- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-08
- Bylos Nr.
- e2S-171-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03769-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- Lietuvos jėzuitų
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ ir atsakovės Lietuvos jėzuitų provincijos atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9708-955/2018, kuria buvo nutraukta civilinė byla.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo partneriai“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos jėzuitų provincijos 17 554,09 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. 2018 m. spalio 23 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovės atstovas pareiškė, kad atsisako ieškinio.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja 2018 m. spalio 26 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą nutraukė ir priteisė iš ieškovės BUAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ atsakovei Lietuvos jėzuitų provincijai 800,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
4. Teismas konstatavo, kad šioje byloje atsakovė pateikė tik 1 972,30 Eur bylinėjimosi išlaidų detalizaciją. Nesant 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pagrindimo, netenkintinas atsakovės prašymas dėl šių išlaidų priteisimo. Prašomos priteisti 1 972,30 Eur išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.2, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio. Byla laikytina pakankamai sudėtinga, reikalaujanti tam tikrų specialiųjų žinių, todėl darbo ir laiko sąnaudos ruošiantis bylai ir dalyvaujant jos procese yra ženklios. Nors byla baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, tačiau vertintina, kad ieškovė dar iki prasidedant teisminiams ginčams siuntė siūlymus ir paklausimus atsakovei dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė į juos neatsiliepė ir nesiekė ginčo išspręsti taikiai. Be to, ieškovė yra bankrutuojanti įmonė ir priteista bylinėjimosi išlaidų suma gali turėti tiesioginę įtaką įmonės galimybėms tenkinti kitų kreditorių finansinius reikalavimus. Atsižvelgus, jog byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, byloje vyko du parengiamieji teismo posėdžiai, iš kurių antrame ieškovė pareiškė atsisakanti ieškinio, atsakovės prašomos priteisti 1 972,30 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai mažinamos iki 800,00 Eur. Ši suma priteistina atsižvelgus, jog atsakovės atstovas teikė byloje atsiliepimą į ieškinį, du kartus vyko iš Vilniaus į Kauną į parengiamuosius teismo posėdžius, taip pat atstovas atsakovės organizacijoje surinko didelės apimties dokumentaciją, kurios pagrindu išvadą teikiančios institucijos patvirtino, jog polichromijos tyrimo darbai ginčo objektuose nebuvo atlikti, o šių išvadų pagrindu ieškovė nusprendė atsisakyti visų reikalavimų atsakovei. Nustatant priteistiną sumą vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovė BUAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB Bankroto administravimo partneriai“ prašė Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.
6. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes jos susidarė dėl pačios atsakovės veiksmų (neveikimo). Bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai apskritai neturėjo būti priteistos. Teismas, neatsižvelgė į atsakovės nesąžiningumą. Ieškovas teikė ieškinį atsakovei, negavęs iš jos jokio atsakymo bei informacijos dėl susidariusios skolos buvimo/nebuvimo, nors pagal Įmonių bankroto įstatymą bankroto administratorius turi teisę gauti informaciją apie įmonę, kuriai iškelta bankroto byla, iš su bankrutuojančia įmone susijusių juridinių asmenų. Ieškinys buvo reiškiamas bankroto administratoriui vykdant įstatymo nustatytą pareigą. Atsakovei nepateikus skolą paneigiančių dokumentų BUAB „Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutas“ bankroto administratoriui pagrįstai sustiprėjo nuomonė dėl atsakovės skolos ieškovei realumo. Atsakovė turėjo galimybę skolą ieškovei paneigiančius dokumentus pateikti atsakant į ieškovės 2017 m. balandžio 13 d. siųstą raginimą ir 2017 m. rugsėjo 7 d. prašymą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, tačiau to nepadarė. Bankroto administratorius teismui ieškinį dėl skolos priteisimo pateikė beveik po metų nuo pirmojo raginimo išsiuntimo dienos, todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti prašomą informaciją ir paneigti savo skolą ieškovei. Atsakovei pateikus prašomus dokumentus ieškovė nebūtų pateikusi atsakovei ieškinio dėl skolos priteisimo. Jei atsakovė būtų pakankamai atidi ir rūpestinga, ginčas tarp ieškovės ir atsakovės nebūtų kilęs. Atsakovės aplaidumas lėmė, kad ieškovė turėjo inicijuoti teisminį procesą, o atsakovė turėjo patirti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės pasyvumas ir nebendradarbiavimas, tiek atsakovei, tiek ieškovei nepateikimas svarbios informacijos rodo atsakovės nesąžiningumą. Ji privalo prisiimti pasekmes, kilusias dėl jos pačios neveikimo, neperkeliant jų ieškovei.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė Lietuvos jėzuitų provincija prašė skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovė nereagavo į 2017 m. balandžio 13 d. reikalavimą sumokėti skolą, nes 2017 m. rugsėjo 7 d. prašymas atsakovei nebuvo pateiktas. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad, jeigu atsakovė būtų pateikusi 2017 m. rugsėjo 7 d. prašytus dokumentus, ieškovė ieškinio nebūtų reiškusi. Visą informaciją apie aplinkybes, patvirtinusias aiškų ieškinio nepagrįstumą buvo žinoma buvusioms ieškovės vadovėms, tačiau ieškovė šių aplinkybių nevertino. Ieškovės administratorius veikė neapdairiai ir nerūpestingai. Aplinkybė, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, nėra pagrindas reikšmingai sumažinti atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Laikant, kad atsakovė nepakankamai bendradarbiavo su ieškove, todėl turi prisiimti nuostolius, būtina apklausti buvusias ieškovės vadoves, kurios patvirtino, kad administratoriui buvo žinoma, kad ieškovė neturi teisės reikalauti skolos iš atsakovės.
