atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą, jo asmenybę.

8.4. Prie skundo pridėjo medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti, kad 2022 m. sausio 6 d. jam nustatytas kelio bursitas, menisko plyšimas, taikytas gydymas bei nustatytas lėtinis kelio sąnario nestabilumas, priekinis kryžminis raištis ar priekinis vidinio menisko ragas. Po 6 mėnesių, t. y. 2022 m. liepos mėn., rekomenduojama atlikti priekinių kryžminių raiščių operaciją. Todėl, V. R. teigimu, jo perdavimas į Vokietijos Federacinę Respubliką sutrukdytų numatytai būtinai kryžminių raiščių operacijai bei pablogintų sveikatos būklę.

9. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga ir skundo argumentais, sprendžia, kad pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį nėra, V. R. Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal 2021 m. gegužės 10 d. EAO perduotas teisėtai ir pagrįstai.

11. Asmens perdavimo pagal EAO pagrindai, sąlygos ir procesas reglamentuojami Pamatiniame sprendime, BK 9¹ straipsnyje bei BPK 71¹ – 76 straipsniuose.

12. Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos išduoto EAO „e“ punkte nurodyta, jog V. R. įtariamas padaręs 9 nusikalstamas veikas, numatytas Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje, 242 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 1 dalies 2 sakinio 1, 3 punktuose. Nusikalstamos veikos buvo padarytos nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. Norderštete ir Hamburge. Šios nusikalstamos veikos yra skirtingų lengvųjų automobilių sugadinimas ir lengvųjų automobilių dalių (vairų, vairo oro pagalvių, priekinių žibintų, automobilio buferių, navigacijos prietaisų ir kitų daiktų) pasisavinimas. Įtariama, kad V. R. bendrininkavo padarant šias nusikalstamas veikas. Žemesnysis teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad veikos, kurių padarymu įtariamas V. R., nėra pažymėtos nusikaltimų, dėl kurių netaikoma abipusio baudžiamumo taisyklė, sąraše, tačiau pagal faktines aplinkybes jos atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1, 2 dalyse. Visgi iš minėto EAO „e“ punkto I dalies matyti, kad EAO išdavusi Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentinga teisminė institucija veikas, dėl kurių padarymo įtariamas V. R., yra pažymėjusi kaip patenkančias į Pamatinio sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą 32 veikų sąrašą (organizuota vagystė arba ginkluotas plėšimas). Pagal minėto Pamatinio sprendimo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, už joje pateiktame sąraše nurodytas nusikalstamas veikas, jei EAO išduodančioje valstybėje narėje už jas baudžiama laisvės atėmimu arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – bent treji metai, ir laikantis jų apibrėžimo išduodančios valstybės narės teisėje, taikomas perdavimas pagal Europos arešto orderį, atsižvelgiant į šio Pamatinio sprendimo reikalavimus ir netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo.

13. Pagal Pamatinio sprendimo preambulės 6 punktą, šiame pamatiniame sprendime numatytas Europos arešto orderis baudžiamosios teisės srityje yra pirmoji konkreti priemonė, įgyvendinanti abipusio pripažinimo principą, kurį Europos Vadovų Taryba pavadino teisminio bendradarbiavimo „kertiniu akmeniu“. Preambulės 10 punkte numatyta, kad Europos arešto orderio mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, kad vykdančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios šalies kompetentinga institucija turi pasitikėti EAO išdavusios valstybės pateikta informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos duomenimis. Tuo labiau, kad ir pats perduotinas asmuo aplinkybių, sietinų su abipusio baudžiamumo tikrinimu, neginčija.

14. V. R. skunde teigia, kad už veikas, nurodytas EAO, jis jau buvo nuteistas Vokietijoje ir atliko bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad šios jo ginčijamos aplinkybės buvo patikrintos pareikalaujant papildomų duomenų iš EAO išdavusios valstybės narės kompetentingos institucijos. Gauta minėtas skunde nurodytas aplinkybes paneigianti informacija, kad V. R. nėra nuteistas už EAO nurodytas veikas. Pagrindo nepasitikėti pateiktais duomenimis nėra. Tuo pačiu nėra pagrindo pripažinti esant BK 9¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą asmens neperdavimo EAO išdavusiai valstybei pagrindą.

