Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei A. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ prašė iš atsakovės A. L. priteisti 3 020,65 Eur negrąžintą paskolos dalį, 365,22 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2022-04-16 iki 2022-09-01, 13,18 Eur vėlavimo palūkanų, 594,73 Eur administravimo mokestį, 14,77 Eur nuostolių atlyginimą, 27 proc. nuostolių atlyginimą, neviršijant bendros 1 440,12 Eur sumos, 281,73 Eur sutarties sudarymo mokestį, 27,51 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1 šalys 2021-10-24 sudarė paskolos sutartį Nr. 2269788 (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteikta 3 475 Eur paskola (3 160,52 Eur paskolos suma ir 314,48 Eur sutarties sudarymo mokestis) 48 mėn. laikotarpiui;

1.2 suteikdama paskolą, 314,48 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, refinansavo 1 026,33 Eur ir 394,95 Eur atsakovės įsiskolinimus bendrovei UAB „Pro Invest Group“, 705,10 Eur atsakovės įsiskolinimą bendrovei AS „Inbank filialas“, 324,60 Eur atsakovės įsiskolinimą bendrovei UAB „IPF Digital Lietuva“, o 709,54 Eur paskolos sumą tiesiogiai pervedė į atsakovės asmeninę banko sąskaitą;

2. Atsakovė A. L. teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovės A. L. 3 020,65 Eur negrąžintą kredito dalį, 281,73 Eur sutarties sudarymo mokestį, 365,22 Eur palūkanas, 1 454,89 Eur negautas pajamas (nuostolius), 27,51 Eur delspinigius, 109,79 Eur sutarties administravimo mokestį, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 259,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 668,85 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės A. L. valstybei 12,23 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad:

3.3 tenkintas reikalavimas priteisti 365,22 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022-04-16 iki 2022-09-01 (sutarties nutraukimo dienos);

3.7 proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteista 668,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovės priteista 12,23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą už akių dalyje dėl administravimo mokesčio bei vėlavimo palūkanų ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti 594,73 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2022-04-15 iki 2025-10-15, 13,18 Eur vėlavimo palūkanų bei 21 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Nurodo, kad:

4.3 sudarydamos Sutartį šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas. Platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovė Sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą administravimo mokestį. Nėra pagrindo trumpinti administravimo mokesčio paskaičiavimo laikotarpio ir mažinti administravimo mokesčio sumą;

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo už akių dalis dėl administravimo mokesčio ir vėlavimo palūkanų priteisimo vartojimo kredito teisiniuose santykiuose.

Dėl Sutarties administravimo mokesčio

9. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo iš atsakovės priteisti 594,73 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2022-04-15 iki 2025-10-15. Nurodo, kad pagal Sutarties 2.4 punktą ir Bendrųjų sąlygų 1.2 punktą sutarta, jog paskolos gavėjas mokės administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal Sutartį iki paskolos termino pabaigos. VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą Bendrąją vartojimo kredito metinę normą ir sudaro 0,75 proc. nuo kiekvienos įmokos sumos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas. Platformoje administruojamos ir nutrauktos sutartys. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė Sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą administravimo mokestį.

10. Pirmosios instancijos teismas reikalavimo dalį dėl Sutarties administravimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė 109,79 Eur Sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos. Atmesdamas reikalavimo dalį, teismas rėmėsi Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte pateiktu administravimo mokesčio apibrėžimu. Teismas nustatė, kad administravimo mokestis kartu su pagal sutartį mokėtina bendra mokėjimo (pelno) palūkanų suma ir sutarties sudarymo mokesčiu neviršija bendros vartojimo kredito sumos (VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau teismų praktikoje konstatuota, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

11. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Šalys paskolos sutartimi susitarė dėl 0,75 proc. mėnesinio administravimo mokesčio. Byloje nustatyta, kad liko nesumokėta 594,73 Eur Sutarties administravimo mokesčio dalis.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Taigi, ieškovė, nutraukusi Sutartį, neturėjo pagrindo administruoti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovės mokamų įmokų, kaip nurodyta Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl negali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių apeliantė po sutarties nutraukimo nebeatlieka.

13. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

14. Administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki Sutarties nutraukimo. Kadangi Sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti Sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi Sutartį nutraukus, nebėra administravimo objekto.

15. Ieškovė nepagrįstai bando praplėsti administravimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtinta Bendrosiose sutarties sąlygose. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų buvo patirta administruojant su atsakove sudarytą Sutartį, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovės išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir pan. (CPK 178, 185 straipsniai). Reikalavimas priteisti Sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Skolą išieškant teisme gali būti priteistos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, vykdymo procese – vykdymo išlaidos. Dėl to ieškovei priteisus visą administravimo mokestį, skaičiuojamą ir po Sutarties nutraukimo, bei bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo priteista dalis Sutarties administravimo mokesčio.

Dėl vėlavimo palūkanų priteisimo

16. Apeliantė prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria nepriteista 13,18 Eur vėlavimo palūkanų. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Sutarties grafiką iki Sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Pirmosios instancijos teismas 13,18 Eur vėlavimo palūkanas įskaitė į iš atsakovės priteistiną 27,51 Eur delspinigių sumą ir priteisė 27,51 Eur delspinigių.

17. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 13,18 Eur vėlavimo palūkanų, kurias, remdamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, paskaičiavo nuo pradelstų sumokėti kredito grąžinimo įmokų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo dienos, taikydama 27 proc. palūkanų normą. Ieškovė nurodė, kad reikšdama šį reikalavimą remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis.

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

20. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punktą palūkanos yra pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 27 proc. dydžio palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis.

21. Nors apeliantė nurodo, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti.

22. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 4.10 punktą vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmoką (-as). Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma, kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, vėlavimo palūkanos yra nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl jos, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas jas pagrįstai pripažino kompensuojamosiomis palūkanomis.

23. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius. Bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas). Nurodytų teisės normų ir jų taikymą detalizuojančios praktikos pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai vertinto reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius.

25. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisniuose santykiuose, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

26. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, ieškovei nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės UAB „Finansų bitė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.