Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Virginijos Žindulienės ir Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. nuteistas:

pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 dalį (dėl A. Š. turto grobimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti S. T. turtą) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinė subendrinta bausmė T. S. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

T. S. pagal LR BK 187 str. 3 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. R., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

T. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 7 d., apie 4.00 val., veikdamas kartu su M. R., M. R. išdaužus automobilio „Opel Astra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklą ir įsibrovus į saugyklą – A. Š. priklausantį automobilį „Opel Astra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, iš automobilio pagrobė svetimą turtą – A. Š. priklausantį kompaktinių diskų grotuvą „Shark” ir šio grotuvo priekinio valdymo skydelį 300 litų vertės ir 6 litų vertės pakelį cigarečių „Marlboro”, tuo padarydamas nukentėjusiajam 306 litų dydžio turtinę žalą.

Be to, T. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 7 d. apie 4 val., išdauždamas S. T. priklausančio automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, dešinės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į saugyklą – S. T. priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš automobilio pasikėsino pagrobti svetimą turtą – CD grotuvą – tačiau nusikaltimo nebaigė, kadangi automobilyje įdėto CD grotuvo nepamatė.

T. S. pagal LR BK 187 str. 3 d. – dėl nedidelės vertės svetimo turto – A. Š. priklausančio automobilio „Opel Astra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 150 litų vertės kairės pusės priekinių durelių stiklo sugadinimo įsibraunant į minėtą automobilį, buvo išteisintas, motyvuojant tuo, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. S. prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Nurodė, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. (dėl A. Š. turto grobimo) jis neįvykdė, o jį tik stebėjo. Teigia, kad neįvykdė ir kito nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti S. T. turtą), o tik rengėsi jį įvykdyti.

Teismo posėdyje nuteistasis T. S. ir jo gynėjas adv. V.Juozelaitis prašė apeliacinį skundą patenkinti - sušvelninti paskirtą bausmę, o prokurorė N.Raugienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir jam teisingai paskyrė bausmę.

Spręsdamas T. S. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo A. Š., nuteistojo M. R. parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai įvertino įrodymų visumą, kaip to reikalauja LR BPK 20 str. 5 dalies nuostatos.

Dėl T. S. kaltės padėjus M. R. pagrobti A. Š. turtą įsibrovus į automobilį

Iš nukentėjusiojo A. Š. parodymų matyti, kad 2008-09-07 apie 4 val., išgirdęs durų skambutį ir jas atidaręs iš atvykusių policijos pareigūnų sužinojo, jog yra išdaužtas jo automobilio „Opel Astra“ langas. Iš minėto automobilio buvo pagrobta magnetola, kuri vėliau jam grąžinta (b.l.161). Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina nuteistojo M. R. parodymai, kad 2008-09-07, apie 4 val., jie su T. S. eidami pro vieną iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų, pastebėjo automobilį, iš kurio salono nutarė pagrobti magnetolą. Jis (M. R.) išdaužęs automobilio stiklą, ištraukė magnetolą bei paėmė pakelį cigarečių. T. S. stovėjo toliau ir saugojo aplinką (b.l. 161). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes teisme nurodė ir pats nuteistasis T. S., patvirtindamas, jog M. R. vykdant nusikaltimą, jis „saugojo aplinką“ (b.l. 161).

Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnyje nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus (BK 24 str. 6 d.). Kolegijos nuomone, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog T. S. nebuvo nusikalstamos veikos vykdytoju, tačiau saugodamas nusikaltimo bendrininką M. R., veikė kaip padėjėjas ir pagrįstai pastarojo veiksmus perkvalifikavo iš LR BK 178 str. 2 d. į LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d.

Esant aukščiau išdėstytiems įrodymams, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio išvadomis dėl S. S. kaltės padėjus M. R. pagrobti A. Š. turtą įsibrovus į pastarojo automobilį.

Dėl T. S. kaltės pasikėsinus pagrobti S. T. turtą įsibrovus į automobilį

Apelianto kaltė pasikėsinus pagrobti S. T. turtą iš pastarajam priklausančio automobilio įrodyta jo paties (T. S.) parodymais, kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš nuteistojo T. S. parodymų matyti, kad 2008-09-07 jis, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve ir pamatęs stovintį automobilį, nutarė iš jo pagrobti magnetolą. Išdaužęs automobilio stiklą ir į jį patekęs pamanė, jog magnetolos nėra, todėl nieko daugiau iš automobilio nepaėmęs, iš įvykio vietos pasišalino (b.l. 161). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 38-43) matyti, kad prie (duomenys neskelbtini) gatvėje, Šiauliuose, esančio namo, pažymėto Nr. 4, pirmosios laiptinės, ant šaligatvio rastos automobilio stiklo šukės.

Kadangi byloje nustatyta, jog nusikalstamos veikos T. S. nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t.y. neradęs automobilyje magnetolos ir pamanęs, kad jos automobilyje nėra, nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 dalį ir 178 str. 2 d. kaip pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš saugyklos - automobilio, o ne kaip baigtas nusikaltimas.

Sutinkamai su LR BK 21 straipsniu, rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Be to, asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kadangi minėtų rengimosi padaryti nusikalstamą veiką požymių byloje nebuvo nustatyta, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekvalifikavo T. S. veikos pagal LR BK 21 str. ir 178 str. 2 d.

Dėl T. S. paskirtos bausmės

Skirdamas nuteistajam T. S. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko vaidmenį darant nusikaltimus, jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (LR BK 54 str. 2 d.).

Skirdamas nuteistajam T. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas motyvuotai nurodė, kad jis anksčiau yra ne kartą teistas (b.l.132-136), bendrininkavo darant tyčinį apysunkį nusikaltimą ir pasikėsino padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą neišnykus teistumui, yra laikomas recidyvistu (LR BK 27str.1d.), nedirba, ir padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. S. laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad T. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ką pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atsižvelgęs į visas minėtas aplinkybes, apylinkės teismas paskyrė T. S. bausmes mažesnes nei LR BK 178 str. 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų).

Pažymėtina tai, kad T. S. nusikalstamas veikas padarė praėjus vos 3 mėnesiams po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos (2008-06-09), kas rodo jo nenorą pasitaisyti.

Kolegijos nuomone, nuteistajam T. S. už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės, o taip pat galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.