- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- I-346-554/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A.G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,
trečiojo suinteresuoto asmens - Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl netinkamų įkalinimo sąlygų sudarymą laikotarpyje nuo 2006-01-12 iki 2016-08-13.
Pareiškėjas skunduose (b.l. 5-9, 87-88), prašyme (b.l. 51-52) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2006-01-12 iki 2016-08-13 atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) netinkamomis sąlygomis: trūko inventoriaus, trūko gyvenamojo ploto, dalį ploto užėmė baldai ir kitas inventorius, buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, galimybė nusiprausti duše buvo suteikiam tik vieną kartą per savaitę. Gyvenamojoje aplinkoje buvo naudojamas asbestas, gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, buvo blogas apšvietimas, trūko oro, sienos ir lubos pažeisti grybelių ir pelėsio, luposi dažai, visur buvo tarakonų, byrėjo tinkas, ilgą laiką neturėjo nuosavos spintelės. Nurodė, kad buvo laikomas kartu su asmenimis, kurie serga pavojingomis užkrečiamomis ligomis (ŽIV, hepatitu B ir C). Lovos buvo pasenusios, netinkamos normaliai miegoti, sulankstytos, sulaužytos, nebuvo suteikiamos priemonės švarai palaikyti. Nurodė, kad prieš ir po etapavimo (per visą laikotarpį apie 14 kartų) buvo laikomas perpildytoje patalpoje, kartu su 50 žmonių, todėl negalėdavo pavalgyti. Valgykloje buvo nešvaru, indai blogai plaunami, kirpykloje taip pat nešvaru, kirpimo mašinėlė nedezinfekuojama. Teigia, jog priešingai nei nurodo atsakovas, laikotarpiu nuo 2013-09-19 iki 2014-07-08 gyveno ne 7 būrio 2 miegamajame, o 19 būrio 5 sekcijoje. Šį faktą patvirtina byloje esanti pareiškėjo dosje. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dėl kurio atsirado emocinė depresija, buvo labai daug nepatogumų: mažai vietos, neįmanoma pailsėti, pajudėti, žymiai pablogėjo sveikata, atsirado nemiga, nusilpo imuninė sistema, sutriko normalus visavertis gyvenimas, tapo dirglus, atsirado baimė aplinkai. Prašė netaikyti senaties termino, kadangi tik pasibaigus bausmės laikotarpiui prasideda reikalavimo ieškinio senaties terminas, be to šuo atveju ieškinio senatis netaikoma visai, nes ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus PN su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepimuose į skundą (b.l. 16-22, 57-58) nurodė, kad nuo 2013-09-05 iki 2013-12-11, nuo 2013-12-18 iki 2014-01-22, nuo 2014-02-05 iki 2014-02-26, nuo 2014-03-05 iki 2014-03-26, nuo 2014-04-02 iki 2014-07-01 pareiškėjas buvo paskirtas į 7 būrio 2 miegamąjį, kuris yra 46,86 kv.m ploto, jame įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,34 kv.m. Nuo 2014-07-22 iki 2014-08-29, nuo 2014-08-26 iki 2014-09-30, nuo 2015-04-30 iki 2015-05-12, nuo 2015-05-19 iki 2015-09-22, nuo 2015-09-29 iki 2015-10-20, nuo 2015-10-27 iki 2015-11- 20, nuo 2015-12-04 iki 2015-12-29, nuo 2016-01-20 iki 2016-02-18, nuo 2016-03-04 iki 2016-04-26 pareiškėjas paskirtas į 7 būrio 3 miegamąjį, kuris yra 44,73 kv.m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,72 kv.m. Nuo 2014-10-07 iki 2015-04-14 pareiškėjas paskirtas į 4 būrio 4 miegamąjį, kuris yra 44,24 kv.m ploto, jame įrengta 14 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,16 kv.m.
