Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Viščinio, kolegijos teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Jūros Marijos Strumskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės prašymą atsakovui Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. (A. S.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas prašė pareiškėjos VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės prašymo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad profesinė sąjunga nėra davusi jokių papildomų pavedimų A. S., susijusių su veikla profesinėje sąjungoje, jis yra tik narys.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu tretysis suinteresuotas asmuo palaikė atsakovės poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rinktinės Teisės poskyris 2008 m. spalio 2 d. Vilniaus rinktinės vado pavedimu atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (21/20)-27-63 „Dėl Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos pareigūno A. S. tarnybos vykdymo Medininkų SPP“. Vilniaus rinktinės vadas 2008 m. spalio 29 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą ir priėmė sprendimą – A. S. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 24-26). Kadangi A. S. yra Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos narys, pareiškėja, vadovaudamasi Statuto 43 str. 4 d. ir TPA tvarkos 26 p., 2008 m. spalio 29 d. raštu Nr. (21/20)-12-3796 kreipėsi į šią sąjungą dėl sutikimo A. S. skirti tarnybinę nuobaudą (b. l. 30). Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga išnagrinėjo VSAT prie VRM, Vilniaus rinktinės raštą ir į jį atsakė 2008 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 01-10-286 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ (b. l. 31).

Šio ginčo esmė, ar atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. S. yra teisėtas ir pagrįstas.

Pagal Statuto 43 str. 4 d. (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X–804 redakcija), profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 d. ir šio Statuto 53 str. 1 d. 13 p.) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. ir 20 str. 3 d. formuoja administracinių teismų praktiką taikant ir aiškinant įstatymus, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A3–170–2004 yra pažymėjęs, kad teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas teisės normas ir nurodytus argumentus bei įvertindamas tai, kad įstatymų leidėjas Vidaus tarnybos statuto nuostatą, numatančią profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo būtinumą skiriant tarnybinę nuobaudą, įdėjo į 43 str. 4 d., kurioje yra papildomai nurodyta, kad profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos atleidimas iš tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, daro išvadą, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuojama pažeidėjo veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui. Teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kurioje yra ginčijamas profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, privalo patikrinti, ar nesutikimas yra grindžiamas dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, ar dėl kitų priežasčių. Teismas privalo nustatyti, ar profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas nepažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesų, ar nekliudo vidaus reikalų įstaigai vykdyti įstatymais jai priskirtų užduočių bei vidaus administravimo funkcijų, ar nekenkia vidaus tarnybos interesams. Spręsdamas šį ginčą teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje (adm. bylos Nr. A4–1240–2003, Nr. A11–37/2004, Nr. A3–170–2004).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003–08–27 Nr. 1V-308 „Dėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ 26 p. reglamentuota, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, išrinktam į renkamuosius vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos organus, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamą organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamas organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamas organas nepateikia atsakymo, darbdavys turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos nesutikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Iš atsakovės 2008 m. lapkričio 17 d. atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui turinio matyti (b. l. 31), jog atsisakymas argumentuojamas motyvais, kurie šiam procesui nėra reikšmingi. Atsisakymas motyvuojamas vien tik tuo, jog A. S. siūloma bausti tarnybine nuobauda už formalų pažeidimą, nesukėlusį neigiamų padarinių, neįtakojusį tarnybos funkcijų vykdymo. Nurodoma, kad tarnybinė nuobauda nėra vienintelė forma tarnybinei drausmei užtikrinti ir tarnybinių nusižengimų prevencijai vykdyti. Taip pat atsisakyme nenurodoma, kad A. S. yra profesinės sąjungos narys, kuris aktyviai veikia kitų pareigūnų tarpe, todėl yra pagrindo manyti, kad jį norima nubausti būtent už tai. Tokio atsisakymo duoti sutikimą esmė – profesinė sąjunga patikrino gautą medžiagą ir padarė išvadą, kad baudžiant tarnybine nuobauda profesinės sąjungos narį, už formalų pažeidimą, nesukėlusį neigiamų padarinių ir nepaveikusį tarnybinių pareigų vykdymo, yra pažeidžiamas proporcingumo principas, bei tokiu būdu siekiama su pareigūnu neformaliai „suvesti sąskaitas“. Atsiliepime atsakovė pažymėjo, kad yra įsitikinusi, kad A. S. yra persekiojamas už profsąjunginę veiklą bei patiria netiesioginį spaudimą, tačiau jokių faktinių aplinkybių teismui nepateikė. Teismas pažymi, kad profesinės sąjungos darbdaviui negali patarti, kaip teisingai atlikti tarnybinį patikrinimą ir kokias tarnybines nuobaudas jis turi skirti, taip pat pareikšti savo poziciją dėl jų skyrimo tikslingumo, negali neduoti sutikimo tuo pagrindu, jog joms atrodo, kad gali būti pažeistos tarnybinio patikrinimo procedūros, taip pat ir visais kitais atvejais, išskyrus atvejį, kai ketinama skirti tarnybinę nuobaudą už profesinės sąjungos nario veiklą profesinėje sąjungoje. Priešingu atveju profesinė sąjunga galėtų daryti poveikį vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimui, o to daryti neleidžia Statuto 44 straipsnio 2 dalis.

Atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, viršijo savo kompetenciją, svarstė tarnybinio tyrimo procedūrinius klausimus. Atsakovė 2008 m. lapkričio 17 d. nesutikime duoti sutikimą skirti nuobaudą nesieja šio atsisakymo su A. S. veikla profesinėje sąjungoje. Tai, kad atsakovė atsiliepime aiškina trečiojo suinteresuoto asmens persekiojamą už profsąjunginę veiklą, negali būti pagrindu duotą atsisakymą laikyti teisėtu ir pagrįstu, nes įtarimai neišdėstyti pačiame atsisakyme, be to, įsitikinimai neparemti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsiliepime atsakovė ir teismo posėdžio metu jos atstovas teigė, kad profesinės sąjungos narys A. S. patiria netiesioginį spaudimą ginant savo teises ir tuo pačiu yra persekiojamas už profsąjunginę veiklą. Tačiau jokių duomenų šiuo klausimu atstovas ir tretysis suinteresuotas asmuo teismui nepateikė, bei teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokią konkrečią profsąjunginę veiklą jis vykdė. Šiuo atveju tokie įrodymai, netgi jeigu jie būtų teismui pateikti, būtų teisiškai nereikšmingi, nes atsisakymas nebuvo grindžiamas trečiojo suinteresuoto asmens veikla profesinėje sąjungoje.

Byloje nėra nustatyta, jog tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotajam asmeniui būtų skiriama dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, todėl neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą atsakovė neturėjo teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 d. 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės prašymas tenkintinas.

Panaikinti Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2008 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. 01-10-286 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.