Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai J. K., suinteresuotam asmeniui G. T., jo atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei V. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo J. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos V. P. 2017-01-17 nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2017-01-06 buvo gautas J. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškimas dėl to, kad 2017-01-06 apie 14.00 val. be jos žinios ir sutikimo buvęs sugyventinis G. T. pakeitė jos rūsio sandėliuko spyną ir iš sandėliuko paėmė įvairias statybines medžiagas bei įrankius, tuo jai padaryta 100 Eur žala. J. K. prašė nubausti jos buvusį sugyventinį už savavaldžiavimą. Tyrėjai tikslinant įvykio aplinkybes, J. K. paaiškino, kad 2017-01-06 pašto dėžutėje rado rūsio raktus ir apie 14.00 val. apžiūrėjusi savo sandėliuką Nr. 19 pastebėjo, jog nėra buvusio sugyventinio G. T. asmeninių daiktų – meškerių, bei kartu įsigytų daiktų – statybinių medžiagų, įrankių. Dėl savavaldžiavimo ji įtaria buvusį sugyventinį G. T.. Apklaustas G. T. paaiškino, kad su J. K. nuo 2010 m. vedė bendrą ūkį, 2013 m. kartu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur kartu gyveno iki 2016-08-16, kuomet tarp jų įvyko konfliktas, po kurio J. K. pakeitė buto durų spyną. Bute bei rūsyje liko jo asmeniniai daiktai, tarp jų ir įrankiai, kurie jam reikalingi darbui, ir J. K. atsisakius juos atiduoti, 2017-01-05 apie 18.00 val. jis iš sandėliuko, nuėmęs sandėliuko durų spyną, pasiėmė jam priklausančius daiktus, kitus daiktus paliko sandėliuke. Sugadintą sandėliuko durų spyną jis pakeitė kita ir raktą įmetė į J. K. pašto dėžutę, sau rakto kopijos nepasiliko. Šiuo metu tarp jo ir J. K. dėl turto vyksta teisminiai procesai.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja V. P., įvertinusi pagal J. K. 2017-01-06 pareiškimą nustatytas aplinkybes, 2017-01-17 priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, nesant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 str. numatyto nusižengimo. Nurodė, kad J. K. ir G. T. yra buvę sugyventiniai, jie vedė bendrą ūkį, o santykiams nutrūkus, geranoriškai bendro turto nepasidalijo, todėl nėra aišku, kuriai šaliai koks turtas priklauso. Pati pareiškėja patvirtino, kad G. T. pasiėmė jam priklausančius daiktus (meškeres) ir įrankius, o sugadintą spyną pakeitė nauja. Taip pat iš tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tai kartu J. K. ir G. T. užgyventas turtas, todėl ginčo šalims nesusitarus savarankiškai, panašaus pobūdžio konfliktai sprendžiami teisme civilinės teisės normų nustatyta tvarka, o pradėti administracinio nusižengimo bylą nėra pagrindo.

J. K., nesutikdama su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos V. P. 2017-01-17 nutarimu nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos (toliau – 2017-01-17 Alytaus apskrities VPK nutarimas), pateikė skundą apylinkės teismui, prašydama nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – pradėti G. T. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl savavaldžiavimo ir jį nubausti pagal ANK 518 str. arba jo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d. Skunde nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė, Nekilnojamojo turto registre registruotas jos vienos vardu ir jokie teisminiai ginčai dėl buto tarp jos ir G. T. nevyksta. Dėl nesutarimų su G. T. jos prašymu 2016-09-20 Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos sprendimu Nr. (2016-3-SPR)-126 panaikinti G. T. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, G. T. neturėjo jokio juridinio pagrindo be jos sutikimo ir žinios patekti į jai priklausančią rūsio patalpą ir pasiimti savo daiktus bei jiems kartu priklausančius daiktus – statybines medžiagas ir įrankius. G. T. Alytaus rajono apylinkės teisme yra pareiškęs ieškinį dėl piniginės kompensacijos už buto pagerinimą priteisimo, tačiau jokio reikalavimo dėl daiktų padalijimo, kuriuos pasiėmė iš rūsio patalpos, nėra pareiškęs, tuo pripažindamas, kad rūsio patalpoje esantys daiktai priklauso jai. Tokiu būdu, G. T., pakeisdamas rūsio patalpos spyną be jos žinios ir sutikimo, kuomet jau panaikinti jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys, bei iš rūsio pasiimdamas jiems kartu priklausančius daiktus, padarė ANK 518 str. nurodytą nusižengimą – savavaldžiavimą (b. l. 2–3).