Nuo 2015-04-15 iki 2015-04-18, nuo 2015-11-23 iki 2015-12-04 pareiškėjas paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 11, kuri yra 12,14 kv.m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,04 kv.m, nuo 2014-07-01 iki 2014-07-04 pareiškėjas paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr.18, kuri yra 12.21 kv.m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,07 kv.m, nuo 2014-07-04 iki 2014-07-08 pareiškėjas paskirtas į kamerų tipo patalpų kamera Nr. 15, kuri yra 11,64 kv.m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,88 kv.m, nuo 2015-04-28 iki 2015-04-29 pareiškėjas paskirtas i kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 19, kuri yra 11,80 kv.m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,93 kv.m, nuo 2015-09-22 iki 2015-09-29 pareiškėjas paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 7, kuri yra 6,70 kv.m ploto, joje įrengta 1 miegamoji vieta, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 6,70 kv.m, nuo 2015-11-20 iki 2015-11-23, nuo 2016-05-03 iki 2016-08-16 pareiškėjas paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 17, kuri yra 11,25 kv.m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,75 kv.m, nuo 2015-12-29 iki 2016-01-06, nuo 2016-02-18 iki 2016-03-04 pareiškėjas paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 5, kuri yra 28,66 kv.m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,6 kv.m, nuo 2016-04-27 iki 2016-05-03 pareiškėjas paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr.16, kuri yra 11,80 kv.m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,93 kv.m.
Atsakovas pabrėžė, kad Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, tai yra gali vaikščioti liek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio (viena su medine, kita su asfalto danga), futbolo (viena su natūralia, kita su dirbtine danga), tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse. Be to, įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti ūkio brigadoje (87 etatai, pareiškėjas prašymo dėl priėmimo į darbą nebuvo pateikęs), dvasiškai tobulėti ir lankytis nuleistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos) ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje, jis, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus (pavyzdžiui, Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimą perkelti jį į kitą kamerą), tačiau šia savo teise nei karto nepasinaudojo.
Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-07-09 įsakymu Nr. 1R-139 Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma, gyvenamosios patalpos ir uždarosios zonos kameros yra aprūpintos geros būklės inventoriumi. Kaip numatyta higienos normos HN76.2010 68 punkte laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūmą po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, nuteistiesiems sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Nuteistieji paskirtuose būriuose gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną, tai nėra ribojama. Alytaus PN sporto salės nėra, tačiau yra įrengtas sporto aikštynas po atviru dangumi, dušas sporto aikštyne nėra įrengtas, nes teisės aktai to nereikalauja. Kiekviename lokaliniame sektoriuje yra įrengta svarmenų kilnojimo aikštelė ir krepšinio aikštelė, kuriose nuteistieji gali sportuoti neribotai. Alytaus PN bendrabučių ir uždarosios zonos stogas padengtas rulonine stogo danga, asbestiniu stogu dengtų pastatų Alytaus PN nėra, asbestas pataisos namų pastatų konstrukcijose ar šiluminėse trasose nebuvo naudojamas. Pataisos namuose elektros instaliacija yra tvarkinga ir saugi. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose būtų tinkama oro temperatūra, oro judėjimo greitis. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus kaip tą numato Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktas.
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 p. nuteistieji gali laikinai iki 5 valandų būti sulaikomi laikinojo sulaikymo patalpoje. 50 žmonių laikymo sulaikymo kameroje fiziškai netilptų, todėl pareiškėjo argumentai yra atmestini. Laikinojo sulaikymo patalpoje yra stalas, todėl visi nuteistieji gali pavalgyti. Nurodė, kad miegamuosiuose nuteistiesiems rūkyti yra draudžiama ir juose nerūkoma. Nuteistieji esantys uždaroje zonoje rūko tik pasivaikščiojimo kiemelyje metu, rūkymo priemonės surenkamos ir laikomos uždarosios zonos koridoriuje esančiose rakinamose dėžutėse. Alytaus PN yra sudarę sutartį su V. M. IĮ, kuri įstaigoje pagal poreikį atliekančia dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Šios įmonės paslaugomis Alytaus PN naudojasi pastoviai, pagal poreikį, todėl pareiškėjo teiginys apie žiurkes ir tarakonus gyvenamosiose patalpose atmestinas.
Pabrėžė, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybes kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.