15. V. R. taip pat nurodo, kad jo perdavimas pagal EAO būtų akivaizdžiai neproporcingas. Būtinybės jam slapstytis nėra. Turėdamas galimybę ketina pats išsiaiškinti su Vokietijos pareigūnais dėl EAO nurodytų neteisingų aplinkybių, Lietuvoje jis dirba, turi draugę, gyvenamąją vietą. Pagal Pamatinio sprendimo preambulės 7 punkto nuostatas, vadovaujantis proporcingumo principu, nustatytu Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje, šis pamatinis sprendimas nereglamentuoja daugiau nei būtina šiam tikslui pasiekti. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio, Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 1 punkto nuostatas, Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų. Vertinant V. R. pateiktus argumentus pažymėtina, kad EAO išdavusi Vokietijos Federacinė Respublika, įvertinusi bylos duomenis, pasirinko būtent EAO kaip instrumentą tam, kad užtikrintų byloje vykdomo baudžiamojo proceso tikslus. Be minėtų V. R. nurodytų jo asmenybės duomenų yra būtina įvertinti ir kitas aplinkybes, tarp jų ir EAO įvardytų jo galimai įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir mastą. EAO nurodytos net 9 V. R. galimai padarytos nusikalstamos veikos, pažymėtos kaip patenkančios į Pamatinio sprendimo 2 straipsnio 2 dalies sąrašą. Ilgiausia laisvės atėmimo bausmė, numatyta Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio 1 dalies 1 sakinyje, yra 10 metų. Tai įvertinus pagrindo išvadai, kad EAO buvo išduotas dėl mažareikšmės veikos, nėra. Iš EAO nurodytų nusikalstamų veikų aprašymo spręstina, kad galimai įvykdytos veikos sietinos ir turtinės žalos nukentėjusiesiems padarymu, tad procese būtina užtikrinti ir jų interesų veiksmingą apsaugą. Iš V. R. pateiktų paaiškinimų taip pat negalima spręsti, kad jis ketina imtis konkrečių veiksmų tam, kad jo atžvilgiu Vokietijos Federacinės Respublikos vykdomo baudžiamojo proceso tikslai būtų pasiekti taikant ne EAO, o kitą, mažiau jo teises ir laisves ribojantį instrumentą (-us). Įvertinus šių aplinkybių visumą, pagrindo išvadai apie pažeistą proporcingumo principą nėra.

16. V. R. savo nesutikimą būti perduotu pagal EAO grindžia ir tuo, kad Vokietijoje jam nėra paskirtas lietuviškai kalbantis gynėjas. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. R. du kartus (EAO vykdymo bylos l. 22–24, 52) buvo išaiškintos jo procesinės teisės, tarp jų ir BPK 71¹ straipsnio 10 dalyje numatyta teisė kreipiantis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašyti, kad iki jo perdavimo iš Lietuvos Respublikos Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje jam būtų paskirtas gynėjas. Duomenų, kad nustatyta tvarka jis būtų kreipęsis su tokiu prašymu, byloje nėra. V. R. galimybė realizuoti minėtą procesinę teisę nėra užkardyta, tačiau paminėtina, kad pagal BPK 71¹ straipsnio 10 dalies reglamentavimą, asmens prašymas Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje paskirti gynėją nesustabdo klausimo dėl asmens perdavimo iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį nagrinėjimo ir asmens, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, perdavimo vykdymo.

17. V. R. taip pat nurodo turintis sveikatos problemų, ką, jo teigimu, patvirtina pateikti medicininiai dokumentai. Iš 2021 m. birželio 1 d. epikrizės matyti, kad V. R. buvo diagnozuotas lėtinis kelio sąnario nestabilumas, užpakalinis kryžminis raištis ar užpakalinis vidinio menisko ragas. Taikytas medikamentinis ir operacinis gydymas, skirtos gydymo rekomendacijos, nustatytas nedarbingumas iki 2021 m. birželio 7 d. Iš pateikto 2022 m. sausio 6 d. medicinos dokumento išrašo/siuntimo matyti, kad V. R. diagnozuotas kelio bursitas, menisko plyšimas, kitos patikslintos poprocedūrinės būklės. Iš šių duomenų spręstina, kad V. R. diagnozuotos tam tikros lėtinio pobūdžio ligos, nekeliančios rimto pavojaus jo gyvybei. Skunde nurodytų aplinkybių apie būtinumą atlikti operacinį gydymą ar paskirtą operacijos datą V. R. pateiktuose dokumentuose nėra. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo išvadai, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje V. R. nebus užtikrintos pagrindinės žmogaus teisės ir (ar) laisvės, tarp jų ir teisė į būtinąją sveikatos apsaugą. Vokietijos Federacinė Respublika yra įsipareigojusi vykdyti tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus. Kita vertus pažymėtina, kad vadovaujantis Pamatinio sprendimo 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis, iki asmens perdavimo atsiradus naujų, išimtinių aplinkybių (dėl rimtų humanitarinio pobūdžio priežasčių, pavyzdžiui, jei yra rimto pagrindo manyti, kad dėl to akivaizdžiai kils pavojus prašomo perduoti asmens gyvybei ar sveikatai), perdavimas gali būti laikinai sustabdytas. Europos arešto orderis įvykdomas, kai tik išnyksta tokios priežastys.

18. Remiantis tuo, kas pasakyta, yra spręstina, kad imperatyvių ir diskrecinių EAO nevykdymo pagrindų, kurie neleistų V. R. perduoti Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti (BK 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalis), nėra nustatyta. EAO atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Pagrindo tenkinti V. R. skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2, 3 dalimis,

nutaria:

Skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.