Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. M., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi R. M., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė R. M. buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurio taikymas buvo tęsiamas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimis.

2. Skundžiama nutartimi R. M. buvo pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad R. M. psichikos būklė nėra pagerėjusi, jo pavojingumas nesumažėjo ir neišnyko, todėl jo priverstinis stacionarinis gydymas šiuo metu yra būtinas ir švelninti jam taikomo režimo nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Esminis skundo argumentas yra tas, kad R. M. psichikos būklė yra pagerėjusi, todėl jam šiuo metu taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gali būti pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tačiau, įvertinęs byloje esančius duomenis apie R. M. psichikos būklę šiuo metu, skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad R. M. psichikos būklė nėra pagerėjusi, jo socialinis pavojingumas neišnykęs, todėl švelninti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę pagrindo nėra.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o jeigu jo būklė nepasikeitė – teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

7. Asmens psichikos būklės vertinimas bei jos nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju svarbią reikšmę įgyja R. M. gydančių gydytojų išvados ir rekomendacijos. Šiuo atveju Komisija dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 24 d. medicininės apžiūros išvadoje nustatė, jog R. M. diagnozuotas mišraus tipo šizoafektinis sutrikimas, šiuo metu jo psichikos būklė pagerėjusi ir stabili, todėl prašė teismo jam taikytą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į jo ambulatorinį stebėjimą. Iš tiesų, iš šios Komisijos išvados matyti, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, rekomenduodama R. M. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į gydymą ambulatorinėmis sąlygomis, nurodė, jog R. M. psichikos būklė pagerėjusi ir stabili, suicidinių minčių, kliedesių, haliucinacijų neišsakė, konfliktų, agresijos nebuvo, teisingai orientuotas savyje, laike ir vietoje, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, palaiko ryšius su motina, bet mąstymas stokoja nuoseklumo, kritika būklei formali.

8. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad ši Komisijos išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės taikymo, įvertina ne tik šią išvadą, tačiau ir gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Atkreipiamas dėmesys, jog ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys).

9. Taigi, šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo tikslingumo R. M., svarbu atsižvelgti ne tik į minėtą Komisijos išvadą, tačiau ir į kitus byloje esančius duomenis, kurie patvirtina, kad vis tik R. M. psichikos būklė nėra tiek pagerėjusi ir stabili, jog jau būtų galima jam taikyti ambulatorinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Bylos duomenimis, po VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimo pakeisti R. M. taikomą priverstinį gydymą stacionare į jo ambulatorinį stebėjimą buvo gautas šios ligoninės 2020 m. spalio 13 d. raštas, iš kurio matyti, jog po minėtos Komisijos išvados priėmimo (nuo 2020 m. spalio mėn. pradžios) R. M. psichikos būklė esmingai pablogėjo, dėl ko jis negalėjo dalyvauti apylinkės teismo posėdyje nagrinėjant VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą (b. l. 23). Rašte nurodyta, ir tai patvirtino teismo posėdyje dalyvavusi gydytoja, kad R. M. psichikos būklė netrukus po Komisijos išvados priėmimo pablogėjo – jam sutriko miegas, jis tapo agresyvus, išsako grasinimus kitiems pacientams ir darbuotojams, į pastarųjų pastabas nereaguoja, jo elgesys sunkiai prognozuojamas, dėl ko daug kartų buvo koreguotas jo gydymas, efektas mažas, buvo taikytos fizinio suvaržymo priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. psichikos būklė šiuo metu išlieka nestabili, prašo priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti (b. l. 25-26). R. M. apeliaciniame skunde neneigia, jog jo psichikos būklė buvo pablogėjusi, tačiau nurodo, jog taip nutiko, kadangi jam nebuvo pritaikyti tinkamai vaistai. Šiuo metu jis jaučiasi gerai ir toliau gali gydytis ambulatoriškai. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, R. M. subjektyvus manymas, kad jo gydymasis ambulatorinėmis sąlygomis bus efektyvus ir pasieks reikiamus tikslus nėra pagrįstas bylos duomenimis. Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo R. M., atsižvelgęs ne tik į anksčiau aptartus duomenis, tačiau ir į R. M. bei jį gydančios gydytojos poziciją, turėjo galimybę įsitikinti, jog nors R. M. psichikos būklė ir buvo pagerėjusi bei stabili, tačiau šiuo metu ji tokia nebėra, todėl negalima tvirtinti, kad gydymą apeliantui būtų galima tęsti ambulatoriškai. Kartu pažymėtina, kad to paties apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi R. M. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į jo stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Todėl įvertinus visa tai, atsižvelgus tiek į ligoninės atstovės paaiškinimus, tiek į byloje esančių duomenų visumą, galima tvirtinti, jog R. M. psichikos būklė nėra tiek stabili, jog jo nebereikėtų stebėti ir gydyti stacionare.

10. Priverčiamoji medicinos priemonė R. M. buvo paskirta ne be pagrindo, o dėl jo padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, todėl tokios priemonės yra skiriamos atsižvelgus ne tik į paties asmens interesus, bet ir siekiant apsaugoti visuomenę nuo sutrikusios psichikos asmens galimų pavojingų veikų. Pablogėjus R. M. psichikos būklei, jis tapo agresyvus, ūmus, vėl iškilo grėsmė kitiems asmenims, dėl ko jam teko taikyti intensyvų gydymą, o tai savaime rodo, kad jo socialinis pavojingumas nėra išnykęs ar sumažėjęs. Siekiant užtikrinti tinkamą R. M. elgesio kontrolę, kad jam diagnozuota psichinė liga nekeltų pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams, jį dar reikia gydyti taikant stacionarinį, o ne ambulatorinį gydymą, kuris akivaizdu būtų neefektyvus.

11. Nors skundžiama apylinkės teismo nutartis buvo priimta nedalyvaujant R. M. ir jo artimiesiems, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti šią nutartį. Minėtas ligoninės 2020 m. spalio 13 d. raštas patvirtina, kad dėl R. M. pablogėjusios psichikos būklės jis teismo posėdyje dalyvauti negalėjo. Pažymėtina, jog apie bylos nagrinėjimą ir teisę dalyvauti teismo posėdyje buvo pranešta R. M. motinai, tačiau ji į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Be to, R. M. skundas apygardos teisme taip pat buvo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, apie posėdžio laiką, vietą bei teisę dalyvauti jame bylos dalyviai ir suinteresuoti asmenys, tarp jų – ir R. M. motina, buvo informuoti, teismo posėdyje dalyvavo apelianto gynėjas. Taigi, skundo argumentai, kad priimant skundžiamą nutartį buvo pažeistos pagrindinės baudžiamojo proceso nuostatos dėl sąžiningo bylos išnagrinėjimo, šalių rungtyniškumo ir kt. yra nepagrįsti.

12. Įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nebuvo pagrindo R. M. sušvelninti šiuo metu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, todėl stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jam buvo tikslinga tęsti. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos išvadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, skundo argumentai nepaneigia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti R. M., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.