Šalies argumentai
8. Atskirajame skunde atsakovė Lietuvos jėzuitų provincija prašė pakeisti 2018 m. spalio 26 d. nutartį ir priteisti visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 3 182,30 Eur. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nėra pagrindusi dalies – 1 210,00 Eur savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes kartu su atsiliepimu pateiktas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantis pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad iki šio etapo byloje atsakovė patyrė nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė 2018 m. spalio 19 d. pateikė papildomą prašymą dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame papildomai paaiškino, kad su atsiliepimu pateiktas kvitas patvirtina išlaidas, patirtas pateikus byloje atsiliepimą, o su 2018 m. spalio 19 d. prašymu teikiamas kvitas bei išlaidų detalizacija pagrindžia vėliau patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2018 m. spalio 23 d. teismo posėdyje nurodė ieškovui, kad byloje yra pareikšti du prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų: su atsiliepimu bei 2018 m. spalio 19 d. prašymu. Skundžiamoje nutartyje vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, išlaidos atsiliepimui nėra vertinamos, vien tik analizuojamos kitos 2018 m. spalio 19 d. prašyme įvardintos atsakovės išlaidos. Be to, iš bylos medžiagos aišku, kad pateiktas atsiliepimas buvo parengtas atsakovės atstovo. Tai suponuoja aiškią išvadą, kad šio procesinio dokumento parengimas reikalavo išlaidų.
8.2. Teismas nepagrįstai sumažino priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą. Tai, kad raštu nebuvo atsakyta į nepagrįstą reikalavimą sumokėti skolą, nėra pagrindas mažinti atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Byloje nėra nustatytas netinkamas atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu. Siūlymo iš ieškovės atsakovė nėra gavusi, tačiau vien tik nepagrįstą prašymą dėl skolos sumokėjimo. Į reikalavimą dėl skolos atsakovė atsiliepė ir iš žodinės komunikacijos su buvusia ieškovės vadove gavo patvirtinimą, kad administratorius yra informuotas, jog atsakovė nėra skolinga. Administratorius, be abejonės, bendravo su buvusiomis ieškovės vadovėmis ir žinojo, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei. Todėl bylinėjimosi išlaidos byloje atsirado dėl ieškovės administratoriaus nerūpestingumo. Teismas prašymo dėl liudytojų apklausos pirmajame parengiamajame teismo posėdyje netenkino, ši aplinkybė liko nenustatyta. Iš administratoriaus perimtų dokumentų aiškiai matyti, kad polichromijos darbai nebuvo atlikti. Skundžiamos nutarties dalis, kurioje nurodyta, kad atsakovė nepakankamai komunikavo su ieškove iki bylos pradėjimo, yra nepagrįsta. Aplinkybė, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, nėra pagrindas reikšmingai sumažinti atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį. CPK nustato baigtinį sąrašą aplinkybių, kurios turi būti įvertintos sprendžiant dėl išlaidų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis, atlyginimo. Dar iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdžio atsakovė pateikė papildomus įrodymus, įrodančius, kad darbai, už kuriuos reikalaujama apmokėjimo, nebuvo atlikti. Tuo tarpu ieškovė ieškinio atsisakė tik susipažinus su Kultūros paveldo departamento ir Kultūros paveldo centro išvadomis, kur buvo nurodyta ne tik tai, kad polichromijos tyrimai nėra atlikti, tačiau ir tai, kad net nebuvo išduotas būtinas leidimas tokių darbų atlikimui. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį. Tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriai nėra patenkinti įmonės administratorius veikla, tai yra pagrindas ne mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau kreditoriams spręsti, ar jiems priimtinas toks veikimas.
9. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutas“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo partneriai“ prašė atsakovės atskirojo skundo netenkinti.
10. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė teismui nepateikė patirtų išlaidų apskaičiavimo dėl 1 210,00 Eur sumos. Atsakovė pateikė grynųjų pinigų paėmimo kvitą, tačiau už kokių veiksmų atlikimą jos buvo patirtos nedetalizavo, nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo. Teismas pagrįstai sumažino ir atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, kadangi konstatavo atsakovės nesąžiningumą. Ieškovė nebūtų reiškusi šio ieškinio, jei atsakovė būtų tinkamai ją informavusi apie skolos nebuvimą. Atsakovė turėjo pareigą atsakyti administratoriui, o ne kreiptis į įgaliojimus praradusią buvusią ieškovės vadovę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismui nutraukus bylą, kai ieškovė atsisakė ieškinio.
13. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Taip pat įstatyme yra numatyta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio (CPK 140 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė BUAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos jėzuitų provincijos 17 554,09 Eur už atliktus darbus pagal 2014 m. gegužės 20 d. projektavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 14/05/20, iš jų 14 682,04 Eur skolos, 2 872,05 Eur kompensacinių palūkanų, taip pat 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys teisme buvo priimtas ir išsiųstas atsakovei atsiliepimui į ieškinį pateikti.
15. Atsakovė Lietuvos jėzuitų provincija 2018 m. balandžio 17 d. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje.
Dėl ieškovės atskirojo skundo
16. Pagrindinis apeliantės BUAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ argumentas, dėl ko teismas neturėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų yra tai, kad atsakovės veiksmai buvo netinkami, nes ji su ieškove nebendradarbiavo, į pranešimus nereagavo, su ieškove nesusisiekė, dokumentų, paneigiančių skolą ieškovei nepateikė, todėl turi prisiimti savo nerūpestingumo pasekmes.
17. Ieškovė 2018 m. spalio 23 d. teismui pareiškė, kad ieškinio atsisako, prašė atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti, nes išlaidos susidarė dėl pačios atsakovės kaltės.
18. Pažymėtina, jog CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių, atsižvelgiant į bylos baigtį. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
19. Teismo procesinis sprendimas nutraukti civilinę bylą, ieškovui atsisakius ieškinio, prilygsta bylos išsprendimui atsakovo naudai, nes jam nereikės atsakyti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus. Taigi, tokiu atveju sprendžiant šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teisiškai reikšmingos yra priežastys, lėmusios ieškovo ieškinio atsisakymą.
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė atsisakė ieškinio, nes bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad polichromijos tyrimai nebuvo atliekami. Atsakovės Lietuvos jėzuitų provincijos deklaratyvūs teiginiai, kad šios aplinkybės ieškovei buvo žinomi anksčiau nėra pagrįsti rašytiniai įrodymais. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovės atstovas tik 2018 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Kultūros paveldo centrą dėl informacijos pateikimo. Gautas atsakymas ir kiti dokumentai teisme buvo gauti 2018 m. rugpjūčio 10 d. (DOK Nr. 89875). Kad polichromijos tyrimai ir polichromijos medžiagų moksliniai tyrimai patvirtino Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2018 m. spalio 18 d. išvadoje Nr. TS-173-(3.28) (DOK -119695). Būtent šių aukščiau nurodytų dokumentų pateikimas teismui, turėjo įtakos ieškovės sprendimui atsisakyti ieškinio. Kitų, šias aplinkybes paneigiančių, įrodymų atsakovė nepateikė, todėl teismas kritiškai vertina atsakovės teiginius, kad ieškovę nagrinėjamu atveju atstovaujančiai bankroto administratorei šios aplinkybės buvo žinomos. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė būtų atsakiusi į bankroto administratorės 2017 m. balandžio 13 d. raginimą apmokėti skolą Nr. KPRST/6 ir 2017 m. rugsėjo 7 d. prašymą pateikti informaciją Nr. KPRST/6.
21. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas tiesioginiai lėmė ieškovės pareikštas ieškinys. Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos jėzuitų provincijos patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų susidariusios išskirtinai dėl jos (netinkamų) veiksmų, o ieškovei atsisakius ieškinio, buvo priimta iš esmės atsakovei palanki teismo nutartis. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės BUAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ atskirojo skundo (CPK 94 str. 1 d., 93 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl atsakovės atskirojo skundo
22. Tuo tarpu, apeliantė Lietuvos jėzuitų provincija, nesutikdama su teismo nutartimi, atskirajame skunde teigė, kad teismas be pagrindo sumažino jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovei informacija, jog nebuvo atliekami polichromijos tyrimo darbai buvo žinoma jau anksčiau. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Apie tai, kada ieškovės atstovei bankroto administratorei tapo žinomos aplinkybės, teismas pasisakė šios nutarties 20 pastraipoje, todėl iš naujo nurodytų argumentų nekartoja.
23. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo.
24. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.).
25. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju turi būti atsižvelgiama į šios bylos specifiką (ieškinį pareiškė bankrutavusi įmonė), į tai, kad atsakovė neatsakė į bankroto administratorės prašymus, į tai, kad nagrinėjamos bylos apimtis nėra didelė, byloje nagrinėjamu klausimu yra suformuota teismų praktika, o teisinis bylos vertinimas nėra sudėtingas, vykusių parengiamųjų posėdžių trukmė tik 34 min. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors ir atsakovės teismui deklaruotos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, tačiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
26. Kiti atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo šių išlaidų dydžio keisti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.