Tretysis suinteresuotas asmuo - Kalėjimų departamentas prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos atsilipime į skundą (b.l. 13-14) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2006-01-12 iki 2016-08-13 į Kalėjimų departamentą dėl laikymo sąlygų Alytaus PN nesikreipė. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2006-01-12 iki 2016-08-13. Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai betarpiškai pasireiškė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat patalpinimo į patalpas su mažesne gyvenamojo ploto norma, netinkamu inventoriumi, netinkamu apšvietimu ir t. t. momento. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo šiuo klausimu raštu ar žodžiu kreiptis į Alytaus PN administraciją taip pat į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) tik 2016-09-05 (b.l. 10). Taigi, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2006-01-12 iki 2013-09-25, yra pagrindas taikyti ieškinio senaties instituto 3 metų sutrumpintą terminą, nes to prašo ir atsakovas (ABTĮ 56 str.).
Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (ABTĮ 15 str., 21 str., LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.). Pareiškėjas nurodo, kad tik pasibaigus bausmės laikotarpiui prasideda reikalavimo ieškinio senaties terminas, be to ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams. Tačiau šios aplinkybės negali būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina šiuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-08-31 nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumą, todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. (LVAT 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, prašymas patenkintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2006-01-12 iki 2013-09-05 atmestinas kaip nepagrįstas. Pritaikius ieškinio senaties terminą šioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2013-09-06 iki 2016-08-13 (ABTĮ 56 str.).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Administracinėje byloje esantys įrodymai (b.l. 17-18, 24-29) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2014-07-22 iki 2014-08-29, nuo 2014-08-26 iki 2014-09-30, nuo 2015-04-30 iki 2015-05-12, nuo 2015-05-19 iki 2015-09-22, nuo 2015-09-29 iki 2015-10-20, nuo 2015-10-27 iki 2015-11- 20, nuo 2015-12-04 iki 2015-12-29, nuo 2016-01-20 iki 2016-02-18, nuo 2016-03-04 iki 2016-04-26 pareiškėjas paskirtas į 7 būrio 3 miegamąjį, kuris yra 44,73 kv.m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,72 kv.m. Nuo 2014-10-07 iki 2015-04-14 pareiškėjas paskirtas į 4 būrio 4 miegamąjį, kuris yra 44,24 kv.m ploto, jame įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,16 kv.m. Nuo 2015-04-15 iki 2015-04-18, nuo 2015-11-23 iki 2015-12-04 pareiškėjas paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 11, kuri yra 12,14 kv.m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,04 kv.m. Nuo 2014-07-01 iki 2014-07-04 pareiškėjas paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr.18, kuri yra 12.21 kv.m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,07 kv.m. Nuo 2014-07-04 iki 2014-07-08 pareiškėjas paskirtas į kamerų tipo patalpų kamera Nr. 15, kuri yra 11,64 kv.m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,88 kv.m. Nuo 2015-04-28 iki 2015-04-29 pareiškėjas paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 19, kuri yra 11,80 kv.m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,93 kv.m. Nuo 2015-09-22 iki 2015-09-29 pareiškėjas paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 7, kuri yra 6,70 kv.m ploto, joje įrengta 1 miegamoji vieta, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 6,70 kv.m. Nuo 2015-11-20 iki 2015-11-23, nuo 2016-05-03 iki 2016-08-16 pareiškėjas paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 17, kuri yra 11,25 kv.m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,75 kv.m. Nuo 2015-12-29 iki 2016-01-06, nuo 2016-02-18 iki 2016-03-04 pareiškėjas paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 5, kuri yra 28,66 kv.m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,6 kv.m. Nuo 2016-04-27 iki 2016-05-03 pareiškėjas paskirtas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr.16, kuri yra 11,80 kv.m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,93 kv.m.
Atsakovas nurodė, jog laikotarpiais nuo 2013-09-05 iki 2013-12-11, nuo 2013-12-18 iki 2014-01-22, nuo 2014-02-05 iki 2014-02-26, nuo 2014-03-05 iki 2014-03-26, nuo 2014-04-02 iki 2014-07-01 pareiškėjas buvo paskirtas į 7 būrio 2 miegamąjį, tačiau pareiškėjas teigia, taip pat iš duomenų apie pareiškėjo perkėlimą (b.l. 26) matyti, kad minėtais laikotarpiais pareiškėjas buvo paskirtas į 19 būrio 5 miegamąjį. Atsakovo pateikti duomenys (b.l. 29) patvirtina, jog 19 būrio 5 miegamojo plotas yra 44,72 kv.m, jame įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,19 kv. m gyvenamojo ploto. Taigi, pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko sąlygomis, kurios užtikrino, kad jo orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų jam didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, taigi teismas vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo.
Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja taip pat ir dėl to, kad Alytaus PN gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, trūko oro, buvo netinkamas apšvietimas, buvo grybelis ir pelėsis, luposi dažai ir byrėjo tinkas, lovos buvo netinkamos miegoti. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN gyvenamųjų patalpų netinkamos apšvietos, drėgmės, pelėsio ir grybelio buvimo, netinkamų lovų. Byloje nepateikta įrodymų - t.y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (dėl gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams), kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012-06-25 įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu Reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamos patalpų apšvietos, drėgmės, pelėsio ir grybelio buvimo, netinkamų lovų galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamą apšvietą, drėgmę, pelėsį ir grybelį informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos apšvietos, drėgmės, pelėsio ir grybelio, netinkamų lovų buvimo laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas skunde nurodęs, jog Alytaus PN pastatų konstrukcijose yra panaudota kenksminga medžiaga - asbestas. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Alytaus PN stogas padengtas rulonine stogo danga, asbestiniu stogu dengtų pastatų nėra, pastatų konstrukcijose ar šiluminėse trasose nebuvo naudojamos asbestas. Šį tvirtinimą pagrindžiančių įrodymų į bylą nėra pateikta, todėl pareiškėjo teiginys, jog jo gyvenamoje aplinkoje buvo asbesto lieka nepaneigtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jam ar jo sveikatai kėlė gyvenamųjų patalpų konstrukcijoje buvęs asbestas. Byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose būtų buvę vykdomi remonto darbai ginčo laikotarpiu, kurių metu susidaro sveikatai kenksmingos asbesto dulkės. Į bylą nepateikti pareiškėjo skundai Alytaus PN administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asbesto buvimo, todėl, nesant tokių duomenų, pareiškėjo deklaratyvūs argumentai dėl asbesto buvimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su jo laikymu kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-13 įsakymu Nr.V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 7 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Minėta norma įsigaliojo nuo 2015-11-01. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 9 punktą asmenims, esantiems kamerų tipo patalpose, turėti tabako gaminius draudžiama. Šis draudimas įsigaliojo nuo 2015-09-01. Iki 2015-11-01 galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“(toliau- Higienos norma HN 76:2010). Higienos normos HN 76:2010 14 punkte buvo nurodyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad būtų raštu ar žodžiu kreipęsis į atsakovo atstovą informuodamas apie gyvenamosiose patalpose rūkančius asmenis, apie jam keliamus nepatogumus, o atsakovo atstovas į tokius prašymus nebūtų reagavęs, todėl, nesant tokių duomenų, Alytaus PN negali būti laikomi pažeidę pareiškėjo teisę kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru. Be to, į bylą pateiktame Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015-12-14 patikrinimo akte Nr.PA-436 (b.l. 38-40) konstatuota, kad būriuose yra įrengtos vietos skirtos rūkymui, uždarojoje zonoje rūkyti draudžiama, rūkoma pasivaikščiojimų metu. Rūkymo tvarka reglamentuota Alytaus PN direktoriaus įsakymais (b.l. 69-73).