Teismo posėdžio metu J. K. savo skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai paaiškino, kad su G. T. ji gyveno nuo 2010 metų iki 2016-08-16, jie turi dukrą, tačiau teigti, kad jie vedė bendrą ūkį, negalima, nes kartu nieko neužgyveno. Kai ji laukėsi dukros, G. T. atėjo gyventi pas ją į butą, kurį ji turėjo Putinų mikrorajone, jokių daiktų jis neatsinešė, atėjo tik su rūbais. Kiek žino, 2013-2014 metais jis jokia veikla neužsiėmė, buvo bedarbis, registravosi darbo biržoje, gavo socialinę pašalpą. Vėliau jie persikėlė gyventi į butą (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Jų bendras gyvenimas baigėsi dar 2015 metais ir ji paprašė G. T. išsikeldinti, tačiau jis išsikraustė tik 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Išsikraustydamas ėmė viską, ką norėjo, savo daiktus visus pasiėmė. Kadangi jis turėjo buto raktus, ji pakeitė buto spyną, tačiau rūsio spynos nekeitė. G. T. jei rašė SMS žinutę grąžinti daiktus, tačiau ji nesuprato kokius daiktus, nes jų neįvardijo, priešingu atveju būtų daiktus jam grąžinusi, kaip grąžino ir miegmaišį, kurio jis prašė. 2017-01-06 apie 12 val. ji savo pašto dėžutėje rado ryšulį raktų. Pagalvojusi, kad kažkas supainiojo pašto dėžutes, išėmė raktus ir padėjo juos prie pašto dėžučių ant palangės, tačiau apie 14 val. nuėjusi į savo rūsį ir pamačiusi, kad jos rūsio durų spyna pakeista, suprato, kad tie raktai yra nuo pakeistos rūsio durų spynos. Įėjusi į rūsį, rado išvartytus daiktus, nebuvo G. T. meškerių, todėl suprato, kad tai jo darbas. Policijoje ji parašė pareiškimą dėl įsibrovimo, prašė nubausti G. T. už savavaldžiavimą. Tuo metu, kai G. T. įsibrovė į rūsį, ji buvo namuose, todėl jam reikėjo tik paskambinti ir ji būtų atidavusi jam daiktus. Bet jis įsibrovė į rūsį be jos leidimo, be informavimo ir dar su tikslu, nes su savimi atsinešė spyną, pasiėmė ne tik savo meškeres, dėl kurių niekada jai pretenzijų nereiškė, bet ir bendrai įgytus daiktus – buto remontui naudotų statybinių medžiagų likučius ir įrankius – gremžtukus, volelius, teptukus. Dėl atlikto buto remonto ir bendrai pirktų įrankių G. T. yra pareiškęs jai ieškinį ir prašo piniginės kompensacijos, apie kitus jam priklausančius įrankius ji nieko nežino. Prašo teismą sudrausminti G. T. dėl jo elgesio, nes jis gali ir į jos namus įsibrauti. Juo pasitikėti negalima, net dėl bendravimo su vaiku sutarti su juo draugiškai negali, jis nuolat savivaliauja.

Teismo posėdyje dalyvavęs G. T. paaiškino, kad su J. K. nuo 2010 m. kartu pragyveno šešerius metus. Pradžioje jie gyveno Anglijoje, susilaukė dukros. J. K. augino dukrą, jis dirbo. Vėliau grįžę į Lietuvą apsigyveno J. K. bute Putinuose. Po pusantrų metų nutarė pagerinti gyvenimo sąlygas ir nusipirko didesnį butą (duomenys neskelbtini), į šį butą buvo investuoti pinigai, sutaupyti Anglijoje iš pašalpų už dukrą. Gyvenant kartu tarp jo ir J. K. nuolat kildavo konfliktai, ji pastoviai jį vydavo iš namų, bet jie susitaikydavo ir toliau gyveno kartu. Iš (duomenys neskelbtini) buto jis išėjo tik 2016 m. rugpjūčio mėnesį, kai jam buvo iškviesta policija. Išėjo iš namų tik su savo drabužiais, kitų daiktų nepasiėmė. Jis verčiasi statybos verslu jau dvidešimt metų ir jam buvo pasiūlytas geras darbas Norvegijoje, tačiau visi įrankiai buvo likę pas J. K.. Tai brangūs elektriniai įrankiai, jų vertė apie 1500 Eur. Jis SMS žinute prašė J. K. grąžinti jam įrankius, tačiau ji parašė, kad jam viską grąžinusi. Kadangi jam labai reikėjo įrankių, nutarė pats juos pasiimti. 2017-01-05 apie 18.00 val. atvyko prie Jurgiškių g. 48 namo, su juo buvo kolega G. P.. Bendras rūsio dūris jam atrakino kaimynas I. D.. Į sandėliuką pateko, nuėmęs jo durų spyną, bet ten pagrindinių įrankių nebuvo, pasiėmė tik savo meškeres ir smulkių įrankių dėžę, statybinių medžiagų neėmė, nes jam jų nereikia. Jis buvo atsinešęs tokią pačią spyną, kokia buvo, ir ją užkabino ant sandėliuko durų, spynos raktus J. K. įmetė į pašto dėžutę. Butas (duomenys neskelbtini)buvo įgytas jiems gyvenant kartu ir nors buvo registruotas J. K. vardu, jis buvo įsitikinęs, kad butas įgytas pirkimo sutarties pagrindu ir jam priklauso buto dalis, tačiau paaiškėjo, kad butas įformintas dovanojimo sutarties pagrindu. Kadangi jis nemažai investavo į šį butą – pirko baldus, remontavo butą, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl kompensacijos iš J. K. priteisimo.

Alytaus apskrities VPK atstovė V. P. teismo posėdžio metu prašė palikti 2017-01-17 Alytaus apskrities VPK nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Paaiškino, kad G. T. veiksmuose savavaldžiavimo požymių nėra. Jis nebandė piktavališkai įsibrauti į rūsio patalpas, pasiėmė tik savo daiktus ir sandėliuką paliko tvarkingą, žalos nepadarė, pakeitė rūsio spyną, bet neapribojo pareiškėjos teisės naudotis rūsiu, nes pateikė jai raktus. Tarp G. T. ir J. K. kilęs ginčas dėl bendrai užgyvento turto, kuris turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.

Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. ANK 518 str. numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 str.). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-451/2011; Nr. 2K-P-267/2011; Nr. 2K-P-183/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja J. K. ir G. T. nuo 2010 m. šešerius metus gyveno kartu, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra N. T.. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2013-06-17 J. K. asmeninės nuosavybės teise įgijo butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). G. T. iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio gyveno minėtame bute kartu su pareiškėja ir šiuo adresu buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Nors teismo posėdžio metu J. K. nurodė, kad su G. T. bendro ūkio nevedė, nes su juo kartu nieko neužgyveno, visgi ji pripažino, kad G. T. remontavo butą ir iš rūsio paimtus daiktus įvardijo kaip bendrai įgytus. Iš teismui pateiktų duomenų, taip pat iš Teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-301-652/2017 pagal 2016-10-17 teismui pateiktą G. T. ieškinį J. K. dėl piniginės kompensacijos priteisimo už turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) pagerinimą ir bute esančių daiktų. Be to, 2017-03-03 priimtas Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9-652/2017 dėl nepilnametės J. K. ir G. T. dukros N. T. išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su ja nustatymo. Šie duomenys patvirtina, kad G. T. 2016 m. rugpjūčio mėnesį išsikrausčius iš buto (duomenys neskelbtini), tarp jo ir J. K. kilo nesutarimai, kuriuos jie sprendžia civilinio proceso tvarka. Kaip minėta, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. G. T. paaiškino, kad jis gavo darbo pasiūlymą ir jam reikėjo įrankių, likusių buvusioje gyvenamojoje vietoje, kurių J. K. jo prašymu negrąžino. J. K. pripažino gavusi G. T. SMS žinutę su prašymu grąžinti daiktus, tačiau ji nežinojo, kokius daiktus jam grąžinti, nes jis jų nenurodė. Neatgavęs reikalingų įrankių, G. T. pateko į rūsį be J. K. leidimo, tačiau savo veiksmais stengėsi nepadaryti žalos ir neapriboti J. K. teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančia patalpa, o būtent jis iš rūsio pasiėmęs, jo teigimu – savo, o J. K. teigimu – bendrai įgytus daiktus, sugadintą rūsio durų spyną pakeitė nauja ir paliko J. K. raktus. Šioje situacijoje, įvertinus tai, kad J. K. ir G. T. yra buvę sugyventiniai, šiuo metu sprendžiantys ginčą dėl bendrai įgyto turto, vienareikšmiškai teigti apie G. T. piktnaudžiavimą, sąmoningą įstatymo reikalavimų ignoravimą ir savavališką savo teisės vykdymą, negalima, priešingai, galima teigti, kad tokie jo veiksmai buvo išprovokuoti abiejų šalių nesutarimu. Taigi, nustatytų G. T. veikimo aplinkybių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad jo veiksmai bei jų sukelti padariniai yra tiek pavojingi ir leidžiantys konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 str., požymius. Teismas taip pat pažymi, jog savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjos subjektyvus G. T. veiksmų vertinimas ir kitoks nei 2017-01-17 Alytaus apskrities VPK nutarime nustatytų aplinkybių suvokimas, nedaro G. T. veiksmų priešingų teisei ir negali būti pagrindas jo veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimą. Teismo nuomone, pareiškėjos nurodomais argumentais siekiama dirbtinai kriminalizuoti kilusį konfliktą su buvusiu sugyventiniu, tačiau nei ANK numatytos nuobaudos, nei administracinių nusižengimų bylų procesas pagal savo pobūdį negali atkurti pažeistų teisių. Tuo tarpu ginant savo pažeistas teises, būtina apsvarstyti visas optimaliausias teisinės gynybos galimybes. Akivaizdu, kad pareiškėja kilusiems nesutarimams su buvusiu sugyventiniu išspręsti šio klausimo sau nekėlė ir nesinaudojo civilinėmis teisinėmis galimybėmis, o šiuo atveju ginčas dėl galimai G. T. veiksmais padarytos J. K. žalos gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Be kita ko, J. K., teigdama, kad G. T. savo veiksmais padarė jai 100 Eur turtinę žalą, nenurodė ir nepateikė jokių turtinę žalą ir jos dydį patvirtinančių duomenų. Pažymėtina, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį CK 1.138 str. pagrindu, gali reikalauti ne tik išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), bet ir užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad tarp pareiškėjos J. K. ir G. T. yra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, todėl J. K., manydama, kad pažeistos jos teisės, turi teisę jas ginti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad 2017-01-17 Alytaus apskrities VPK nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, nesant ANK 518 str. numatyto administracinio nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjos skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 622, 630, 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

palikti nepakeistą 2017-01-17 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ir pareiškėjos J. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.