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo teisės nusiprausti po šiltu dušu pažeidimo. Nurodė, kad nusiprausti duše buvo leidžiama tik kartą per savaitę 15 minučių. Higienos normos HN 76:2010 68 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, Higienos normos HN 134:2015 (įsigaliojusi nuo 2015-11-01) 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte. Ši teisė pareiškėjui buvo užtikrinta, dėl to jis ginčo nekelia. Pareiškėjas nurodė, jog prie sporto salės nebuvo dušo, nors jis yra garantuotas teisės aktų. Atsakovo atstovas paneigė šias pareiškėjo pretenzijas nurodydamas, kad Alytaus PN sporto salės nėra, yra įrengtas tik sporto aikštynas po atviru dangumi, kuriame dušas nėra įrengtas, kadangi teisės aktai to nereikalauja (b.l. 60). Šiais atsakovo teiginiais nėra pagrindo teismui netikėti, todėl pareiškėjo minėti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja taip pat ir dėl to, kad Alytaus PN gyvenamosiose patalpose trūko inventoriaus, ilgą laiką jis neturėjo spintelės. Atsakovas nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pareiškėjas buvo aprūpintas minėtame teisės akte numatytu inventoriumi. Pareiškėjas skunde nenurodęs tiksliai kokio inventoriaus trūko pareiškėjui, nurodo tik jog ilgą laiką neturėjo spintelės, tačiau šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra abstrakčios. Kadangi pareiškėjas nenurodė, kokiu konkrečiu laikotarpiu ir kokiose gyvenamosiose patalpose jam nebuvo suteikta spintelė, be to pareiškėjas nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl darytina išvada, kad aplinkybių dėl inventoriaus ir spintelės trūkumo pareiškėjas nepagrindė.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog buvo apgyvendintas su asmenimis infekuotais ŽIV, hepatitu C ir hepatitu B. BVK 70 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, nenumato, kad ŽIV ir hepatito B bei hepatito C virusais sergantys asmenys privalo būti laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Vadovaujantis Vidaus reikalų ministro 1999-01-22 įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, išdėstyto nauja redakcija 1999-12-27 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 704 „Dėl vidaus reikalų ministro 1999-01-22 įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“ pakeitimo“ 1 punktu, atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose turi būti laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Įvertinus nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, jog atsakovui nėra nustatyta pareiga izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, išskyrus, jei jie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2477-12). Pažymėtina, kad nors byloje ir nėra pateikta įrodymų, jog kartu su pareiškėju buvo kalinami ŽIV infekuoti, hepatitu C ar hepatitu B sergantys asmenys, ar kad tokie asmenys būtų pareiškę norą būti izoliuotais, ar linkę elgtis nesaugiai ir neatsargiai, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, net ir pasitvirtinus pareiškėjo nurodytai aplinkybei, jog kartu su juo vienoje gyvenamojoje patalpoje buvo kalinami asmenys, infekuoti ŽIV, hepatitu C ar hepatitu B, nesant atsakovo pareigos izoliuoti tokius asmenis, nėra pagrindo teigti, jog nurodytais veiksmais buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad gyvenamosiose patalpose veisėsi tarakonai.
Higienos normos HN 76:2010 60 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Alytaus PN ir V.M. IĮ buvo sudarytos sutartys dėl deratizacijos ir dezinfekcijos darbų teikimo Alytaus PN gyvenamosiose bei buitinėse patalpose (b. l. 64-68). Byloje nėra duomenų, jog sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl patalpose esančių tarakonų atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo argumentus dėl to, jog Alytaus PN valgykloje, kirpykloje buvo antisanitarinės sąlygos, nuteistiesiems nesuteikiamos priemonės švarai palaikyti, paneigia į bylą pateikti Alytaus visuomenė sveikatos centro 2014-12-12 patikrinimo aktas Nr. PA-369 (b.l. 35-37) bei 2015-12-14 patikrinimo aktas Nr. PA-436 (b.l. 38-40), kuriuose konstatuota, jog patikrinimų, kurių metu buvo tikrinamos visos Alytaus PN (įskaitant kirpyklą, valgyklą) patalpos higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Patikrinimo aktuose taip pat nurodyta, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys skiriamos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina taip pat ir iš to, kad atvykus etapu tekdavo ilgai laukti perpildytose kamerose (50 žmonių vienoje kameroje), kuriose dėl perpildymo nebuvo galimybės pavalgyti. Atsakovas atsiliepime teigia, kad 50 žmonių laikino sulaikymo kameroje fiziškai netilptų, be to, laikino sulaikymo patalpoje yra stalas, todėl visi nuteistieji gali pavalgyti. Šie atsakovo teiginiai nepaneigti jokiais įrodymais, be to byloje nėra duomenų kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų atvykus ar išvykstant etapu, pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini.
Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A.G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.